Jei darosi sunkiau atsukti stiklainį, tvirčiau suimti pirkinių krepšį ar išlaikyti daiktą delne, tai nebūtinai vien tik amžiaus pasekmė. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad mažėjanti rankos suėmimo jėga gali būti susijusi ir su kaulų sveikata.
2026 metais žurnale „Experimental Gerontology“ paskelbtoje analizėje vertintas ryšys tarp rankos suėmimo jėgos ir osteoporozės rizikos. Tyrėjai rėmėsi Anglijos ilgalaikio vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo projekto ELSA duomenimis ir stebėjo, kam laikui bėgant nustatoma osteoporozė.
Į analizę įtrauktas 5 921 žmogus, kurių amžius pradžioje siekė bent 50 metų, o osteoporozė nebuvo diagnozuota. Dalyviams buvo matuojama suėmimo jėga, o vėliau fiksuojama, ar per ateinančius metus atsirado pranešta osteoporozės diagnozė.
Kas paaiškėjo per 12,5 metų?
Vidutinė stebėjimo trukmė siekė 12,5 metų. Rezultatai parodė, kad silpnesnį suėmimą turėję asmenys turėjo apie 41 proc. didesnę santykinę riziką vėliau pranešti apie osteoporozės diagnozę, palyginti su tais, kurių raumenų jėga buvo įprasta.
Ryšys išliko ir įvertinus kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką kaulų būklei ar raumenų jėgai, pavyzdžiui, amžių, lytį, kūno masę, gyvenimo būdą bei gretutines ligas. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad priklausomybė buvo ryškesnė moterų grupėje.
Svarbu pabrėžti, kad tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo, jog silpnesnis suėmimas tiesiogiai sukelia osteoporozę. Be to, naujų diagnozių duomenys buvo paremti dalyvių deklaracijomis, o ne vienodais klinikiniais patvirtinimais visiems.
Kodėl raumenys ir kaulai susiję?
Nors raumenys ir kaulai atlieka skirtingas funkcijas, jie veikia kaip viena sistema. Judant ir atliekant fizinį darbą raumenys apkrauna kaulus, o toks mechaninis krūvis yra vienas svarbių signalų, padedančių palaikyti kaulų tvirtumą.
Su amžiumi natūraliai mažėja ir kaulų mineralinis tankis, ir raumenų masė bei jėga. Daliai žmonių vystosi sarkopenija, tai yra progresuojantis raumenų masės ir jėgos nykimas, didinantis griuvimų riziką, o griuvimai yra viena dažniausių lūžių priežasčių.
Kiti naujesni populiaciniai tyrimai taip pat rodo, kad fizinis aktyvumas siejasi su mažesne osteoporozės rizika, o raumenų jėga gali būti svarbi šio ryšio dalis. Todėl vien izoliuotai treniruoti plaštaką nepakanka, daug reikšmingesnė yra bendra jėgos ir pusiausvyros treniruotė bei reguliari kaulus apkraunanti veikla.
Kaip vertinama suėmimo jėga ir ką daryti?
Suėmimo jėga matuojama rankiniu dinamometru, prietaisu, plačiai naudojamu reabilitacijoje ir geriatrinėje praktikoje. Europos sarkopenijos vertinimo gairėse kaip sumažintos suėmimo jėgos orientyrai dažnai minimi mažesni nei 16 kilogramų rodikliai moterims ir mažesni nei 27 kilogramai vyrams, tačiau tai skirta raumenų silpnumui įvertinti, o ne osteoporozei diagnozuoti.
Kasdienis pojūtis, kad silpnėja suėmimas, dar nėra patikimas diagnostinis kriterijus, nes rezultatą gali keisti sąnarių ligos, patirtos traumos, neurologiniai sutrikimai ar net dominuojanti ranka. Vis dėlto, jei jėga mažėja nuosekliai, verta aptarti tai su šeimos gydytoju, ypač jei yra ir kitų osteoporozės rizikos veiksnių.
Osteoporozė ilgai gali nesukelti aiškių simptomų ir dažnai išryškėja tik po pirmojo lūžio, pavyzdžiui, patyrus kritimą iš savo ūgio. Įspėjamaisiais požymiais gali būti mažėjantis ūgis, ryškėjantis kuprojimasis ar nugaros skausmai, galintys rodyti slankstelių lūžius.
Pagrindinis tyrimas kaulų mineraliniam tankiui įvertinti yra DXA densitometrija. Gydytojas taip pat gali apskaičiuoti individualią lūžių riziką, pasitelkdamas FRAX metodiką, kuri vertina amžių, kūno masę, buvusius lūžius ir kitus rizikos veiksnius.
Naujausių tyrimų išvada aiški: suėmimo jėga gali tapti papildomu, paprastu signalu, padedančiu anksčiau atkreipti dėmesį į galimą kaulų trapumą, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau praktikoje svarbiausia išlieka individuali rizikos veiksnių analizė, tinkami tyrimai ir reguliarus fizinis aktyvumas, padedantis saugoti ir raumenis, ir kaulus.
Leave a Reply