2026 metų gegužės pabaigoje JAV turėjusios pasiekti naikintuvo F-35 detalės, išsiųstos iš Australijos, per klaidą nukeliavo į Honkongą ir atsidūrė Kinijos kontrolėje. Apie incidentą vėliau buvo informuotas JAV Kongresas, o Pentagonas ėmėsi veiksmų siuntai susigrąžinti ir įvertinti galimą žalą.
Kalbama apie jautrias orlaivio dalis, susijusias su vadinamuoju „stealth“ profiliu: kabinos gaubto komponentus ir ginkluotės skyriaus duris su radarą sugeriančiomis medžiagomis. Tokie elementai laikomi technologiškai jautriais, nes gali padėti geriau suprasti, kaip mažinamas orlaivio matomumas radarams.
Kaip įvyko nukreipimas
Siunta iš pradžių turėjo keliauti į San Franciską per JAV partnerių teritorijas, pavyzdžiui, Pietų Korėją ir Taivaną. Tačiau dėl vėlavimo logistikoje maršrutas buvo pakeistas siekiant paspartinti pristatymą, ir krovinys buvo neteisingai nukreiptas per Honkongą.
Viešai aptartuose dokumentuose minėta, kad ekspedijavimo bendrovė DSV, veikusi gamintojo „Lockheed Martin“ vardu, buvo perspėjusi vežėjus dėl apribojimų. Informacijoje akcentuota, kad krovinys pažymėtas pagal JAV tarptautinės prekybos ginkluote taisykles, todėl negali būti gabenamas per tam tikras šalis ar teritorijas.
Vis dėlto, kaip teigiama, kritinis perspėjimas galėjo „nepraeiti“ iki sprendimus priimančių grandžių dėl skirtingų informacinių sistemų ar procesų. Vienas nepastebėtas ar tinkamai neapdorotas laiškas tapo grandinės dalimi, kuri baigėsi itin nepalankiu maršruto pasirinkimu.
Kodėl tai svarbu Pentagonui ir sąjungininkams
F-35 programą JAV laiko viena svarbiausių ir brangiausių gynybos projektų istorijoje, o tiekimo grandinės saugumas joje yra kritinis. Net jei į Honkongą pateko ne visas orlaivis ar jo valdymo sistemos, pati prieiga prie medžiagų ir konstrukcinių sprendimų gali suteikti papildomų įžvalgų potencialiam varžovui.
Incidentas paskatino Pentagoną ir JAV Valstybės departamentą pradėti tyrimus, o įstatymų leidėjai pareikalavo peržiūrėti, kaip pasaulinėje tiekimo grandinėje užtikrinamas jautrių karinių krovinių maršrutų kontrolės patikimumas. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę maršrutų tvirtinimo tvarką, aiškesnius draudžiamų tranzito taškų sąrašus ir didesnę atsakomybę logistikos rangovams.
Šis atvejis taip pat parodė, kad gynybos pramonėje rizika kyla ne vien dėl kibernetinių atakų ar šnipinėjimo, bet ir dėl paprastesnių procesinių spragų. Kuo labiau gynybos tiekimas remiasi tarptautiniais vežėjais ir sudėtingais persiuntimo tinklais, tuo svarbesnė tampa vieninga kontrolė nuo pirmojo iki paskutinio logistikos žingsnio.
Leave a Reply