Daugiau nei 60 mokslininkų įvertino Žemės būklę ir pateikė niūrią išvadą: žmonija jau peržengė septynias iš devynių vadinamųjų planetos ribų, kurios padeda išlaikyti sąlygas gyvybei.
Kaip rašo „Popular Mechanics“, išvados pateikiamos naujausioje metinėje „planetos būklės“ apžvalgoje, kurią parengė organizacija „Planetary Guardians“ kartu su Potsdamo klimato kaitos tyrimų institutu.
Planetos ribos – tai devyni procesai ir sistemos, nuo kurių priklauso Žemės stabilumas: klimatas, biosferos (biologinės įvairovės) vientisumas, gėlo vandens būklė, vandenynų rūgštėjimas ir kiti. Mokslininkai dar 2009 metais įspėjo, kad bet kurios ribos peržengimas gali sukelti staigius, nelinijinius pokyčius planetos mastu.
Naujausioje apžvalgoje pabrėžiama, kad spaudimas didėja beveik visose srityse, o rizika patirti plačias, ilgalaikes ir sunkiai grįžtamas pasekmes auga, tuo metu „atsparumo atsargos“ mažėja.
Kas pasikeitė nuo 2009 metų
Kai planetos ribų sistema buvo pristatyta pirmą kartą, tyrėjai teigė, kad aiškiai viršytos trys ribos: klimato kaita, biologinės įvairovės nykimo tempai ir pasaulinio azoto ciklo pokyčiai.
Dabar, remiantis naujuoju vertinimu, peržengtų ribų skaičius išaugo iki septynių. Tai reiškia, kad daugelyje sričių Žemės sistemos jau veikia už vadinamosios „saugios erdvės“.
Pagrindinis ataskaitos autorius Borisas Sakševskis, cituojamas pranešime spaudai, teigė, kad diagnozė esą vienareikšmė: spaudimas auga visoms riboms, kurios jau peržengtos, o kartu didėja ir didelių bei galimai negrįžtamų pokyčių rizika.
Vandenynų rūgštėjimas – nauja peržengta riba
Ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais mokslininkai kalbėjo apie šešias peržengtas ribas, o dabar pridėta ir septintoji – vandenynų rūgštėjimas. Teigiama, kad šios ribos slenkstis buvo peržengtas 2025 metais.
Tuo pat metu pažymima, jog saugiose ribose dar laikosi du rodikliai: stratosferos ozono sluoksnio būklė ir atmosferos aerozolių tarša.
Leidinys atkreipia dėmesį, kad raginimai rimtai svarstyti saulės geoinžineriją (pavyzdžiui, aerozolių purškimą į stratosferą, kad būtų atspindėta dalis saulės spindulių ir vėsinama planeta) gali kelti grėsmę būtent vienai iš dar neperžengtų atramų.
Kodėl rūgštėjantis vandenynas pavojingas
Ataskaitoje teigiama, kad žmonės yra vienintelė sustiprėjusio vandenynų rūgštėjimo priežastis, nes didėja anglies dioksido išmetimai, o pakrančių ekosistemoms papildomai kenkia maistinių medžiagų nuotėkis.
Vandenynų rūgštėjimas stebimas vertinant aragonito prisotinimą paviršiniuose vandenyse. Aragonitas yra svarbus mineralas, kurį daugelis jūrų organizmų naudoja kalcio karbonatui formuoti – iš jo „statomi“ koralų, moliuskų ir kitų rūšių kiautai bei struktūros.
Kuo mažesnis aragonito prisotinimas, tuo vandenynas tampa mažiau palankus šioms rūšims. Tyrime nurodoma, kad saugia riba laikomas 2,86 lygis (apie 80 proc. ikiindustrinio lygio), tačiau pasaulinis vidurkis pirmą kartą nukrito kiek žemiau 2,85.
Ataskaitoje minimi ir jau fiksuojami požymiai: kai kurių jūrų sraigių (pteropodų) kiautų pažeidimai, mažėjantis tropinių rifų atsistatymo pajėgumas šylant vandenynui ir vis dažniau korozines sąlygas patiriantys giliavandeniai koralai.
Pokyčiai juntami įvairiuose pasaulio regionuose
Publikacijoje primenama, kad ekologinių sukrėtimų padarinius patiria ir žmonės. Kaip pavyzdžiai nurodomi 2025 metais didelius nuostolius palikę Pakistano musonai ir uraganas „Melissa“ Karibų regione.
Taip pat minimos didelės sausros ir karščio bangos, kurios Europą užklupo 2026 metais. Organizacijos „Planetary Guardians“ vadovė Hinda Umaru Ibrahim pranešime spaudai teigė, kad tai ne pavienės krizės, o signalas, jog planeta praranda pusiausvyrą skirtinguose regionuose tuo pačiu metu.
Mokslininkų vertinimu, kuo daugiau ribų peržengiama, tuo mažiau lieka „erdvės klaidoms“ – sprendimai, mažinantys spaudimą klimatui, vandenynams ir ekosistemoms, tampa vis svarbesni siekiant išvengti staigių ir sunkiai suvaldomų lūžių.
Leave a Reply