Lenkijos atsinaujinančios energetikos plėtra nemažėja, tačiau rinka įžengė į brandesnį etapą, kuriame svarbiausi tampa ne vien nauji saulės ir vėjo parkai. Vis daugiau dėmesio skiriama elektros tinklų pralaidumui, energijos kaupimui ir sistemos lankstumui, be kurių sparčiai auganti generacija ima kelti iššūkių operatoriams ir investuotojams.
Šias tendencijas akcentavo Katovicuose vykusioje konferencijoje Energy Days surengta diskusija apie OZE rinką po ankstesnio investicijų šuolio. Dalyviai pabrėžė, kad finansų institucijų ir investuotojų dėmesys išlieka, tačiau projektų pelningumą vis dažniau lemia ne vien pagaminamos kilovatvalandės, o gebėjimas patikimai tiekti elektrą tada, kai jos labiausiai reikia.
Nuo plėtros prie balansavimo
Pastaraisiais metais Lenkija sparčiai didino saulės elektrinių pajėgumus, tačiau dabar fotovoltikos augimas, tikėtina, bus nuosaikesnis. Rinkos dalyviai vis dažniau sutaria, kad naujiems projektams vien gamybos nebeužtenka, o papildomos investicijos į baterijų sistemas tampa beveik privalomu elementu.
Vėjo energetikoje vis daugiau kalbama apie repoweringą, kai senesnės, dažnai apie 1 MW galios turbinos keičiamos kelis kartus galingesniais įrenginiais, galinčiais siekti maždaug 4 MW. Tai leidžia didinti gamybą neplečiant tiek daug teritorijų, tačiau kartu kelia didesnius reikalavimus tinklams ir balansavimo priemonėms.
„Rinka pasikeitė greičiau nei daugelio OZE projektų verslo modeliai: šiandien svarbu ne tik kiek pagamini, bet ir kiek kainuoja pagaminta energija konkrečiu momentu“, – sakė „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis.
Akcentas – kaupimas ir biometanas
Diskusijoje daugiausia dėmesio sulaukė energijos kaupimo projektai, kurie laikomi vienu svarbiausių trūkstamų elektros sistemos elementų. Didelė saulės generacija dienomis ir ribotos galimybės perkelti energiją į vakaro piką didina poreikį baterijoms bei kitoms lankstumo priemonėms.
„PGE“ grupės atstovai nurodė, kad energijos kaupimas tapo vienu pagrindinių investicinių prioritetų, nes be jo atsinaujinančių šaltinių gamyba dažniau susiduria su ribojimais. Kartu priminta, kad svarbų vaidmenį Lenkijoje jau atlieka hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau lygiagrečiai plečiami ir baterijų parkai.
Valstybės institucijos taip pat siekia paskatinti biogazo ir biometano plėtrą, kuri gali tapti papildomu lankstumo šaltiniu, ypač šildymo ir pramonės sektoriuose. Įvardyta, kad naujesni teisės aktų pakeitimai sudaro sąlygas aukcioniniu būdu remti didesnės galios biometano projektus, suteikiant rinkai aiškesnį investicinį signalą.
Aukcionai ir dideli skaičiai iki 2026 metų
Urząd Regulacji Energetyki (URE) atstovai informavo, kad OZE aukcionai planuojami 2026 metų lapkričio 2–10 dienomis, o jų taisyklės iš esmės išliks paremtos kainos kriterijumi. Akcentuota, kad paramos galėtų siekti bendra daugiau nei 76 TWh žaliosios energijos apimtis.
Didžiausia aukcionų dalis numatyta didesniems nei 1 MW saulės ir sausumos vėjo projektams, kurių konkurencija dėl paramos tradiciškai yra aktyviausia. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar vien kainos kriterijus dar atitinka sistemos poreikius, kai vis svarbesnės tampa kaupimo ir lankstumo paslaugos.
„Neturėtume skatinti didelių fotovoltikos parkų be energijos kaupimo, nes sistemoje vis dažniau tenka riboti gamybą“, – sakė politikas Ireneuszas Zyska.
Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės pasipriešinimą daliai investicijų ir į tai, kad didelių, mažos rizikos sausumos vėjo projektų, esančių arti statybos pradžios, rinkoje kol kas trūksta. Prognozuojama, kad didesnė tokių projektų banga gali pasirodyti apie 2027–2029 metus, kai investuotojai priims daugiau galutinių sprendimų.
Bendras diskusijos tonas išliko aiškus: OZE plėtra Lenkijoje nesibaigia, tačiau ji vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai bus vystomi tinklai, kaupimas ir reguliavimas, leidžiantis mažinti priverstinius gamybos ribojimus ir geriau išnaudoti jau pastatytus pajėgumus.
Leave a Reply