Dar prieš žiemą avietynui verta skirti šiek tiek laiko – keli paprasti darbai lapkritį gali sumažinti grybelinių ligų riziką ir sustiprinti krūmus kitam sezonui. Daugiausia dėmesio rekomenduojama skirti apsauginiams purškimams, saikingam dirvos pastiprinimui ir laistymui, kurį papildo mulčiavimas.
Nors derlius jau būna beveik pasibaigęs, aviečių krūmų nereikėtų palikti be priežiūros: jie vis dar gali būti pažeidžiami infekcijų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pilkąjį puvinį ir ūglių džiūvimą – šios problemos rudenį gali susilpninti augalus prieš žiemą.
Tekste pabrėžiama, kad naudojant natūralesnes priemones labai svarbus laikas: geriausia purkšti profilaktiškai, kai lapai dar žali ir atrodo sveiki. Tokiu metu tikimasi, kad liga dar nėra stipriai įsisiautėjusi, todėl augalams lengviau padėti.
Taip pat primenama, kad rudenį nereikėtų „užkurti“ intensyvaus tręšimo – ypač svarbu atsisakyti azoto turinčių mineralinių trąšų, kurios skatintų augimą ir didintų jaunų ūglių pašalimo riziką. Vis dėlto dirvos būklė išlieka reikšminga kitų metų derliui.
Apsauginiai purškimai: svarbus momentas ir sąlygos
Profilaktikai gali būti pasirenkami tiek cheminiai, tiek švelnesni sprendimai, įskaitant biologinius purškimus. Kaip pavyzdys minimas „Polyversum WP“, kurio sudėtyje esantis grybas Pythium oligandrum veikia ligas sukeliančius grybus.
Ruošiant tirpalą būtina laikytis gamintojo nurodymų: milteliai paprastai beriami į drungną vandenį ir paliekami maždaug valandai, kad sporos suaktyvėtų. Paruoštą tirpalą rekomenduojama sunaudoti per 10 valandų.
Reikšmės turi ir oras – purškimas prasmingas tik tuomet, kai lauke nėra šalčiau nei 10 laipsnių šilumos. Taip pat nurodoma, kad panaudojus šią biologinę priemonę nereikėtų papildomai griebtis cheminių fungicidų.
Dirvos pastiprinimas: kuo lapkritį nepersistengti
Lapkritis nėra metas stipriam tręšimui, tačiau minimalus palaikymas gali būti naudingas. Kaip saikingas variantas minimas granuliuotas galvijų mėšlas – jame yra šiek tiek azoto, bet tikslas labiau susijęs su krūmų sustiprinimu prieš šalnas.
Toks sprendimas gali būti ypač aktualus, jei krūmai anksčiau nebuvo tręšti jokiais mišiniais. O pavasarį, pavyzdžiui, kovą, galima rinktis pavasarines trąšas, kurios siejamos su derliaus gerinimu.
Dar viena minima priemonė – medžio pelenai, kuriuos kai kurie sodininkai barsto po krūmais. Jie gali papildyti dirvą fosforu ir kaliu, taip pat magniu ir mikroelementais, tačiau būtinas atsargumas.
Pelenai yra kalcio šaltinis, todėl didesni kiekiai gali padidinti dirvos pH, o avietėms labiau tinka silpnai rūgšti žemė. Be to, išlieka dirvos засūdrinimo rizika, tad patariama berti labai saikingai – ploną sluoksnį, lengvai įmaišant į viršutinį dirvos sluoksnį arba papildant kompostą.
Laistymas ir mulčiavimas prieš šalnas
Darbas, kurį dalis žmonių praleidžia, – laistymas prieš žiemą. Vandens gali prireikti tiek rudeninėms, tiek vasarinėms aviečių veislėms: tekste rekomenduojama palaistyti 2–3 kartus iki žiemos pradžios, kad augalai sukauptų drėgmės atsargų.
Tiesa, toks laistymas prasmingas tik esant sausam rudeniui. Jei spalis ir lapkritis lietingi, papildomas vanduo nereikalingas.
Laistymą patariama derinti su mulčiavimu – tai padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir kartu apsaugo šaknis nuo šalčio. Mulčiui siūloma naudoti perpuvusią žievę, kuri papildomai padeda palaikyti rūgštesnę terpę.
Nurodoma, kad žievės reikia apie 80 litrų 1 kvadratiniam metrui. Mulčias turėtų būti paskleidžiamas 5–10 centimetrų sluoksniu per visą krūmų eilę, tačiau svarbu neužpilti pačių ūglių pagrindų.
Prie stiebų rekomenduojama palikti kelių centimetrų tarpą – šlapio mulčio kontaktas su stiebais gali skatinti puvimą ir sudaryti palankias sąlygas grybelinėms infekcijoms.
Leave a Reply