Lenkijos Senato balsavimai dėl mokesčių: nuo 2027 metų daliai gyventojų ir įmonių našta augs

Mokesčių paketą svarsto Senatas

Lenkijos Senatas pradėjo svarstyti devynių įstatymų paketą, kuriuo keičiami gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, akcizai ir fiksuoto tarifo apmokestinimas. Didžioji dalis pakeitimų numatoma nuo 2027 metų sausio 1 dienos, todėl įmonėms jau dabar svarbus aiškus grafikas.

Vyriausybė dalį palankesnių sprendimų susiejo su mokesčių didinimu kitoms grupėms. Dėl to politinė dinamika komplikuojasi: priėmus įstatymą būtų patvirtinamas visas paketas, o ne tik atskiros nuostatos.

GPM slenksčiai didės, bet atsiras nauja tarpinė norma

Vienas ryškiausių pakeitimų susijęs su gyventojų pajamų mokesčio skale. Pirmojo tarifo slenkstį planuojama kelti iki maždaug 30 000 eurų per metus, tačiau kartu atsirastų papildoma 24 proc. norma pajamoms tarp maždaug 30 000 ir 35 000 eurų.

Tai reiškia, kad daliai didesnes pajamas gaunančių gyventojų mokestinė našta mažėtų ne taip sparčiai, kaip paprastai tikintasi iš slenksčių kėlimo. Kartu numatomas solidarumo įnašo didinimas, kuris labiausiai paliestų itin dideles pajamas gaunančius asmenis.

Verslui jautriausia vieta: fiksuoto tarifo ribos mažinimas

Daugiausia nerimo verslo aplinkoje kelia siūlomas fiksuoto tarifo taikymo ribos sumažinimas nuo maždaug 460 000 eurų iki maždaug 57 000 eurų per metus. Tai reikštų apie 87,5 proc. sumažinimą, todėl daliai smulkių ir vidutinių įmonių tektų persiorientuoti į kitą apmokestinimo formą.

Siūlymuose numatytas ir didesnis fiksuoto tarifo apmokestinimas pajamų daliai, viršijančiai nustatytą ribą, o tai ypač rizikinga prekybos ar paslaugų sektoriams, kur maržos nedidelės. Kadangi mokestis skaičiuojamas nuo apyvartos, o ne nuo pelno, tam tikrais atvejais mokesčiai gali tapti didesni už iš užsakymų gaunamą pelną.

Pelno mokestis ir sprendimai dėl biudžeto pajamų

Diskusijų centre atsidūrė ir didžiausioms įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas. Buvo svarstoma galimybė jį didinti nuo 19 proc. iki 22 proc. bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija maždaug 50 000 000 eurų, tačiau Seime ši nuostata buvo išbraukta, o Senatas svarsto grąžinti ankstesnį vyriausybės siūlymą.

Senato komitete taip pat keliama idėja atsisakyti automatinio GPM slenksčių indeksavimo pagal infliaciją. Finansų ministerijos argumentas paprastas: indeksavimas ilgainiui reikštų reikšmingą ir nuolat didėjančią biudžeto pajamų netektį.

PVM ir akcizai: poveikį pajus ir vartotojai

Pakeitimai numatomi ir vartojimo mokesčių srityje. Planuojama daliai nealkoholinių gėrimų taikyti didesnį pridėtinės vertės mokestį, o taip pat didinti alkoholio akcizus bei su cukrumi ir kofeinu susijusius mokesčius.

Praktinis efektas gali būti didesnis nei vien tik padidintas tarifas, nes pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo galutinės kainos, į kurią jau įtraukti kiti mokesčiai. Dėl to kainų pokyčiai lentynose gali būti ryškesni, ypač jei prekybininkai taiko procentines maržas nuo įsigijimo kainos.

Laiko faktorius ir teisinė rizika

Verslo atstovai ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį į pasirengimo laiką. Nors įsigaliojimas numatomas nuo 2027 metų, dalis nuostatų faktiškai remiasi ankstesnių metų pajamomis, todėl sprendimus dėl veiklos modelio, kainodaros ar sutarčių gali tekti priimti gerokai anksčiau.

Be to, į vieną įstatymą sudėjus ir palankias, ir nepalankias nuostatas, didėja rizika, kad politinis sprendimas taps „viskas arba nieko“. Tai kelia daugiau neapibrėžtumo tiek mokesčių mokėtojams, tiek rinkai.

„Kai palankios ir nepalankios mokesčių nuostatos sujungiamos į vieną paketą, sprendimų laisvė sumažėja: patvirtinus vieną dalį, automatiškai įsigalioja ir kita“, – sakė mokesčių ekspertas, komentavęs svarstomą paketą.

Artimiausiu metu lemiamas bus Senato sprendimas, ar palikti Seimo redakciją, ar grąžinti dalį pakeitimų. Nuo to priklausys, kokį realų mokesčių padidėjimą pajus didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kokia bus konkurencinė aplinka verslui ir kaip greitai įmonėms teks perskaičiuoti finansinius planus.