Pievagrybiai kepant dažnai ima leisti daug skysčio, todėl vietoj apskrudinimo jie pradeda troškintis. Taip nutinka, kai keptuvė nėra pakankamai įkaitinta arba grybų įdedama per daug vienu metu ir temperatūra staigiai krenta.
Norint išvengti vandens keptuvėje, svarbiausia rinktis plačią, gerai įkaitintą keptuvę ir pievagrybius kepti porcijomis. Geriausia, kad jie gultų beveik vienu sluoksniu, tuomet drėgmė greičiau išgaruoja, o paviršius pradeda rusvėti.
Kai didžioji dalis skysčio jau išgaravusi ir grybai ima lengvai skrusti, galima pritaikyti paprastą triuką: įberti vos žiupsnelį cukraus. Jo tikslas nėra suteikti saldumo, o padėti greičiau vykti paviršiaus rudavimui, kad pievagrybiai įgautų sodresnį aromatą ir auksinę spalvą.
Svarbu nepersistengti: per didelis cukraus kiekis gali pradėti karamelizuotis ir iškraipyti skonį. Orientyras paprastas: maždaug 250–300 gramų grybų pakanka labai mažo žiupsnelio, o prieskonį verta berti tik pačioje kepimo pabaigoje.
Dar viena klaida yra nuolatinis maišymas. Pievagrybiams reikia kelių akimirkų ramaus kontakto su karšta keptuvės danga, kad susiformuotų apskrudusi plutelė, todėl geriau pamaišyti rečiau, bet kepti aukštesnėje kaitroje.
Druską taip pat pravartu atidėti pabaigai, nes ankstyvas sūdymas skatina greitesnį vandens išsiskyrimą. Riebalų reikia nedaug, tačiau geriau rinktis tokius, kurie tinka aukštesnei kepimo temperatūrai, kad grybai nepradėtų mirkti.
Kai pievagrybiai jau gražiai parudavę, juos galima gardinti pipirais, česnaku, čiobreliais ar petražolėmis. Nedidelis sviesto gabalėlis, įdėtas pabaigoje, suteikia sodresnio skonio, o patys grybai tinka prie mėsos, makaronų, kiaušinienės ar kaip įdaras.
Leave a Reply