ECB sprendimas ir netikėta žinia
Europos Centrinis Bankas spalio 29 dieną paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą ties 2,5 proc. Sprendimas priimtas didelio neapibrėžtumo fone, kai euro zonoje vėl sustiprėjo infliacinis spaudimas.
Tą pačią dieną ECB vadovė Christine Lagarde pranešė, kad iš pareigų pasitrauks 2027 metų vasario 7 dieną, nors jos kadencija turėjo baigtis vėliau. Rinkos dalyviai tai vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, galintį paveikti lūkesčius dėl palūkanų politikos.
Infliacija vėl viršija tikslą
ECB sprendimą lydėjo aiški žinutė apie energijos kainas: jos toliau kyla ir didina infliacijos riziką, kartu silpnindamos augimo perspektyvas. Euro zonoje infliacija rugsėjį, remiantis oficialiais rodikliais, siekė 3,8 proc., kai ECB tikslas yra 2 proc.
Bankas taip pat pabrėžė, kad bazinė infliacija kol kas iš esmės išlieka stabili, o darbo užmokesčio dinamika dar nerodo ryškaus pagreitėjimo. Vis dėlto ECB įspėjo, kad energijos šoko mastas ir trukmė gali reikšmingai kelti kainas ir slopinti ekonominę veiklą.
Prancūzijos skola ir rinkų spaudimas
Sprendimas priimtas tuo metu, kai euro zoną pasiekė Prancūzijos obligacijų išpardavimo banga, didinanti skolinimosi kainą ir kitoms šalims. Pranešama, kad Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5 proc., o skirtumas, palyginti su Vokietijos skola, išaugo iki maždaug 155 bazinių punktų.
ECB pripažino, kad finansavimo sąlygos nuo ankstesnio posėdžio sugriežtėjo, o tai gali mažinti tiek infliaciją, tiek augimą. Kartu bankas pakartojo, jog iš anksto neįsipareigoja konkrečiai palūkanų normų trajektorijai, todėl sprendimai ir toliau priklausys nuo duomenų.
Lagarde pasitraukimas ir kova dėl posto
ECB neįvardijo Lagarde sprendimo priežasčių, tačiau viešojoje erdvėje minimos prielaidos, kad tai gali būti susiję su Prancūzijos vidaus politika ir 2027 metų prezidento rinkimų laikotarpiu. Bet kokiu atveju ankstyvas pasitraukimas reiškia, kad euro zonos pinigų politikos kryptis gali tapti dar labiau priklausoma nuo naujos vadovybės prioriteto.
„Išeinu iš šios institucijos jausdama, kad darbas atliktas gerai, o ECB yra pasirengęs ateičiai“, – sakė Christine Lagarde.
Prasidėjęs procesas atveria kelią naujam vadovui, o kartu didina spekuliacijas dėl galimos politikos tonacijos, ypač jei infliacija užsitęstų, o ekonomikos augimas silpnėtų. Papildomą įtampą kelia ir tai, kad artimiausiu metu turėtų atsilaisvinti ir kitos svarbios vietos ECB vykdomojoje valdyboje.
ECB taip pat priminė, kad prireikus gali būti naudojamas jo turimas instrumentas, skirtas kovoti su nepagrįstais ir netvarkingais rinkų svyravimais, kurie trukdytų pinigų politikos perdavimui. Vis dėlto rinkos labiausiai stebės ne tik šio įrankio retoriką, bet ir tai, ar energijos kainų šokas nepavers naujo infliacijos šuolio ilgalaikiu reiškiniu.
Leave a Reply