Per du dešimtmečius pakeistas kraštovaizdis grąžino retas rūšis, bet dalis planų iki šiol kelia ginčus.
Anglų verslininkas Paulas Listeris 2003 metais Škotijos aukštumose įsigijo medžioklės valdą „Alladale“, kurios plotas siekia daugiau kaip 9 000 hektarų. Ilgainiui teritorija iš tradicinės medžioklės ūkio buvo perorientuota į gamtos atkūrimo projektą ir ekoturizmą.
Valda yra Saterlando regione, kur istoriškai dominavo elnių medžioklė ir lašišų žvejyba. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidurta pradžioje, buvo ilgalaikio intensyvaus ganymo padariniai: didelės elnių ir avių bandos buvo nuskurdinusios augaliją ir sutrikdžiusios natūralų miško atsinaujinimą.
Milijonas medžių ir sugrįžusios rūšys
Valdos valdytojai ėmėsi riboti ganymą aptverdami dalį teritorijų ir inicijavo plataus masto vietinių rūšių atsodinimą. Per projektą pasodinta apie 1 000 000 vietinių medžių, tarp jų paprastosios pušys, beržai, šermukšniai, alksniai ir gluosniai.
Augant jaunam miškui, atsirado daugiau maisto ir priedangos laukiniams gyvūnams, kurie anksčiau buvo pasitraukę iš slėnių. Vienas ryškiausių pokyčių – rudosios voverės sugrįžimas: jos buvo perkeltos iš gyvybingų populiacijų kituose regionuose ir paleistos atkurtose buveinėse.
Stebėsenos grupės vėliau patvirtino, kad voverės prigijo, dauginasi ir plečia arealą. Škotijoje rudoji voverė laikoma jautria rūšimi, nes jos populiacijas daug kur spaudžia invazinės pilkosios voverės ir su jomis siejami ligų protrūkiai.
Atkuriamos ir durpynų ekosistemos
Be miškų, valdoje vykdomi darbai durpynams atkurti. Pažeisti pelkėti plotai tvarkomi taip, kad vėl kauptų anglį dirvožemyje ir geriau sulaikytų vandenį baseine, o tai svarbu tiek biologinei įvairovei, tiek potvynių rizikos mažinimui.
Valda taip pat įsitraukė į Škotijos laukinės katės išsaugojimo iniciatyvas, bendradarbiaudama su gamtosaugos organizacijomis ir veisimo programomis. Tikslas – stiprinti nykstančios rūšies populiaciją ir, jei sąlygos leis, ateityje didinti jos išlikimo galimybes natūralioje aplinkoje.
Vilkais ir lokiais paremtos idėjos sulaukė pasipriešinimo
Greta teigiamų vertinimų dėl miškų atkūrimo, platesnės P. Listerio ambicijos sukėlė ginčų. Jis buvo svarstęs aptverti valdą aukšta tvora ir į ją sugrąžinti stambius plėšrūnus, tokius kaip Eurazijos vilkai ir rudosios meškos.
Šių idėjų esmė buvo vadinamasis trofinis poveikis: plėšrūnai galėtų natūraliai mažinti kanopinių gausą ir taip sudaryti sąlygas augalijai atsigauti. Vis dėlto dalis vietos bendruomenių, ūkininkų ir žemvaldžių tokiems planams priešinosi dėl galimų išpuolių prieš gyvulius ir dėl prieigos prie gamtos apribojimų.
Galiausiai aptvertų plėšrūnų voljerų planai buvo pristabdyti, o dėmesys sutelktas į buveinių atkūrimą, rūšių apsaugą ir edukaciją. Projekto finansavimas siejamas su aukštesnės klasės ekoturizmu ir apgyvendinimo paslaugomis, kur lankytojams siūlomos ekskursijos bei pažintinės programos.
Ši istorija išryškina platesnę tendenciją Europoje: vis daugiau privačių savininkų ir organizacijų investuoja į gamtos atkūrimą, tačiau didžiausi pokyčiai dažnai įvyksta tik tada, kai ekologiniai tikslai suderinami su vietos ekonomika ir socialiniais lūkesčiais.
Leave a Reply