Elektromobilių įkrovimo stotelėse vis dažniau taikiniu tampa ne pati įranga, o variniai įkrovimo kabeliai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pavieniai incidentai, tačiau rinkoje ryškėja organizuotų grupių veikimo požymiai ir nuosekliai kartojami išpuoliai.
Ekspertai pastebi, kad nusikaltėlių taktika keičiasi: vietoje atsitiktinių vagysčių vis dažniau fiksuojamos koordinuotos atakos, kai per vieną naktį apvažiuojamos kelios vietos. Tokiose situacijose naudojami galingi pjovimo įrankiai, o vykdytojai dažnai slepia tapatybę.
Jungtinėje Karalystėje įkrovimo tinklo operatorius „InstaVolt“ yra viešai nurodęs, kad 2025 metais neteko apie 260 kabelių iš 130 įkroviklių. Vokietijoje operatorius EnBW skelbė, kad nuo 2025 metų pradžios vagystės palietė 120 lokacijų, o bendra žala viršijo 1 000 000 eurų.
Prancūzijoje viešojoje erdvėje minėta, kad kabelių vagystės galėjo paliesti apie 10 proc. šalies įkrovimo tinklo. Ispanijoje teisėsauga yra sulaikiusi įtariamuosius dėl dešimčių kilometrų varinių kabelių vagysčių, kas rodo ir šio nusikaltimo masto, ir logistikos sudėtingumą.
Kodėl vagys taikosi į kabelius?
Pagrindinė motyvacija išlieka paprasta: kabeliuose esantis varis turi paklausą, o išardytą žaliavą lengviau realizuoti. Praktikoje kabeliai neretai būna nužievinami, smulkinami, o kai kuriais atvejais net perlydomi, kad dingtų identifikavimo požymiai.
Tuomet žaliava gali būti įmaišoma į teisėtus metalo laužo srautus ir keliauti per sienas, todėl kilmę atsekti sudėtingiau. Nors daugelyje valstybių griežtinami metalo laužo supirkimo reikalavimai ir pirkėjų patikros, nusikalstamos grupės prisitaiko.
Sprendimas, kuris keičia vagystės ekonomiką
Didžiosios Britanijos Kenterberyje veikianti bendrovė „Formula Space“ kuria įkrovimo kabelių apsaugos sprendimus, kurių tikslas nėra padaryti vagystę neįmanomą. Idėja kitokia: paversti kabelio nukirpimą lėtu, triukšmingu ir rizikingu procesu, kad vagims tai tiesiog neapsimokėtų.
Bendrovės kuriama kabelio apsauginė mova „CableGuard“ montuojama ant įkrovimo kabelio taip, kad pjovimas užtruktų gerokai ilgiau, o įrankiai veiktų mažiau efektyviai. Naujesni sprendimų variantai orientuoti į atakas, kuriose naudojami kampiniai šlifuokliai ir kiti elektriniai pjovimo įrankiai.
„Operatoriai mums sako, kad problema yra ne tik vagystė, bet ir tai, kaip auga atakų agresyvumas bei padaroma žala“, – sakė „Formula Space“ atstovas Vernas Pollardas.
Pasak jo, kai kabelį nupjauti užtrunka ne kelias sekundes, o gerokai ilgiau, didėja tikimybė, kad vagystę pastebės apsauga, vaizdo stebėjimas ar praeiviai. Tai ypač svarbu vietose, kur galima greitai iškviesti policiją arba reaguoja nuotolinė stebėjimo tarnyba.
Kokios vietos pažeidžiamiausios?
Specialistai pabrėžia, kad riziką dažniausiai lemia ne įkroviklio gamintojas, o vietos aplinka. Dažniau nukenčia nuošalesnės aikštelės, prastai apšviestos teritorijos ir kampai, kurie nematomi nuo pagrindinių srautų ar šalia esančių pastatų.
Problema ta, kad vien kabelio pakeitimas ne visada padeda. Kai kuriose lokacijose vagys sugrįžta vos per parą ir pakartotinai pavagia naujai įrengtus kabelius, todėl operatoriams tenka ieškoti kompleksinių priemonių.
Praktikoje tai reiškia geresnį apšvietimą, stebėjimo kameras, operatyvų reagavimą, papildomą kabelių apsaugą ir kai kuriais atvejais sprendimus, kurie padeda identifikuoti pavogtą turtą. Tokia prevencija ypač aktuali, nes kiekviena vagystė reiškia ne tik remonto sąnaudas, bet ir neveikiančias įkrovimo vietas, kurios mažina pasitikėjimą infrastruktūra.
Augant elektromobilių parkui Europoje ir plečiantis įkrovimo tinklams, kabelių vagystės išlieka nepatogus, bet vis labiau matomas iššūkis. Operatoriams tai tampa ne vien saugumo, bet ir paslaugos patikimumo klausimu, nes vairuotojams svarbiausia, kad stotelė veiktų tada, kai jos reikia.
Leave a Reply