Arkties gelmėse dirbę Norvegijos mokslininkai, jūros dugną tyrinėję nuotoliniu būdu valdomu aparatu, užfiksavo neįprastą plotą, išsiskyrusį iš aplinkinės, atrodytų, vienodos dugno struktūros. Priartėjus paaiškėjo, kad tai tankus vamzdelinių kirmėlių telkinys, tarsi gyvas kilimas ant nuosėdų.
Paėmus nuosėdų mėginį, vandenyje trumpam pasklido tamsus, beveik juodas debesis, būdingas vietoms, kur nuosėdose gausu organinės medžiagos ir suintensyvėja bakterijų veikla. Jam išsisklaidžius, tyrėjai pamatė tai, kas jūros dugne aptinkama retai: kaulus ir dantis, aplink kuriuos knibždėjo gyvūnija.
„Kvapas nebuvo toks baisus, bet dėl atsargumo naudojome dujokaukes“, – rašė ekspedicijos komanda savo kelionės dienoraštyje.
Surinktus duomenis ir mėginius įvertinus paviršiuje, tapo aišku, kad aptikta vadinamoji banginio kritimo vieta, kai po žūties banginio kūnas nugrimzta į gelmes ir tampa ilgalaikiu maisto bei buveinių šaltiniu. Tokios vietos veikia kaip oazės giliavandeniame dykumyne, pritraukiančios organizmus, kurie kitu atveju čia vargiai rastų energijos.
Kodėl banginio kritimas toks svarbus?
Banginio audiniai pirmiausia maitina didesnius maitėdas, o vėliau, irimo procesams tęsiantis, įsijungia bakterijos ir smulkesni bestuburiai. Laikui bėgant, net ir kaulai tampa energijos šaltiniu, o aplink susiformuoja bendrijos, galinčios gyvuoti metus ar net dešimtmečius.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie organinės medžiagos pliūpsniai didina rūšinę įvairovę ir sudaro sąlygas rūšims „keliauti“ tarp atskirų giliavandenių buveinių. Be to, banginio kritimo vietose vyksta svarbūs biogeocheminiai procesai, susiję su anglies kaupimu ir sieros, azoto bei fosforo apykaita.
Šis atvejis išryškino ir kitą problemą: banginio liekanos ne visada matomos plika akimi net ir naudojant povandenines kameras. Kaulai gali būti iš dalies ar visiškai užnešti nuosėdomis, todėl tokios ekosistemos gali likti nepastebėtos, jei tyrimai ar darbai dugne atliekami skubotai.
Gelmėse daug mineralų, bet ir gyvybės
Banginio kritimo vieta Arkties regione tapo argumentu platesnėje diskusijoje apie būsimą jūros dugno išteklių gavybą. Giliavandenėse teritorijose gausu mineralinių išteklių, tačiau tuo pat metu tai vienos mažiausiai pažintų Žemės ekosistemų, kuriose net pavieniai objektai gali būti kritiškai svarbūs gyvybės tinklams.
Jūros dugno kasimo, gręžimo ar nuosėdų „siurbimo“ darbai gali sukelti ilgalaikį fizinį trikdymą, nuosėdų drumstumą ir buveinių praradimą. Mokslininkai įspėja, kad be detalių žemėlapių ir atsargumo priemonių tokios retos organinės medžiagos sankaupos gali būti paprasčiausiai pervažiuotos technika arba sunaikintos dar jų neidentifikavus.
Norvegijos jūros dugno kartografavimo programos MAREANO komanda pažymi, kad net ir vizualiai nuobodžiuose giliavandeniuose peizažuose kartais slypi išskirtiniai įvykiai. Šis radinys, jų vertinimu, yra priminimas, jog giliavandenių buveinių apsauga priklauso nuo kruopštaus tyrimų planavimo ir nuoseklaus jūros dugno pažinimo.
„Net ir iš pažiūros neypatingi giliavandeniai kraštovaizdžiai kartais slepia nepaprastus reiškinius, tokius kaip banginio kritimas“, – teigė MAREANO programos atstovai.
Leave a Reply