Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.
Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.
Kaip veikia GEREON platforma
Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.
Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.
Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.
Robotų vaidmuo fronte auga
Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.
„ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.
„Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.
„ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.
DI tampa gynybos pramonės centru
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.
Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.
Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.
Leave a Reply