„Curiosity“ Marse sutraiškė uolieną ir aptiko itin grynos sieros kristalų lauką

Written by

in

NASA marsaeigis „Curiosity“ netikėtai „atvėrė“ iš pažiūros visai paprastą uolieną Marse ir jos viduje aptiko blyškiai geltonus itin grynos sieros kristalus.

Kaip rašo „ScienceAlert“, radinys užfiksuotas 2024 metais Geilo krateryje, Gediz Vallis kanale, kai maždaug 899 kilogramų masės marsaeigis pervažiavo uolieną ir ši nuo spaudimo tiesiog subyrėjo.

Marse sulfatai (druskos, kuriose yra sieros ir deguonies) nėra retenybė, tačiau elementinė, gryna siera iki tol nebuvo aptikta. Būtent ši detalė mokslininkams tapo rimta mįsle.

Dar labiau stebina tai, kad aplinkinė vietovė buvo nusėta panašiais akmenimis – tai leido manyti, jog kalbama ne apie pavienį „laimingą“ radinį, o apie platesnį telkinį.

Kas tiksliai rasta Gediz Vallis kanale

Viena iš naujų analizių, publikuota 2026 metų birželį žurnale „Science“, patvirtino, kad elementinė siera yra ne tik labai gryna, bet ir išsibarsčiusi maždaug 2 100 kvadratinių metrų plote.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į uolienų trapumą. Tai, kad akmuo lengvai „sprūgo“ nuo marsaeigio svorio, rodo, jog medžiaga galėjo būti gana trapi, todėl tikėtina, kad tokie akmenys susiformavo vietoje, o ne buvo atgabenti iš toli.

Remiantis geologiniu kontekstu, šis sieros telkinys galėjo susidaryti maždaug prieš 3,1–2,8 mlrd. metų – laikotarpiu, kai Marso aplinka buvo kitokia nei dabar.

Dvi hipotezės: dujos iš gelmių arba reakcijos vandenyje

Pirmoji hipotezė sieja sierą su senoviniu vulkanizmu. Siūloma, kad sieros turinčios dujos, išsiskyrusios dėl vulkaninės veiklos, vėsdamos galėjo būti įkalintos po paviršiumi, galbūt ledo struktūrose, vadinamose klatratais.

Vėliau erozija, formavusi Gediz Vallis reljefą, galėjo sumažinti slėgį ir leisti dujoms ištrūkti, o cheminės reakcijos – suformuoti elementinės sieros sankaupas net ir be aukštos temperatūros sąlygų konkrečioje vietoje.

Antroji hipotezė aptarta atskirame darbe, 2026 metų liepą publikuotame „Geophysical Research Letters“. Jo autoriai laboratorijoje parodė, kad kambario temperatūroje rūgščiame vandenyje ištirpusio sulfido reakcija su chloratu gali suformuoti mažus geltonus elementinės sieros kristalus.

Nors eksperimente gauti kristalai buvo mikroskopiniai, mokslininkai svarsto, kad panašios reakcijos, vykusios labai ilgą laiką, teoriškai galėjo sukurti ir didesnius telkinius. Taip pat pažymėta, kad reakcijai reikalingas vandenilio sulfidas galėjo kilti iš panašių požeminių dujų rezervuarų, apie kuriuos kalbama ir pirmojoje hipotezėje.

Kodėl gryna siera Marse taip domina mokslininkus

Siera yra vienas svarbių elementų, reikalingų gyvybei Žemėje: daug organizmų ją naudoja, pavyzdžiui, baltymų statybai reikalingoms aminorūgštims.

Vis dėlto pats radinys nėra įrodymas, kad Marse buvo ar yra gyvybė. Tyrėjai pabrėžia, kad elementinė siera, bent jau pagal šiuos darbus, gali susidaryti ir be gyvų organizmų.

Tačiau tokie atradimai plečia supratimą apie senovines Marso sąlygas ir cheminius procesus, kurie galėjo vykti prieš milijardus metų. Kuo tiksliau pavyksta atkurti tą „užšaldytą“ planetos istorijos vaizdą, tuo aiškiau matyti, kokiais keliais skirtingomis kryptimis nuėjo Žemė ir Marsas.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *