Juros periodo sensacija: Vajominge aptiktas vienas storiausių kalmarą primenančių padarų

Paleontologai Vajominge, JAV, iš dviejų fosilijų, rastų senovinės vidaus jūros nuogulose, aprašė naują juros periodo galvakojo rūšį, primenančią kalmarą. Mokslininkai teigia, kad tai vienas storiausių iki šiol žinomų šiai išnykusiai grupei priklausiusių gyvūnų.

Naujajai rūšiai suteiktas pavadinimas Wyoteuthis linsterorum, pagerbiant patyrusį fosilijų ieškotoją Cliffą Linstera, kuris aptiko vieną iš radinių. Tai kol kas vienintelė žinoma Wyoteuthis genties rūšis, o jos aprašymas paskelbtas mokslo žurnale Papers in Palaeontology.

Kas tai per gyvūnas?

Wyoteuthis priklausė belemnitams – išnykusiai galvakojų moliuskų būriui, kuris klestėjo juros laikotarpiu. Šių gyvūnų tolimi šiandieniniai giminaičiai yra kalmarai ir aštuonkojai, tačiau belemnitai turėjo ir kietą vidinę struktūrą.

Belemnitų „skeletas“ susidėjo iš dviejų dalių: kūgio formos vidinės kriauklės, kurioje būdavo aragonito, ir tvirtesnės kalkitinės dalies, vadinamos rostru. Būtent rostrai dažniausiai ir išlieka kaip fosilijos, todėl jų gausu įvairiuose juros periodo sluoksniuose visame pasaulyje.

Kuo ji išskirtinė?

Šios rūšies rostras mokslininkams pasirodė neįprastai masyvus: jo skersmuo priekinėje dalyje siekė apie 60 milimetrų, o ilgis, remiantis išlikusiomis dalimis, galėjo būti maždaug 160–175 milimetrai. Palyginimui, dauguma Vajominge randamų belemnitų rostrų paprastai būna 50–100 milimetrų ilgio ir 10–20 milimetrų pločio.

„Šie rostrai yra storiausi, kokie iki šiol žinomi belemnitams“, – teigiama tyrėjų publikacijoje. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien rostras automatiškai nereiškia milžiniško gyvūno ar išskirtinai aukštos vietos mitybos grandinėje.

Pagal taikomus skaičiavimo metodus, visas gyvūnas, įskaitant čiuptuvus, galėjo siekti apie 55–60 centimetrų. Tyrėjai taip pat svarsto, kad retas šios rūšies aptikimas gali rodyti siaurą ekologinę specializaciją, pavyzdžiui, specifinį grobį ar gyvenamąją aplinką.

Kodėl tokie radiniai svarbūs?

Belemnitai yra svarbūs suprantant juros jūrų ekosistemas ir galvakojų evoliuciją, nes jų fosilijos leidžia atkurti, kaip skirtingos linijos prisitaikė prie aplinkos pokyčių. Wyoteuthis linsterorum priskiriamas Megateuthididae šeimai, kuriai priklausė ir didžiausi žinomi belemnitai.

Tyrėjai primena, kad dalis šios grupės atstovų suklestėjo po toarkio išnykimo įvykio, kai vandenynuose sumažėjo deguonies. Vėliau, vidurinio juros laikotarpiu, dauguma šios šeimos linijų išnyko, todėl naujai aprašyta rūšis gali būti reta, vėlyva ir neįprastai išsiskirianti išlikusi linijos atšaka.