Etiopijos aukštikalnėse mokslininkai atsitiktinai užfiksavo neįprastą ir ilgalaikį ryšį tarp buliaus ir patino asilo – gyvūnai nuolat rinkosi vienas kito draugiją ir poravosi.
Šie stebėjimai aprašyti mokslo žurnale „Current Biology“, o etologė Elisabetta Palagi iš Pizos universiteto „ScienceAlert“ teigė, kad gyvūnų elgesys ne visada telpa į žmonių nubrėžtas ribas.
Tyrėjų komanda į Etiopiją buvo atvykusi visai kitu tikslu – tirti geladų beždžiones. Tačiau netoliese esančioje ganykloje jie pastebėjo elgesį, kuris, jų vertinimu, gali rodyti sudėtingesnius tarprūšinius socialinius ryšius, nei įprastai manoma.
Komanda pabrėžia, kad nors vienos lyties seksualinis elgesys tarp gyvūnų yra plačiai paplitęs, seksualinės sąveikos tarp skirtingų rūšių pasitaiko gerokai rečiau.
Ką užfiksavo tyrėjai
Stebėjimų metu mokslininkai aprašė buliaus, vardu Achille, ir patino asilo, vardu Patroclo, pasikartojančias sąveikas. Per kelias dienas užfiksuotas 51 užšokimo atvejis, iš kurių 34 kartais buvo konstatuota intromisija (varpos penetracija).
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad abu gyvūnai turėjo galimybę bendrauti su kitais potencialiais partneriais – tiek savo rūšies, tiek skirtingos, abiejų lyčių. Vis dėlto jie, pasak mokslininkų, vis iš naujo ieškojo vienas kito.
Komandos teigimu, bandant užšokti ant kito patino asilo, šis demonstravo aiškų vengimą ir grėsmingą elgesį (pavyzdžiui, suglaudė ausis). Tuo metu Patroclo, priešingai, Achille nevengė – stebėtojams atrodė, kad jis netgi pateikdavo užpakalinę kūno dalį.
Ryšys galėjo būti platesnis nei poravimasis
Be seksualinių epizodų, mokslininkai fiksavo ir kitokį tarpusavio elgesį: laižymą, trynimąsi, glaustymąsi. Pasak E. Palagi, būtent šių „draugiškų“ sąveikų tarp Achille ir Patroclo buvo daugiau, jos trukdavo ilgiau nei su kitais gyvūnais, o didžiąją stebėto laiko dalį jie laikėsi arti vienas kito.
Nors tam tikri elgesio elementai (pvz., laižymas ar glaustymasis prieš užšokimą) gyvūnams nėra netikėti, tyrėjams į akis krito tai, kad po poravimosi sąveikos pasitaikydavo dažniau nei „prieš“. Tai leido svarstyti, kad seksualinis elgesys galėjo būti tik platesnio, selektyvaus ryšio dalis.
Straipsnyje mokslininkai pažymi, jog tokias sąveikas interpretuoti sudėtinga, ypač vengiant žmogui būdingų prasmių perkėlimo gyvūnams. Vis dėlto jie kelia prielaidą, kad pasikartojantys ir abipusiai „prisirišimo“ veiksmai galėjo veikti kaip ryšio kokybės signalas ir pratęsti socialinę sąveiką po paties akto.
Kodėl šis atvejis išskirtinis
Tyrėjų vertinimu, tai gali būti pirmasis dokumentuotas ilgalaikis tos pačios lyties seksualinis ryšys tarp buliaus ir asilo. Juos labiausiai nustebino ne pats užšokimas, o nuoseklus vienas kito pasirinkimas, nepaisant alternatyvų.
Be to, gyvūnai priklausė skirtingiems šeimininkams ir naktis leisdavo atskirai – susitikdavo tik dienomis ganyklose. Tai, mokslininkų manymu, dar labiau išryškina ryšio pastovumą.
Ar šis ryšys išliko, kol kas neaišku: po tyrimo Achille ir Patroclo buvo perkelti į skirtingas ganyklas. Komanda tikisi sugrįžti ir patikrinti, ar gyvūnai vėl ims bendrauti, taip pat – ar panašūs tarprūšiniai ryšiai gali būti dažnesni, nei spėjama, tiesiog retai sistemingai užfiksuojami.
Leave a Reply