Socialiniuose tinkluose kortizolis dažnai kaltinamas dėl visko – nuo pilvo riebalų iki „smegenų miglos“. Tačiau dietologai primena: nors kortizolis yra natūralus ir būtinas hormonas, bandymai jį „numušti“ papildais gali būti ne tokie veiksmingi, kaip tikimasi.
Kortizolį gamina antinksčiai – jis išsiskiria reaguojant į stresą ir dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį bei imuninį atsaką. Hormono lygis taip pat turi natūralų paros ritmą: ryte jis paprastai būna aukštesnis, o vakare – mažėja.
Trumpalaikiai kortizolio šuoliai yra normalūs ir net naudingi. Problemos prasideda tada, kai jo lygis ilgą laiką išlieka padidėjęs – tuomet gali pasireikšti miego sutrikimai, nuotaikų kaita, aukštesnis kraujospūdis ar pakilęs gliukozės kiekis.
Kaip rašo „EatingWell“, kai kurie populiarūs papildai, vartojami energijai, miegui ar „bendrai savijautai“, gali veikti kortizolį ne taip, kaip tikimasi. Dietologai išskiria keturias grupes, kurių, siekiant mažinti kortizolio lygį, verta vengti.
Saldymedžio šaknis gali prailginti kortizolio poveikį
Saldymedžio šaknis dažnai randama arbatose ir žolelių mišiniuose, reklamuojamuose stresui ar „antinksčių sveikatai“. Dietologės teigimu, joje esantis junginys glicirizinas gali slopinti fermentą, padedantį organizmui „išjungti“ kortizolį, todėl hormonas gali išlikti aktyvus ilgiau.
Toks poveikis kai kuriems žmonėms siejamas su skysčių kaupimu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sumažėjusiu kalio kiekiu. Jei saldymedis vartojamas dėl virškinimo, minima, kad galima ieškoti DGL formos (be glicirizino), tačiau dėl vartojimo vis tiek verta pasitarti su specialistu.
Didelės kofeino dozės prieš treniruotę – papildomas „streso signalas“
Dietologai taip pat atkreipia dėmesį į kofeino turinčius prieštreniruotinius miltelius. Juose vienoje porcijoje gali būti 150–300 miligramų kofeino, o kai kuriuose – ir daugiau.
Minima, kad kofeinas gali didinti kortizolio lygį, ypač žmonėms, kurie jo nevartoja reguliariai. Be to, intensyvus fizinis krūvis trumpam taip pat kelia kortizolį, todėl kofeino ir sunkios treniruotės derinys gali sustiprinti šią reakciją.
„Antinksčių palaikymo“ papildai ir paslėpti hormonai
Rinkoje netrūksta produktų, žadančių padėti nuo vadinamojo „antinksčių nuovargio“. Tačiau pabrėžiama, kad tai nėra pripažinta medicininė diagnozė, o kai kurių papildų sudėtis gali kelti papildomų rizikų.
Tekste cituojama 2018 metų analizė, kurioje, tiriant nereceptinius „antinksčių palaikymo“ papildus, nustatyta, jog visuose buvo tam tikrų skydliaukės hormonų, o daugelyje – ir bent vienas steroidinis hormonas, neįrašytas etiketėje. Tokie paslėpti hormonai gali būti pavojingi, ypač jei žmogus nežino, ką tiksliai vartoja.
Melatoninas ne visada reiškia mažesnį kortizolį
Melatoninas plačiai vartojamas kaip priemonė miegui gerinti, o prastas miegas siejamas su didesniu kortizoliu. Vis dėlto straipsnyje pažymima, kad ryšys nėra toks paprastas: apžvalgos duomenimis, įrodymų, kad melatoninas reikšmingai mažintų kortizolį sveikiems suaugusiesiems, trūksta.
Kai kurie tyrimai net rodo priešingą tendenciją – tam tikromis aplinkybėmis, ypač vartojant didesnes dozes, melatonino papildai gali būti susiję su didesne kortizolio sekrecija.
Ką rinktis vietoje „greitų sprendimų“
Dietologai pabrėžia, kad jei kyla įtarimų dėl ilgalaikio padidėjusio kortizolio, pirmiausia verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą – prireikus gali būti paskirti tyrimai ir ieškoma tikrosios priežasties.
Taip pat akcentuojama, kad gyvenimo būdo įpročiai neretai būna efektyvesni už papildus: reguliarus miegas (bent 7 valandos), streso valdymo praktikos (pavyzdžiui, dėmesingumas, kvėpavimo pratimai ar joga), nuosaikus fizinis aktyvumas ir atsargus kofeino vartojimas, ypač antroje dienos pusėje.
Tekste minimi ir keli papildai, kurių tyrimų rezultatai vertinami kaip „žadantys, bet riboti“ (pavyzdžiui, ašvaganda, omega-3 ir L-teaninas). Vis dėlto pabrėžiama, kad prieš pradedant vartoti bet kuriuos papildus – ypač nėštumo metu, žindant ar vartojant receptinius vaistus – reikėtų pasitarti su gydytoju.
Leave a Reply