Vėlyvi pusryčiai gali būti susiję su didesne ankstyvos mirties rizika – tokią sąsają parodė ilgametis stebėjimo tyrimas. Mokslininkai nustatė, kad anksčiau pirmą dienos valgį valgę žmonės turėjo geresnius išgyvenamumo rodiklius nei tie, kurie pusryčius atidėdavo.
Rezultatai paskelbti 2025 metų rugsėjo 4 dieną žurnale „Communications Medicine“. Tarptautinė tyrėjų komanda, susijusi su Massachusetts General Hospital ir Mančesterio universitetu, išanalizavo 2 945 vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių duomenis, o dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 22 metus.
Tyrime vertinta, kada dalyviai valgydavo pusryčius, pietus ir vakarienę, taip pat – kaip šie įpročiai keitėsi bėgant metams. Pastebėta tendencija, kad vyresni žmonės laikui bėgant valgymo laiką dažniau stumdavo į vėlesnes valandas, tačiau ryškiausia sąsaja išryškėjo būtent pusryčių atveju.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai yra stebėjimo pobūdžio tyrimas: jis rodo ryšį, bet neįrodo, jog vėlyvi pusryčiai patys savaime sukelia didesnę mirties riziką. Vis dėlto rezultatai papildo vis gausėjančią vadinamojo chronomitybos (kai analizuojama ne tik ką, bet ir kada valgome) tyrimų kryptį.
Skaičiai: išgyvenamumas ir kiekviena „pavėluota“ valanda
Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad anksčiau pusryčiavę dalyviai per 10 metų turėjo didesnį išgyvenamumą nei tie, kurie pusryčiaudavo vėliau. Pirmoje grupėje 10 metų išgyvenamumas siekė 89,5 proc., antroje – 86,7 proc.
Dar viena tyrimo detalė – kiekviena papildoma pusryčių atidėjimo valanda buvo siejama su santykiniu mirties rizikos padidėjimu maždaug 8–11 proc. (priklausomai nuo taikyto statistinio modelio). Tyrėjai akcentuoja: tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui viena valanda automatiškai „prideda“ būtent tokį individualų rizikos augimą.
Autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad vėliau pusryčiaujantys žmonės dažniau susidurdavo su prastesne fizine ir psichikos sveikata. Tarp su vėlesniu pirmuoju valgymu siejamų veiksnių minėtos lėtinės ligos, miego sutrikimai, nuovargis ir depresija.
Kodėl laikas gali būti svarbus: cirkadinis ritmas ir medžiagų apykaita
Vienas galimų paaiškinimų – cirkadinio ritmo (vidinio biologinio laikrodžio) sutrikimai. Šis ritmas susijęs ne tik su miegu, bet ir su hormonų išsiskyrimu, kūno temperatūra bei medžiagų apykaita.
Organizmas maistą skirtingu paros metu apdoroja nevienodai: kinta jautrumas insulinui ir gebėjimas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to valgymo laikas gali turėti įtakos metaboliniams procesams.
Chronomitybos tyrimai rodo, kad valgymo nesuderinimas su biologiniu laikrodžiu gali bloginti cukraus kontrolę. Ilgainiui metaboliniai sutrikimai siejami su didesne 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, tačiau konkrečiame tyrime pabrėžiama – tai nėra tiesioginis priežasties įrodymas.
Ką praktiškai verta įsidėmėti
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pusryčių laiko vertinimas „pagal laikrodį“ ne visada teisingas: svarbu, kada žmogus keliasi, kiek miega, koks jo fizinis aktyvumas ir kaip jis maitinasi per visą dieną. Kitaip tariant, žmogaus, atsikeliančio 6 valandą ryto, dienos ritmas natūraliai skiriasi nuo to, kuris keliasi 10 valandą.
Be to, vėlesnis pirmasis valgymas kai kuriais atvejais gali būti ne priežastis, o pasekmė – pavyzdžiui, suprastėjusios savijautos, miego problemų ar depresinių simptomų. Dėl to autoriai siūlo atkreipti dėmesį į situacijas, kai žmogus ilgai pusryčiaudavo įprastu metu, o vėliau be aiškios priežasties ima nuolat stumti pusryčius vis vėliau.
Galiausiai, ankstesni tyrimai yra sieję ir visišką pusryčių praleidimą su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo rizika, tačiau ir šiuose darbuose ryšys nebūtinai reiškia priežastį. Specialistai dažnai pabrėžia bendrą principą: svarbus reguliarumas, miego kokybė ir visos dienos mitybos kokybė – vien pusryčių laiko pakeitimas nepakeičia kitų sveikatai svarbių veiksnių.
Jei kartu su vėlyvesniu valgymu atsiranda nuolatinis nuovargis, apetito pokyčiai, neplanuotas svorio kritimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, vien perstumti pusryčius gali nepakakti – verta pasitarti su gydytoju ir ieškoti priežasties.

Leave a Reply