Lenkijos Liublino vaivadijoje, netoli Chodliko, archeologai aptiko išskirtinį ankstyvųjų viduramžių laidojimą, datuojamą VIII–X amžiais. Tyrimus atlieka Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto specialistai, o radinys jau vadinamas vienu netipiškiausių regione.
Kaip nurodo tyrėjai, kapas savo forma primena ankstyvųjų viduramžių luotą, išskobtą iš vieno medžio kamieno. Struktūra yra maždaug 4,5 metro ilgio ir kiek mažiau nei 1,5 metro pločio, tačiau kol kas neįmanoma patvirtinti, ar kape iš tikrųjų buvo medinė valtis, nes organinės medžiagos neišliko.
Laidojimo tipas mokslininkams kelia daug klausimų, nes vadinamieji laidojimai valtyse dažniausiai siejami su Skandinavija ir Baltijos pakrantės regionais. Tarp slavų bendruomenių toks paprotys fiksuojamas gerokai rečiau, todėl Chodliko atvejis laikomas itin reikšmingu, ypač platesniam šio Lenkijos regiono kontekstui.
Kape rado degintų kaulų
Laidojimo vietoje aptikta degintų žmogaus kaulų, taip pat dantų fragmentų, o greta jų rasta ir nemažai keramikos šukių. Tokie radiniai gali rodyti sudėtingesnį laidojimo ritualą, kuriame buvo naudojami indai ir aukos elementai, tačiau tikslią interpretaciją pateiks tik išsamesnės analizės.
Archeologai praneša radę ir lydyto sidabro gabalėlių bei apdegusių plokštelių, kurios, tikėtina, buvo ankstyvųjų viduramžių papuošalų dalys. Tarp pirmųjų identifikuotų objektų minimas sidabrinis papuošalas su dekoratyviniais elementais, būdingais to meto juvelyrikai.
Paslaptingi gyvūnų palaikai
Didelį susidomėjimą sukėlė ir gyvūnų liekanos, tarp kurių aptiktas arklio dantis. Tokie radiniai slavų ankstyvųjų viduramžių laidojimuose pasitaiko nedažnai, todėl kol kas neaišku, ar tai susiję su mirusiojo statusu, ritualu ar kultūriniais ryšiais su kitais regionais.
Chodlikas ankstyvaisiais viduramžiais buvo svarbus centras, esantis prie reikšmingų susisiekimo kelių, o netoliese ėjo maršrutai, jungę vakarų ir rytų žemes. Tyrėjai pabrėžia, kad šioje teritorijoje aptinkama skirtingų įtakų pėdsakų, todėl neįprastas laidojimo būdas gali būti platesnių kontaktų rezultatas.
Lauks radiokarboninių tyrimų
Šiuo metu archeologai saugo radimvietę ir tęsia detalius darbus, rinkdami smulkias liekanas, pavyzdžiui, anglies ir augalų fragmentus, kurie galėtų padėti tiksliau atkurti ceremonijos eigą. Taip pat rengiama trimatė dokumentacija, kuri vėliau leis sukurti skaitmeninę laidojimo struktūros rekonstrukciją.
Artimiausiais etapais planuojami antropologiniai ir radiokarboniniai tyrimai, o jei pavyktų aptikti išlikusių medienos pėdsakų, galėtų būti pasitelkti ir dendrologiniai metodai. Tikimasi, kad šie tyrimai padės atsakyti, kas buvo palaidotas, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl pasirinktas toks retas laidojimo būdas.
Leave a Reply