Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona siūlo, kad valstybė kai kuriuose sektoriuose, ypač energetikoje, turėtų vadinamąją auksinę akciją. Tokia priemonė paprastai reiškia specialias akcininko teises, leidžiančias blokuoti sprendimus, kurie galėtų pakenkti strateginiams interesams.
Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad valstybės valdomos bendrovės, jo vertinimu, šiandien atlieka modernizacijos variklio vaidmenį. Pasak viceministro, ministerijos užduotis šiuo atveju yra ne tik prižiūrėti įmones, bet ir saugoti jų vertę bei siekti pelningumo.
Energetika ir tiekimo grandinės
G. Wrona teigė, kad energetika yra sritis, kurioje rinka ne visada užtikrina europinius prioritetus, todėl valstybė turėtų turėti papildomų svertų įgyvendinti kritinius projektus. Jo argumentas remiasi tiekimo grandinių pažeidžiamumu ir tuo, kad strateginių technologijų gamyba per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai persikėlė į Aziją.
Kaip pavyzdį jis išskyrė saulės energetikos komponentus: didelė dalis fotovoltinių modulių ir jų komponentų pasaulyje pagaminama Azijos šalyse, o tai, viceministro vertinimu, kelia riziką Europos energetiniam saugumui. Dėl šios priežasties, anot jo, vien tik privačių investicijų gali nepakakti, jei tikslas yra atsparumas krizėms ir nepriklausomumas.
Rinka, pramonė ir konkurencija
Viceministras taip pat minėjo kitus sektorius, kurie, jo teigimu, buvo „išstumti“ iš Europos, įskaitant automobilių pramonės tiekimo grandines ir tekstilę. Jo požiūriu, laisvosios rinkos logika skatino gamybos perkėlimą ten, kur kaštai mažesni, tačiau tai kartu sumažino Europos pramoninį savarankiškumą.
Ši diskusija Europoje įgauna pagreitį ir dėl to, kad vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip suderinti atvirą konkurenciją su strateginių sektorių apsauga. Praktikoje tai reiškia ne vien paramą investicijoms ar subsidijas, bet ir teisinį reguliavimą, kuris leistų valstybei įsikišti, kai kyla grėsmė kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui.
ETS ir klimato politikos korekcijos
Kitas G. Wronos akcentas buvo Europos Sąjungos klimato politikos įrankiai, ypač apyvartinių taršos leidimų sistema ETS. Jis teigė, kad ši politika, jo nuomone, reikalauja pokyčių, o sprendimų paieškoje Europa turėtų veikti solidariai, kad skirtingos ekonomikos nebūtų paliktos nevienodose starto pozicijose.
Pastaraisiais metais ETS mechanizmas sulaukia tiek paramos, tiek kritikos: šalininkai pabrėžia jo veiksmingumą mažinant emisijas, o kritikai atkreipia dėmesį į kaštų augimą energetikai ir pramonei bei poveikį konkurencingumui. G. Wronos pasisakymas įsilieja į platesnę diskusiją, kaip paspartinti žaliąją transformaciją, kartu mažinant riziką, kad svarbios technologijos ir gamyba liks už Europos ribų.
Kol kas tai yra politinis siūlymas, o jo įgyvendinimas priklausytų nuo konkrečių įstatymų, valstybės valdomų įmonių valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklių. Vis dėlto kryptis aiški: energetinis saugumas ir strateginės pramonės tampa sritimis, kuriose valstybės vaidmuo, tikėtina, toliau didės.
Leave a Reply