Medžių rievės padėjo patikslinti Babilono Senosios karalystės žlugimą: apie 1587 m. pr. Kr.

Written by

in

Medžių rievės ir anglies-14 analizė padėjo mokslininkams tiksliau nustatyti, kada įvyko didelis lūžis, siejamas su Senosios Babilono karalystės žlugimu. Nauji duomenys leidžia manyti, kad šis politinis suirutės etapas datuotinas maždaug 1587 metais prieš Kristų.

Iki šiol tikslesnį datavimą apsunkino tai, kad daugelis Mesopotamijos laikų įvykių buvo fiksuojami ne „mūsų“ kalendorinėmis datomis, o pagal konkretaus valdovo valdymo metus. Nors molinėse lentelėse palikta gausybė administracinių, prekybinių ir kitokių įrašų, jų „perdėjimas“ į šiuolaikinę chronologiją ne visada būdavo patikimas.

Sprendimo ieškoję Arizonos universiteto mokslininkai atsigręžė į fizinius radinius – senovinių statinių medieną. Jie analizavo medinių sijų fragmentus iš rūmų Kültepe ir Acemhöyük vietovėse dabartinės Turkijos teritorijoje, vertindami tiek medžių rievių seką, tiek anglies-14 kiekio pokyčius skirtinguose medienos sluoksniuose.

Toks derinys leido ne tik nustatyti, kada medžiai augo ir kada buvo nukirsti, bet ir tiksliau susieti archeologinius radinius su netoliese aptiktose molinėse lentelėse aprašomais istoriniais įvykiais. Tai sustiprino vadinamosios „vidutiniškai žemos“ Mesopotamijos chronologijos versijos tikimybę.

Du rąstų pavyzdžiai, kurie tapo atskaitos taškais

Tyrime išskiriami du ypač svarbūs radiniai. Kültepe vietovėje esančio Waršamos rūmų medinės detalės, sprendžiant iš analizės, siejamos su 1837–1836 metais prieš Kristų.

Kitas reikšmingas pavyzdys – mediena iš Sarıkaya rūmų Acemhöyük vietovėje. Ji datuojama maždaug 1778 metais prieš Kristų, o šis „atraminis“ taškas leido tiksliau derinti datavimą platesniame regione.

Būtent tokie aiškiai datuojami medienos pavyzdžiai tampa tiltu tarp tekstinių šaltinių ir nepriklausomų gamtamokslinių matavimų. Tai svarbu, nes vien iš valdovų valdymo metų sudėliota seka ne visada leidžia užtikrintai pasakyti, kuriems mūsų eros skaičiams priskirtinas vienas ar kitas istorinis įvykis.

Kodėl pabrėžiama, kad kalbama apie Senąją karalystę

Tyrėjai atskirai pažymi, kad jų išvada apie žlugimą apie 1587 metus prieš Kristų taikoma Senajai Babilono karalystei. Tai nėra tas pats darinys kaip gerokai vėlesnė Naujoji Babilono (novobabiloninė) valstybė, dažnai minima religiniuose ar vėlyvesniuose istoriniuose pasakojimuose.

Toks patikslinimas svarbus todėl, kad „Babilonas“ viešojoje erdvėje neretai vartojamas kaip bendras terminas, apimantis skirtingus laikotarpius. Skiriant šiuos istorinius etapus išvengiama klaidingų asociacijų ir netikslių laiko rėmų.

Medžių rievės atskleidė ir klimato signalą

Be Babilono chronologijos, medienos analizė pateikė ir užuominų apie aplinkos sąlygas. Medžių rievėse buvo įžvelgti stiprios sausros požymiai 1194–1192 metais prieš Kristų.

Šis laikotarpis sutampa su hetytų sostinės Hatušos sunaikinimu ir sudeginimu. Tyrėjų vertinimu, nepalankios klimato sąlygos galėjo prisidėti prie regiono silpnėjimo, nors pats ryšys čia apibūdinamas kaip galimas veiksnys, o ne vienintelė priežastis.

Rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *