Serbentų sezonas Europoje įsibėgėja, o šios uogos vis dažniau vadinamos vietiniu supermaistu dėl didelės vitaminų ir antioksidantų koncentracijos. Nors kai kuriems jų skonis atrodo per rūgštus ar aitrokas, mitybos požiūriu tai vienos vertingiausių vasaros uogų.
Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dažniausiai auginami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai. Visi jie turi naudingų medžiagų, tačiau pagal kai kuriuos rodiklius išsiskiria juodieji serbentai, kuriuose paprastai būna daugiau vitamino C ir antocianinų.
Juodieji serbentai siejami su imuninės sistemos palaikymu ir apsauga nuo oksidacinio streso, nes jų sudėtyje gausu polifenolių. Mokslinėje literatūroje serbentų uogų junginiai siejami ir su palankiu poveikiu širdies bei kraujagyslių sistemai, nes antioksidantai gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos palaikymo.
Raudonieji ir baltieji serbentai taip pat vertingi, nes turi skaidulų, kalio ir kitų mikroelementų, o jų rūgštingumas dažnai mažesnis. Dėl to jie neretai lengviau pritaikomi kasdienėje mityboje, ypač jei uogos valgomos šviežios arba maišomos su natūraliu jogurtu ar varške.
Didžiausias serbentų privalumas praktikoje yra paprastas vartojimas: uogos tinka šviežiam užkandžiui, glotnučiams, desertams, taip pat šaldymui. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų, dažnai rekomenduojama rinktis šaldymą ar trumpą terminį apdorojimą, nes ilgai kaitinant dalis vitaminų suyra.
Specialistai pabrėžia ir saikingumo principą: uogos naudingos, tačiau jos nėra vaistas, o geriausiai veikia kaip dalis subalansuotos mitybos. Jei žmogus turi virškinamojo trakto jautrumą ar tam tikrų sveikatos būklių, rūgštesnės uogos gali netikti dideliais kiekiais.
Leave a Reply