Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad Lenkijos ekonomikos augimo modelis ima „prarasti kurą“ – šalies finansų būklė prastėja, o ilgainiui vis sunkiau bus konkuruoti vien pigia darbo jėga.
Interviu WNP TVF regiono atstovas Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europai Carlos Mulas-Granados pabrėžė, kad Lenkijos viešųjų finansų deficitas siekia apie 7 proc. BVP, o sparčiai auganti skola riboja galimybes finansuoti investicijas.
Pasak jo, didesni atlyginimai savaime nereiškia konkurencingumo praradimo – tai natūralus konvergencijos su Vakarų Europa rezultatas. Tačiau problema ta, kad dalis įmonių vis dar remiasi mažais darbo kaštais, o ne savo technologijomis ir didesnės pridėtinės vertės produktais.
TVF taip pat atkreipia dėmesį, kad didėjančios gynybos išlaidos, brangstantis skolos aptarnavimas ir „tirpstantys“ fiskaliniai rezervai ateityje gali sumažinti valstybės galimybes reaguoti į naujas krizes.
Auganti alga – ne bėda, bet pigios darbo jėgos pranašumas senka
TVF atstovas teigia, kad pastaraisiais metais atlyginimai Lenkijoje augo aiškiai, tačiau kol kas nematyti ženklų, kad tai jau sukeltų bendrą konkurencingumo problemą. Be to, atlyginimų augimo tempas, pasak jo, yra sulėtėjęs ir iš esmės atitinka produktyvumo didėjimą.
Vis dėlto didėjant šalies gerovei, įmonėms bus vis sunkiau varžytis vien vienetiniais darbo kaštais. Tai ypač pajus sektoriai, kurių maržos paremtos pigia darbo jėga – jos atsidurs vis didesniame spaudime, jei neaugs produktyvumas arba gamyba nepasislinks į aukštesnės pridėtinės vertės segmentus.
Išeitimi įvardijamos investicijos, automatizacija ir inovacijos, didinančios darbo našumą. Kartu pabrėžiama, kad ilgalaikis atlyginimų augimas su mažesne rizika konkurencingumui įmanomas tuomet, kai ekonomikoje didėja technologijų, kokybės ir kvalifikacijų vaidmuo.
Inovacijos, kapitalas ir darbuotojai: kur stringa proveržis
TVF teigimu, Lenkijai svarbu ne tik perimti technologijas iš užsienio, bet ir vis labiau kurti savas. C. Mulas-Granados atkreipia dėmesį, kad inovatyvumas, vertinant, pavyzdžiui, patentų skaičiumi, išlieka ribotas.
Jo teigimu, svarbiausia tiksliai įvardyti, kas stabdo inovacijas: ar trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ar sudėtingas priėjimas prie kapitalo, ar problemos kyla tyrimų ir plėtros etape, ar jau diegiant produktus rinkoje. Tik identifikavus konkrečias kliūtis galima jas nuosekliai šalinti.
TVF taip pat pažymi, kad tiesioginės užsienio investicijos regione mažėja dėl kelių veiksnių – nuo geopolitinių sukrėtimų (įskaitant Rusijos pradėtą karą Ukrainoje) iki augančių energijos ir darbo kaštų bei kintančių globalių verslo strategijų.
Fondas rekomenduoja Lenkijai labiau orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, kurios atneša technologijas ir „know-how“, o taip pat kuria tvirtesnius ryšius su vietos įmonėmis.
Brangi energija ir DI – du kertiniai veiksniai
Anot TVF, aukštos energijos kainos tampa reikšmingu iššūkiu konkurencingumui: pramonė ekonomikoje vis dar vaidina didelį vaidmenį, o naujos augimo sritys, tokios kaip duomenų centrai, yra itin imlios energijai. Tai veikia ir dabartinių gamintojų padėtį, ir sprendimus, kur steigti naujas investicijas.
Ilgainiui, TVF vertinimu, pigesnę, stabilesnę ir mažiau taršią energiją galėtų užtikrinti energetikos miksas, paremtas atsinaujinančiais ištekliais, moderniais tinklais ir energijos kaupimo sprendimais. Tačiau pabrėžiama ir transformacijos kaina – jos finansavimas gali „suvalgyti“ dalį naudos.
Kitas svarbus akcentas – dirbtinis intelektas. C. Mulas-Granados tvirtina, kad Lenkijai nebūtina pačiai kurti pažangiausių DI technologijų, kad pajustų jų naudą, tačiau lemiamas veiksnys bus tai, kaip plačiai ir efektyviai įmonės DI diegs praktikoje.
Didžiausia rizika, pasak jo, būtų pernelyg lėtas DI diegimas, kai konkurentai jį naudoja produktyvumui kelti. Tam, kad DI realiai didintų našumą, nepakanka vien prieigos prie sprendimų – reikalinga skaitmeninė infrastruktūra, tinkamos kompetencijos, finansavimas ir pokyčiai įmonių veiklos modeliuose.
Skola ir deficitas mažina erdvę investicijoms
TVF atstovas pabrėžia, kad nors Lenkija vis dar turi santykinai žemesnį valstybės skolos lygį, fiskalinė erdvė greitai senka. Deficitas, siekiantis apie 7 proc. BVP, ir auganti skola, pasak jo, didina palūkanų naštą ir mažina galimybes finansuoti augimui palankias investicijas.
Anot jo, viešųjų finansų rodiklių blogėjimą lemia ne vien gynybos išlaidų didėjimas – prisidėjo ir didesni atlyginimai viešajame sektoriuje bei didesnės socialinės išlaidos, kai tuo pat metu nebuvo proporcingai padidintos pajamos.
TVF ragina nelaukti, kol rinkos spaudimas privers veikti: esą dabar yra laikas parengti patikimą vidutinio laikotarpio fiskalinės konsolidacijos planą, kuris stabilizuotų skolą, kartu apsaugotų augimui svarbias investicijas ir atstatytų rezervus būsimoms krizėms.
Be to, pabrėžiama, kad fiskalinė stabilizacija ir produktyvumo didinimas vienas kitą sustiprina: didesnis našumas padeda augti ekonomikai, o stabilesnė makroekonominė aplinka sudaro geresnes sąlygas ilgalaikėms investicijoms.
Leave a Reply