Krokodilai ir aligatoriai dažnai laikomi tuo pačiu gyvūnu, tačiau iš tiesų tai skirtingos roplių grupės, priklausančios skirtingoms šeimoms. Juos supainioti lengva, nes abu yra plėšrūnai, medžiojantys iš pasalų ir mėgstantys panašias buveines.
Patikimiausias požymis, į kurį pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį zoologijos šaltiniai, yra snukio forma. Aligatoriaus snukis paprastai būna platesnis ir primena U raidę, o daugumos krokodilų ilgesnis, siauresnis, labiau V formos.
Vis dėlto vien snukio kontūro ne visada pakanka, nes skirtingų rūšių žandikaulių forma gali skirtis. Todėl ekspertai rekomenduoja žiūrėti ir į dantis, kai gyvūnas užčiaupęs nasrus.
Užčiaupęs nasrus aligatorius dažniausiai paslepia daugumą apatinių dantų, nes viršutinis žandikaulis platesnis. Krokodilo viršutinis ir apatinis žandikauliai yra panašaus pločio, todėl dantys matosi labiau, o ypač išsiskiria ketvirtas apatinis dantis, kuris dažnai lieka matomas net ir užčiaupus burną.
Skiriasi ir dydis: didžiausi krokodilų atstovai paprastai užauga gerokai stambesni už aligatorius. Pavyzdžiui, amerikinių aligatorių suaugę patinai vidutiniškai siekia apie 3,4 metro, o didesni individai gali priartėti prie 4,3 metro.
Kai kurios krokodilų rūšys užauga dar įspūdingesnės: šukuotasis krokodilas gali viršyti 6 metrus ir sverti daugiau kaip 900 kilogramų. Dėl to kalbant apie didžiausius pasaulio plėšriuosius roplius, „rekordai“ dažniau priklauso būtent krokodilams.
Buveinės taip pat padeda orientuotis, nors šis kriterijus nėra absoliutus. Aligatoriai dažniau siejami su gėlu vandeniu, o krokodilų paplitimas geografiškai kur kas platesnis, apimantis Afriką, Aziją, Australiją ir Amerikų žemynus.
Vienas iš paaiškinimų, kodėl krokodilai dažniau sutinkami ir sūrokame ar net jūros vandenyje, yra jų fiziologija. Tikrieji krokodilai turi druskos liaukas, kurios padeda šalinti druskos perteklių ir taip lengviau prisitaikyti prie sūresnės aplinkos.
Žmones domina paprastas klausimas: kuris pavojingesnis. Ir aligatoriai, ir krokodilai gali užpulti, todėl artintis, provokuoti ar maitinti laukinius roplius yra rizikinga, o kai kuriose vietovėse tokie veiksmai draudžiami.
Vis dėlto pernelyg supaprastinti, kad visi krokodilai agresyvesni už aligatorius, nebūtų tikslu. Dalis rūšių paprastai vengia žmonių, tačiau niliniai ir šukuotieji krokodilai siejami su reikšminga dalimi sunkių ir mirtinų išpuolių, todėl būtent šiose teritorijose atsargumo lygis turi būti maksimalus.
„Saugiausia taisyklė keliaujant yra paprasta: jei matote didelį roplį prie vandens, laikykitės atstumo ir neleiskite jam priprasti prie žmonių maisto“, – pabrėžia laukinės gamtos specialistai.
Praktiškai greičiausias atpažinimas dažniausiai remiasi dviem ženklais: snukio forma ir matomais dantimis užčiaupus nasrus. Jei snukis platus, o apatiniai dantys beveik nesimato, dažniau tai aligatorius; jei snukis siauresnis, o dantys aiškiai matomi, tikėtina, kad tai krokodilas.
Visais atvejais svarbiausia ne „išsiaiškinti skirtumus iš arti“, o laikytis saugaus atstumo. Laukiniai plėšrūnai gali sureaguoti staiga, ypač gindami teritoriją ar jauniklius, todėl saugumas turi būti svarbesnis už smalsumą.
Leave a Reply