Europa stiprina alternatyvą GPS: palydovų sistema „Celeste“ papildys „Galileo“

Written by

in

Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ jau dabar leidžia nustatyti buvimo vietą maždaug vieno metro tikslumu ir mažina priklausomybę nuo JAV GPS. Netrukus ją turėtų sustiprinti „Celeste“ – naujas palydovų projektas, skirtas didinti tikslumą ir atsparumą trikdžiams.

Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, kasdien naudojamos navigacijos programėlės, tokios kaip „Google Maps“, „Waze“ ar „Apple“ žemėlapiai, remiasi palydoviniu signalų pasauliu, kuriame ilgus metus dominavo GPS. Tačiau GPS valdo JAV kariuomenė, todėl teoriškai išlieka galimybė tam tikrose vietovėse riboti signalo prieinamumą karinių operacijų metu.

Toks technologinis priklausomumas Europos Sąjungoje vertinamas ir kaip politinė, ir kaip saugumo rizika. Dėl to savarankiškos europinės navigacijos idėja pradėta įgyvendinti dar prieš daugiau nei 20 metų, o laikotarpiu nuo 2003 iki 2027 metų Briuselis šiam tikslui numatė daugiau nei 19 mlrd. eurų.

Praktinė reikšmė didžiulė: patikimas pozicionavimas svarbus ne tik vairuotojams, bet ir transportui, energetikos tinklams, finansų rinkoms ar gelbėjimo tarnyboms. Straipsnyje pabrėžiama, kad nuo navigacijos patikimumo priklausančios sritys sugeneruoja apie 10 proc. metinio Europos Sąjungos BVP.

„Galileo“ pranašumas – ne vien tikslumas

„Galileo“ laisvai prieinamoje versijoje užtikrina iki vieno metro tikslumą – tai, kaip teigiama, maždaug dvigubai geriau nei GPS. Profesionaliose srityse, tokiose kaip precizinis žemės ūkis ar statybos, kalbama ir apie centimetrų lygio tikslumą, nors tam reikia atitinkamos įrangos.

Tačiau esminis skirtumas – sistemos pobūdis: „Galileo“ įvardijamas kaip vienas tiksliausių civilinių palydovinės navigacijos sprendimų, valdomas Europoje, o ne karinių struktūrų. Tai vertinama kaip papildoma suvereniteto ir saugumo garantija.

Kas yra „Celeste“ ir kuo ji skirsis

„Celeste“ – projektas, kuris turėtų papildyti „Galileo“. Pirmieji du „Celeste“ palydovai į kosmosą iškelti 2026 metų kovo 28 dieną.

Skirtingai nei „Galileo“ palydovai, skriejantys maždaug 23 tūkst. km aukštyje, „Celeste“ numatytos gerokai žemesnės orbitos – kiek daugiau nei 500 km virš Žemės. Žemesnė orbita reiškia stipresnį signalą, kuris ateityje turėtų padėti ten, kur tradicinė navigacija stringa: tarp aukštų pastatų ar net kai kurių objektų viduje.

Taip pat tikimasi, kad „Celeste“ pagerins navigacijos prieinamumą poliariniuose regionuose. Tai aktualu ir jūrinei bei aviacijos navigacijai, ir kitoms veikloms, kurioms reikalingas stabilus signalas sudėtingomis sąlygomis.

Kada palydovų bus daugiau ir ką tai reiškia vartotojams

Numatoma, kad 2027 metų antroje pusėje prie dviejų pirmųjų „Celeste“ palydovų prisijungs dar keli – iš viso jų turėtų būti aštuoni arba devyni. Tikslas – sukurti kuo patikimesnį ir atsparesnį trikdžiams pozicionavimo sprendimą.

Kontekstas tam – realūs signalų trikdžių atvejai. Straipsnyje primenama, kad 2025 metais Švedijos jūrų administracija perspėjo apie masinius GPS trikdžius Baltijos jūroje, siejamus su tyčiniu signalo slopinimu.

Vartotojams svarbi žinia – masiškai keisti įrenginių neturėtų reikėti. Nurodoma, kad nuo 2022 metų kiekvienas naujas išmanusis telefonas, parduodamas Europos Sąjungoje, privalo turėti įmontuotą „Galileo“ signalo imtuvą, o daugelis įrenginių vienu metu gali naudotis kelių sistemų signalais, taip pagerindami greitį ir tikslumą sudėtingomis sąlygomis.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *