Azerbaidžane, Pashatepe neolito laikotarpio gyvenvietėje, archeologai aptiko kruopščiai nušlifuotą akmeninę sferą, kurios paskirtis kol kas neaiški. Radinys datuojamas maždaug prieš 8 000 metų ir, tyrėjų teigimu, neturi aiškių analogų Pietų Kaukazo regione.
Sferos skersmuo siekia apie 10 centimetrų, o svoris yra maždaug 1,87 kilogramo. Paviršius atrodo itin lygus ir poliruotas, tačiau nematyti skylių pakabinimui ar žymių, kurios būdingos smūginiams įrankiams.
Tyrėjų dėmesį labiausiai patraukė tai, kad ant objekto beveik nėra intensyvaus naudojimo pėdsakų. Dėl šios priežasties radinys kol kas nepriskiriamas nei buityje naudotiems įrankiams, nei ginklams ar darbo priemonėms, dažniausiai aptinkamoms to meto gyvenvietėse.
Paskirtis vis dar mįslė
Archeologai svarsto kelias versijas: sfera galėjo būti ritualinis ar ceremoninis objektas, svarelis, matavimo priemonės dalis arba komponentas įrenginio, kurio veikimo principo šiandien nebeatkuriame. Kol kas nė viena hipotezė neturi pakankamai įrodymų, nes trūksta aiškaus funkciją rodančio nusidėvėjimo.
„Kol kas negalime patikimai pasakyti, kam ji buvo skirta, nes trūksta tipinių naudojimo žymių ir aiškaus konteksto, leidžiančio vienareikšmiškai interpretuoti radinį“, – pabrėžia tyrėjai.
Specialistai planuoja atlikti detalesnius medžiagos ir paviršiaus tyrimus, įskaitant mikroskopinę nusidėvėjimo analizę. Tokie metodai archeologijoje dažnai padeda nustatyti, ar objektas lietėsi su organinėmis medžiagomis, buvo ridenamas, trintas ar veikė kaip įrankio dalis.
Ką žinome apie Pashatepe
Pashatepe laikoma viena svarbiausių neolito laikotarpio vietovių Azerbeidžane. Gyvenvietė datuojama pirmąja šeštojo tūkstantmečio prieš mūsų erą puse, kai regione jau plito sėslus gyvenimo būdas, žemdirbystė ir gyvulininkystė.
Nuo 2022 metais vykdomų kasinėjimų metu čia atidengta didelė gyvenvietė su gyvenamaisiais pastatais, krosnimis, židiniais ir teritorijomis, kurios galėjo būti susijusios su laidojimo ar ritualine praktika. Tokia aplinka rodo sudėtingėjantį bendruomenių gyvenimą ir augantį amatų vaidmenį.
Kodėl radinys toks išskirtinis?
Neolito gyvenvietėse dažniausiai randami akmeniniai kirviai, grūstuvai, trintuvai ar girnų akmenys, susiję su maisto ruoša ir ūkio darbais. Pashatepe sfera į šias kategorijas neįsipaišo, nes jos forma beveik idealiai taisyklinga, o paviršius pernelyg lygus, kad būtų buvęs intensyviai naudojamas kaip įrankis.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį regiono kontekstą: Mugano lyguma buvo svarbi ankstyvųjų žemdirbių raidos erdvė, kur vietos bendruomenės perimdavo idėjas iš Anatolijos, Mesopotamijos ir Irano aukštumų, bet kartu kūrė savas tradicijas. Paslaptinga akmens sfera gali būti būtent toks vietinės inovacijos pavyzdys, kurio prasmę dar teks atskleisti.
Leave a Reply