Prasidėjo abrikosų sezonas: saldūs vaisiai stiprina regėjimą ir žarnyną, bet svarbu saikas

Abrikosai – kas slypi jų sudėtyje

Abrikosų sezonas įsibėgėja vasarą, todėl šviežių vaisių dabar dažniau atsiranda parduotuvėse ir turguose. Šie vaisiai vertinami dėl ryškaus skonio, o jų maistinė sudėtis siejama su nauda regėjimui, odai ir virškinimui.

Abrikosai yra beta karoteno šaltinis, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Ši medžiaga svarbi normaliai regos funkcijai, ypač regėjimui prieblandoje, o taip pat prisideda prie odos ir gleivinių būklės palaikymo.

Vaisiuose taip pat yra vitamino C ir vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Be to, abrikosuose aptinkamas kalis, siejamas su normalia nervų sistemos veikla ir kraujospūdžio reguliavimu.

Švieži ar džiovinti: kuo skiriasi

Švieži abrikosai dažnai pasirenkami kaip lengvas užkandis, nes 100 gramų paprastai turi apie 48 kilokalorijas. Jie taip pat pasižymi santykinai žemu glikeminiu indeksu, todėl daugeliui žmonių tinka kaip saldesnė alternatyva desertams.

Džiovinti abrikosai yra labiau koncentruotas produktas: juose paprastai būna daugiau skaidulų ir mineralinių medžiagų, bet kartu ir daugiau kalorijų bei natūralių cukrų. Dėl to jie gali būti naudingi, kai reikia energijos ar daugiau skaidulų, tačiau porcijas verta kontroliuoti.

Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla ir reguliarumu, todėl džiovinti abrikosai neretai pasirenkami, kai vargina vidurių užkietėjimas. Vis dėlto per didelis jų kiekis jautresniems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

Kam verta būti atsargesniems

Žmonėms, turintiems cukrinį diabetą ar insulino rezistenciją, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą angliavandenių kiekį, ypač renkantis džiovintus vaisius. Praktinis patarimas – juos valgyti mažesnėmis porcijomis ir derinti su baltymais ar riebalais, kad gliukozės svyravimai būtų švelnesni.

Renkantis džiovintus abrikosus verta pasitikrinti sudėtį: kai kuriuose produktuose gali būti pridėtinio cukraus ar konservantų. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau įvertinti, ką iš tiesų valgote.

Abrikosus nesunku įtraukti į kasdienį meniu: jie tinka košėms, glotnučiams, varškei, jogurtui ar desertams, o virtuvėje dera ir su sūresniais skoniais. Iš jų taip pat verdamos uogienės ir gaminami padažai, tačiau tokiuose gaminiuose cukraus kiekis paprastai būna gerokai didesnis.

„Daugiausia naudos duoda paprastas principas: rinktis sezoninius vaisius ir laikytis saiko, o džiovintus vartoti kaip mažą, koncentruotą užkandį“, – sako mitybos specialistai.