Lenkijos Vyriausybė ruošia paramą dėl brangstančių dujų: aiškūs sprendimai – lapkritį

Lenkijos Vyriausybė ruošia pagalbos paketą gyventojams, nes Europoje vėl ryškiai brangsta dujos, o 2026–2027 metų šildymo sezonas kelia vis daugiau nerimo. Finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad sprendimai rengiami, o konkrečios priemonės turėtų būti pristatytos lapkritį.

Pasak ministro, darbai vyksta kartu su už energetiką atsakingomis institucijomis, o tikslas – apsaugoti namų ūkius nuo staigių sąskaitų šuolių. Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, ar tai bus tiesioginės kompensacijos, laikinos kainų „lubos“, ar mokesčių pokyčiai, tačiau pabrėžia, kad rengiamas kelių variantų paketas.

Pastaraisiais mėnesiais Europos biržose dujų kainos šoktelėjo kelis kartus, o tai tradiciškai persiduoda ir šilumos bei elektros tarifams, ypač ten, kur naudojamas dujinis šildymas. Minėta, kad anksčiau 2026 metų pirmoje pusėje kaina nesiekė 40 eurų už megavatvalandę, o dabar priartėjo prie 100 eurų už megavatvalandę.

Ką žadama paskelbti lapkritį?

Andrzejus Domańskis teigė, kad lapkritį gyventojai turėtų išgirsti konkrečius sprendimus ir jų taikymo tvarką. Tai svarbu planuojant šeimų biudžetus, nes šildymo išlaidos daugeliui namų ūkių žiemą yra vienos didžiausių.

Praktikoje tokios priemonės dažniausiai apima tikslines išmokas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kompensacijas už suvartotą energiją arba laikinus tarifų stabilizavimo mechanizmus. Vyriausybė taip pat gali svarstyti sprendimus, kurie ribotų trumpalaikių rinkos šuolių poveikį galutinei kainai.

Kritika opozicijos idėjoms

Viešojoje erdvėje aptariami ir opozicijos siūlymai, tarp jų – idėja mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ar šildymui. Finansų ministras tokius siūlymus vertino kritiškai, akcentuodamas, kad be aiškaus finansavimo šaltinio tai gali tapti našta valstybės biudžetui.

„Sumažinti mokestį lengva pasakyti, bet būtina atsakyti, iš kur bus padengtas biudžeto netekimas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

Kodėl dujų kainos vėl kyla?

Dujų kainų dinamiką Europoje paprastai lemia keli veiksniai: atsargų pildymo tempas prieš žiemą, suskystintų gamtinių dujų tiekimo srautai, konkurencija su Azijos rinka ir geopolitinė rizika. Didesni svyravimai dažniausiai pasijunta dar iki šalčių, kai rinkos vertina, ar atsargų pakaks visam sezonui.

Lenkijos Vyriausybė kol kas nenurodo, kokio masto paramą svarsto, tačiau signalas aiškus: siekiama, kad 2026–2027 metų žiema gyventojams netaptų finansiniu šoku. Dėl detalių gyventojams siūloma laukti lapkričio mėnesį žadamo oficialaus pristatymo.