Bulvių virimas daugeliui prasideda nuo įpročio į vandenį berti druskos. Tačiau skonį ir aromatą galima išgauti ir be jos, ypač jei norite sumažinti natrio kiekį mityboje. Vietoj druskos verta išbandyti prieskonius ir žoleles, kurios suteikia sodresnį kvapą ir subtilesnį poskonį.
Vienas paprasčiausių triukų – į verdantį vandenį įdėti lauro lapų ir juodųjų pipirų žirnelių. Dažniausiai pakanka dviejų lauro lapų ir kelių pipirų žirnelių, kad bulvės įgautų švelniai prieskoninį aromatą. Svarbu nepadauginti, kad prieskoniai neužgožtų natūralaus bulvių skonio.
Jei norisi daugiau įvairovės, bulvėms tinka ir kiti deriniai: rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis, šalavijas, peletrūnas ar kmynai. Tokie prieskoniai ypač pasiteisina, kai bulvės vėliau naudojamos salotoms ar patiekiamos su daržovėmis. Žoleles galima dėti verdant, o dalį palikti pabaigai, kad išliktų ryškesnis aromatas.
Baigus virti, skonį lengva sustiprinti ir lėkštėje: tinka džiovintas česnakas, saldžioji paprika, džiovinti svogūnai ar smulkintos žolelės. Daugelis renkasi šviežius žalumynus, pavyzdžiui, krapus ar petražoles, nes jie suteikia gaivumo ir leidžia apsieiti su mažesniu druskos kiekiu.
Norint sutrumpinti virimo laiką, nuluptas bulves verta supjaustyti mažesniais gabalėliais. Taip pat padeda pradėti virti užpilant bulves jau karštu vandeniu, o ne laukiant, kol šaltas vanduo užvirs. Kai kurie į vandenį įdeda ir nedidelį kiekį sviesto, kad skonis būtų švelnesnis ir sodresnis.
Leave a Reply