Geležies trūkumas: kaip atpažinti anemijos požymius ir kodėl papildų nereikėtų vartoti savarankiškai

Written by

in

Geležies trūkumas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių organizmas ima „stigti deguonies“: mažėja hemoglobino kiekis, vystosi mikrocitinė anemija, o savijauta prastėja ne iš karto, bet nuosekliai.

Svarbu tai, kad organizmas pats geležies nepasigamina. Ją nuolat prarandame su krauju ar net nusilupant odai, o papildyti galime tik su maistu, todėl ilgainiui susidaro deficitas, jei geležies netenkama per daug arba jos gaunama per mažai.

Norint veiksmingai spręsti problemą, neužtenka vien „pakelti“ geležį papildais – pirmiausia reikia rasti tikrąją priežastį, kodėl atsargos išseko, ir tik tada pasirinkti tinkamą mitybinį bei medicininį kelią.

Dar viena svarbi detalė – geležies preparatų nereikėtų vartoti savarankiškai: perteklius gali būti toksiškas, todėl poreikį ir gydymo taktiką turi nustatyti gydytojas, įvertinęs tyrimus.

Keturi pagrindiniai geležies trūkumo keliai

Dažniausia geležies stokos priežastis – kraujo netekimas. Tai gali būti gausios menstruacijos, taip pat kraujavimas iš virškinamojo trakto, pavyzdžiui, dėl opų, polipų, erozijų, hemorojaus ar uždegiminių žarnyno ligų.

Geležies atsargos senka ir tuomet, kai dažnai duodama kraujo arba patiriama kraujavimų po operacijų. Tokiose situacijose svarbus ne tik pats faktas, bet ir pasikartojimas.

Kita grupė – pasisavinimo sutrikimai plonajame žarnyne. Juos gali lemti celiakija, Krono liga, taip pat Helicobacter pylori infekcija, o kai kuriais atvejais – būklė po bariatrinių operacijų ar skrandžio ir žarnyno rezekcijų.

Prie pasisavinimo problemų gali prisidėti ir vaistai, mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą. Jei geležis nepasisavinama, net ir „teisinga“ mityba gali neduoti laukiamo efekto.

Trečias kelias – išaugęs poreikis. Daugiau geležies reikia nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat intensyvaus augimo fazėse vaikams ir paaugliams.

Dar viena situacija – ištvermės sportas ir intensyvios treniruotės, kai kartais minima vadinamoji „bėgikų anemija“. Tokiais atvejais savijautos pokyčiai gali būti klaidingai priskiriami pervargimui.

Ketvirta priežastis – mitybos klaidos: geležies racione tiesiog per mažai, arba valgoma daug produktų, kurie slopina jos pasisavinimą, pavyzdžiui, fitatų, polifenolių ar kalcio turinčių medžiagų.

Kaip pasireiškia anemija ir geležies stoka

Kai kraujyje mažėja hemoglobino, audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Tuomet vargina nuolatinis nuovargis, apatija, o jėgų stoka nepraeina net po miego.

Dažni ir širdies simptomai: padažnėjęs pulsas, širdies plakimas, dusulys net atliekant paprastus veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais ar einant greitesniu žingsniu. Raumenys greičiau „užrūgštėja“, mažėja jėga.

Geležies trūkumas atsispindi ir išvaizdoje: oda gali būti blyškesnė, plaukai – sausesni, lūžinėjantys, labiau slenkantys. Nagai neretai tampa trapūs, su išilginėmis vagelėmis.

Kadangi geležis svarbi ir nervų sistemai (neurotransmiterių sintezei bei nervinių skaidulų mielinizacijai), daliai žmonių pasireiškia „smegenų rūkas“, galvos svaigimas, ūžesys ausyse, nuotaikų svyravimai ar prislėgtumas. Taip pat gali būti nuolat šalta, suprastėti atsparumas infekcijoms.

Ką daryti prieš renkantis papildus

Pirmas žingsnis – ne spėti, o išsitirti ir kartu su gydytoju ieškoti priežasties, ypač jei įtariamas kraujavimas ar virškinamojo trakto problemos. Tik tuomet galima saugiai spręsti, ar reikalingi vaistai ar papildai ir kokia forma.

Mityboje verta dažniau rinktis produktus, kuriuose yra geležies: kepenėles ir kitus subproduktus, liesą jautieną, žuvį, kiaušinius. Taip pat ankštines kultūras (lęšius, avinžirnius, pupeles), moliūgų sėklas, sezamą, petražoles, bolivinę balandą, riešutus, džiovintus abrikosus.

Kad sprendimas būtų ilgalaikis, svarbu ne tik „pridėti geležies“, bet ir suprasti, kas ištuštino atsargas – tuomet gydymas tampa tikslingas, o rizika praleisti rimtesnę priežastį sumažėja.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *