Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

Karščių metu rizika išauga

Per karščius daugelis vyresnio amžiaus žmonių stengiasi laikytis įprastos dienotvarkės: ankstyvi pusryčiai, trumpas apsipirkimas, vaistinė ar pasivaikščiojimas. Tačiau medikai pabrėžia, kad karščių bangos metu net nedidelis fizinis krūvis gali baigtis silpnumu, galvos svaigimu ar pavojingu organizmo perkaitimu.

Didžiausia klaida – planuoti reikalus pačiu karščiausiu paros metu, kai saulė intensyviausia. Sveikatos specialistai primena, kad kaitra veikia ne tik termometro rodmenys: saulėje ir tvankiose vietose juntamoji temperatūra gali būti gerokai aukštesnė, todėl organizmas praranda daugiau skysčių ir greičiau perkaista.

Kodėl vyresniems žmonėms sunkiau

Su amžiumi silpnėja natūrali termoreguliacija: organizmui tampa sunkiau atiduoti šilumos perteklių, prakaitavimas gali būti mažiau efektyvus. Kraujotakos sistema taip pat ne visuomet pakankamai greitai prisitaiko, todėl šilumos atidavimas per odą gali būti lėtesnis.

Riziką didina ir lėtinės ligos bei vartojami vaistai. Vyresni nei 65 metų žmonės dažniau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos ligomis, o kai kurie vaistai gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį ar prakaitavimą.

Kasdienis įprotis, kuris per karščius pavojingas

Medikai atkreipia dėmesį, kad rizikinga tampa net ir trumpa kelionė iki parduotuvės, ypač jei tenka stovėti eilėje, nešti pirkinius ar grįžti įkaitusiu šaligatviu. Papildomą grėsmę kelia ir tvankus viešasis transportas, kuriame organizmas dar greičiau netenka skysčių.

Saugiausia svarbiausius reikalus perkelti į ankstyvą rytą arba vėlesnę popietę, kai temperatūra pradeda kristi. Jei įmanoma, verta apsipirkti iš anksto, prašyti artimųjų pagalbos arba rinktis pristatymą į namus, ypač per įspėjimus dėl karščio.

Pagrindinis pavojus – dehidratacija ir perkaitimas

Vienas didžiausių karščio pavojų senjorams – dehidratacija, nes troškulio jausmas su amžiumi gali būti silpnesnis. Dėl to žmogus gali gerti per mažai net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių, o pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su nuovargiu.

Įspėjamieji ženklai gali prasidėti nuo galvos skausmo, mieguistumo, silpnumo, galvos svaigimo, pykinimo ar sausumo burnoje. Taip pat gali sumažėti šlapinimasis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti nestabili eisena ar dezorientacija, o tai ypač pavojinga, jei žmogus yra vienas.

Jei asmuo tampa sutrikęs, labai įkaista, nustoja prakaituoti nepaisant karščio, alpsta, vemia ar jam pasidaro sunku kvėpuoti, delsti negalima. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti medikus, nes šilumos smūgis yra gyvybei pavojinga būklė.

Kol atvyksta pagalba, rekomenduojama žmogų perkelti į vėsesnę, pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnu audiniu. Skysčius reikėtų duoti mažais gurkšniais, jei žmogus sąmoningas ir gali saugiai nuryti.

Specialistai primena, kad karštis nebūtinai reiškia užsidarymą namuose, tačiau reikalauja pakeisti dienos ritmą. Net toks pats pasivaikščiojimas ryte gali būti saugus ir naudingas, o vėliau dieną tapti per dideliu krūviu, todėl planavimas per karščius yra svarbiausia prevencija.