Archeologai ant maždaug 15 000 metų senumo molinės figūrėlės aptiko neįprastą detalę – joje išliko ir suaugusiojo, ir vaiko pirštų atspaudai. Dar įdomiau tai, kad vaiko atspaudas persidengia su suaugusiojo, tarsi figūrėlė būtų perduota iš rankų į rankas, kol molis dar buvo minkštas.
Toks radinys leidžia pažvelgti į priešistorę labai žmogiškai: tai gali būti ne tik meno kūrinys, bet ir akimirka, kai vyresnis žmogus mokė vaiką lipdyti. Tyrėjai svarsto, kad tai galėjo būti savotiška „meno pamoka“ arba bendra veikla, kurią dalijosi skirtingų kartų žmonės.
Naujas tyrimas apėmė 154 molinius figūratyvinius dirbinius, siejamus su natufiais – medžiotojais-rinkėjais, kūrusiais vienas ankstyviausių sėslių bendruomenių Artimuosiuose Rytuose. Apie šias išvadas pranešė „ZME Science“.
Dalies radinių paviršiuje užfiksuoti vaikų pirštų atspaudai rodo, kad lipdymas galėjo būti ne vien suaugusiųjų užsiėmimas. Tai taip pat papildo supratimą, jog sudėtingos molio dirbinių tradicijos regione egzistavo gerokai anksčiau nei plačiau įsitvirtino žemdirbystė.
Radinių kilmė ir ką pavyko nustatyti
Tyrinėti dirbiniai rasti trijose dabartinio Izraelio teritorijoje esančiose archeologinėse vietovėse: Eynan-Mallaha, Hayonim Terrace ir el-Wad Terrace. Mokslininkai analizavo apie 40 kilogramų molio ir nuosėdų fragmentų, dalis jų buvo iškasta dar prieš kelis dešimtmečius.
Iš visos medžiagos identifikuota 15 atpažįstamų figūrėlių, vaizduojančių paukščius, žinduolius ir žmones, bei dar 139 fragmentai, kurie, tikėtina, priklausė kitiems panašiems dirbiniams. Visgi didžiausią dėmesį patraukė ne formos, o paviršiuje išlikę pirštų atspaudai.
Mokslininkai matavo atstumus tarp pirštų linijų ir lygino su 118 šiuolaikinių žmonių atspaudais – taip bandyta apytikriai įvertinti, kokio amžiaus galėjo būti figūrėlių lipdytojai. Ant vienos žmogaus kūną primenančios figūrėlės iš Eynan-Mallaha pirmasis atspaudas priskirtas jaunam suaugusiajam arba suaugusiai moteriai, o jį kerta mažesnis, vaiko iki 15 metų atspaudas.
Tokia seka leidžia spėti, kad vyresnis asmuo galėjo perduoti dar formuojamą skulptūrėlę vaikui, kai darbas nebuvo baigtas. Kituose radiniuose taip pat aptikta vaikų pėdsakų: ant mažos paukščio figūrėlės – tikėtina, jaunesnio nei 10 metų vaiko atspaudas, o ant molinio cilindro – dviejų atspaudų pora, rodanti skirtingus darbo etapus.
Ar figūrėlės galėjo būti mokymo priemonės?
Iš 15 atpažįstamų fragmentų net 11 vaizduoja paukščius. Kai kurie jų turi kruopščiai įrėžtas plunksnas, kituose matomos paukščių pozos – galvos palenktos žemyn ar į šoną.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokios pozos primena ančių tuoktuvinius judesius: jos nuleidžia ir pasuka galvą, o tada purškia vandenį potencialiam partneriui. Viena paukščio figūrėlė rasta židinyje kartu su šimtais sudegusių didžiųjų ančių kaulų, dalis jų turėjo plunksnų šalinimo žymių.
Šios detalės leidžia svarstyti, kad figūrėlės galėjo padėti suaugusiesiems pasakoti vaikams apie paukščių elgseną, metų laikų kaitą ar bendruomenei svarbias praktikas. Kita vertus, ryškių požymių, jog tai būtų buvę kasdieniai žaislai, nerasta – tikėtina, dalis dirbinių naudota konkrečiomis progomis ar sezonais, nors tikslus jų vaidmuo lieka neaiškus.
Menas anksčiau nei žemdirbystė
Tradiciškai plačios molio skulptūrų tradicijos Pietvakarių Azijoje dažnai siejamos su neolitu, kai žemdirbystė pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Vis dėlto natufių atvejis rodo, kad net ir iki plataus masto ūkininkavimo bendruomenės galėjo kurti sudėtingus molio dirbinius.
Tekste primenama, kad 2025 metais aprašyta maždaug 12 000 metų senumo figūrėlė, vaizduojanti moterį ir žąsį, o 2026 metų tyrimas identifikavo 142 natufių molinius papuošalus – tarp jų karolius ir pakabukus, kurių dalį galėjo gaminti vaikai.
Nauja radinių kolekcija sustiprina idėją, kad molio skulptūra buvo pasikartojanti meninė praktika skirtingose bendruomenėse ir apėmė įvairaus amžiaus žmones. O vienoje mažoje figūrėlėje išlikęs persidengiantis suaugusiojo ir vaiko pirštų pėdsakas tapo itin intymiu galimos „pameistrystės“ ženklu.
Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale „PLOS ONE“.
Leave a Reply