Portugalijos Santa Comba Dão savivaldybėje, diktatoriaus António de Oliveira Salazaro gimtinėje, atidarytas Estado Novo interpretacijos centras, skirtas tirti autoritarinį režimą ir pasipriešinimo jam judėjimus.
Naujasis centras įkurdintas buvusioje pradinėje mokykloje – vadinamojoje Salazaro mokykloje-valgykloje Vimieiro vietovėje. Kaip praneša „Euronews“, projektas įgyvendintas po maždaug dviejų dešimtmečių pertrūkių ir ginčų.
Pastatas, statytas 1937–1940 metais, vėl atvėrė duris spalio 23 dieną. Ekspozicijose pasakojama apie Estado Novo laikotarpį, cenzūrą ir pasipriešinimą diktatūrai.
Idėjos autoriai pabrėžia, kad tai nėra bandymas romantizuoti ar pagerbti buvusį valdovą – siekiama sukurti istorinės atminties ir tyrimų erdvę, net ir nepridengiant vietos ryšio su Salazaru.
Kas veiks centre
Centro mokslinę veiklą koordinuoja istoriko José Pacheco Pereira įkurta asociacija „Ephemera“, renkanti ir viešinanti šiuolaikinės istorijos archyvus – nuo periodikos, rankraščių ir skrajučių iki nuotraukų bei įvairių to meto objektų.
Numatyta, kad erdvė taps ne tik ekspozicijų vieta: čia planuojami debatai, konferencijos, tyrimų veiklos. Lankytojams taip pat bus prieinama teminė biblioteka ir skaitykla.
Centro kūrėjai sako, kad pastate išlikę to laikotarpio elementai bus palikti sąmoningai – kaip istorinės interpretacijos dalis. Jų teigimu, konteksto išsaugojimas reikalingas tam, kad būtų aiškiau suprantama epocha, o ne tam, kad ji būtų šlovinama.
Pirmoji paroda – apie cenzūrą
Pirmoji centro paroda pavadinta „Egzistuoja tik tai, kas žinoma, kad egzistuoja: cenzūra Estado Novo laikais“. Joje pristatoma medžiaga iš „Ephemera“ kolekcijų.
Paroda nagrinėja, kaip diktatūros metais buvo kontroliuojama informacija ir kultūrinė raiška – nuo spaudos iki literatūros ir muzikos. Akcentuojami režimo naudoti mechanizmai, kuriais buvo ribojama vieša erdvė ir kritika.
„Diktatūros studijavimas – demokratijos pareiga“
Oficialiame atidaryme Portugalijos kultūros valstybės sekretorius Alberto Santos (jo žodžius citavo naujienų agentūra Lusa) teigė, kad diktatūros studijavimas yra demokratijos atsakomybė.
Jo mintis – tokio režimo tyrinėjimas vietoje, tiesiogiai susijusioje su Salazaro figūra, dar labiau įpareigoja suprasti, kaip sistema išsilaikė taip ilgai, ką reiškė gyvenimas jos sąlygomis ir kokias pamokas tai palieka ateičiai.
Centro atidarymas užbaigia ilgai trukusį procesą, kuris įvairiais savivaldybės valdymo laikotarpiais kėlė diskusijų: kaip kalbėti apie Salazaro atminimą jo gimtajame krašte. Dabar tikimasi, kad naujoji erdvė taps žinių ir refleksijos vieta apie diktatūrą ir pasipriešinimą jai, o ne buvusio valdovo muziejumi.
Santa Comba Dão vicemeras Luís Nunes Lusa komentare pabrėžė, kad tikslas – ne kurti diktatoriui skirtą muziejų, bet tirti ir patį režimą, ir pasipriešinimą jam.
Centro moksliniame komitete dirba Marçal Grilo, Irene Pimentel, José Manuel Sobral, José Pedro Castanheira, Luís Nunes, Maria Inácia Rezola, Luísa Tiago de Oliveira ir Rui Feijó.
Atidarymo metu José Pacheco Pereira taip pat pažymėjo, kad dauguma komiteto narių – žmonės, kurie prieš ir po Balandžio 25-osios įvykių prisidėjo ginant laisvę ir demokratiją.

Leave a Reply