Daržovių skyriuose vis dažniau galima rasti produktų, kurie dar visai neseniai buvo siejami beveik vien su itališkais restoranais. Vienas jų – puntarelės, jauni kataloninės cikorijos ūgliai, ypač mėgstami centrinėje ir pietinėje Italijoje.
Šios daržovės išsiskiria tvirta, traškia struktūra ir švelniai pipirišku prieskoniu. Skirtingai nei špinatai, puntarelės keptuvėje greitai nesukrenta, todėl išlaiko formą, tekstūrą ir gerai sugeria alyvuogių aliejaus bei česnako aromatus.
Puntarelės laikomos vienu iš Romos virtuvės simbolių. Tradiciškai jos supjaustomos plonomis juostelėmis, pamirkomos lediniame vandenyje ir patiekiamos žalios su padažu iš ančiuvių, česnako, alyvuogių aliejaus ir acto.
Ledinis vanduo ne tik suteikia gaivumo, bet ir padeda ūgliams išlikti standiems, o jų juostelės dažnai charakteringai susisuka. Būtent ši tekstūra ir lengvas kartumas yra tai, kas puntareles išskiria iš daugelio kitų lapinių daržovių.
Vis dėlto namuose puntareles paprasta pritaikyti ir keptuvėje, ypač jei norisi šilto garnyro. Trumpas apkepimas aukštoje temperatūroje sušvelnina kartumą, bet nepadaro daržovės minkšta ir prėska.
Svarbiausia taisyklė ruošiant keptuvėje – neperkepti ir netroškinti ilgai uždengus. Geriausią rezultatą paprastai duoda karšta keptuvė, trumpas laikas ir paprasti priedai, tokie kaip alyvuogių aliejus, česnakas ir žiupsnis druskos.
Toks paruošimas tinka kaip greitas priedas prie keptos mėsos, žuvies ar traškios duonos riekės. Puntarelės taip pat dera su kiaušiniu, kepta vištiena ar itališko stiliaus dešra, kai norisi sotesnio patiekalo.
Jei norisi romietiškos nuotaikos, puntareles galima sumaišyti su virtais makaronais ir įpilti šiek tiek makaronų virimo vandens, kad susidarytų lengvas padažas. Ančiuvių nenaudojantys dažnai renkasi kaparėlius ir šiek tiek daugiau druskos, kad skonis išliktų ryškus.
Leave a Reply