Lenkijoje tęsiamas tyrimas dėl kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“: prokuratūra skelbia, kad Katovicų regioninėje prokuratūroje jau registruota daugiau kaip 700 nukentėjusiųjų. Pareigūnai pabrėžia, kad tai tik tie žmonės, kurie kreipėsi tiesiogiai, o pranešimų dėl galimos žalos sulaukiama iš visos šalies.
Per spaudos briefingą prokuratūros atstovas Michalas Binkiewiczius nurodė, kad atliekami procesiniai veiksmai tiek Silezijoje, tiek kituose Lenkijos regionuose. Tarp jų yra kratos, teleinformatinių duomenų paėmimas ir liudytojų apklausos, o apklausiami ne vien galimai nukentėję asmenys.
Kiek žmonių galėjo nukentėti?
Prokuratūra, remdamasi iki šiol surinkta ir užtikrinta medžiaga, vertina, kad bendras galimai nukentėjusiųjų skaičius gali siekti net kelias ar keliolika tūkstančių. Tyrėjai akcentuoja, jog šie skaičiai yra preliminarūs ir gali keistis didėjant prisijungiančių pareiškėjų skaičiui bei gaunant papildomų duomenų.
Taip pat neatmetama, kad dalis veiksmų gali būti vykdoma už Lenkijos ribų, nes kriptoturto operacijos dažnai turi tarptautinį pėdsaką. Pareigūnai patvirtina, kad bus tikrinami visi viešojoje erdvėje minimi aspektai, įskaitant ir galimas užsienio sąsajas, jei jos paaiškėtų tyrimo metu.
Kodėl tema įgavo pagreitį?
Viešojoje erdvėje balandį suaktyvėjo diskusijos dėl galimų biržos likvidumo problemų, kai žiniasklaidoje pasirodė analizės apie smarkiai sumažėjusias bitkoinų atsargas. Vartotojai taip pat pranešinėjo apie sunkumus išsiimant lėšas, o pati „Zondacrypto“ tokius vertinimus atmetė ir tvirtino esanti veikianti, stabili ir saugi.
Papildomą įtampą kelia faktas, kad su byla siejamas ir anksčiau Lenkijoje didelį atgarsį sukėlęs dingimo atvejis. Žiniasklaidoje primenama, jog su kriptovaliutų verslu siejamas Sylwesteris Suszekas dingo 2022 metais, o jo dingimo aplinkybės tebėra tiriamos atskirame procese.
Ką turėtų žinoti nukentėjusieji?
Katovicų prokuratūra yra paskelbusi gaires, kokius dokumentus ir informaciją reikėtų pateikti pranešant apie galimą nusikaltimą. Praktikoje tai dažniausiai apima sandorių patvirtinimus, susirašinėjimą, pavedimų duomenis ir kitą medžiagą, leidžiančią tiksliai atsekti lėšų judėjimą bei patirtą žalą.
Ekspertai primena, kad tokių istorijų metu suaktyvėja ir antriniai sukčiai, bandantys pasinaudoti nukentėjusiaisiais siūlant tariamas „susigrąžinimo“ paslaugas. Dėl to rekomenduojama bendrauti tik su oficialiomis institucijomis ir atsargiai vertinti bet kokius neoficialius pasiūlymus, ypač prašančius avansinių mokėjimų ar prisijungimų prie paskyrų.
Leave a Reply