Palydovai aptiko 2 600 metų senumo statinį Egipte: netikėtumas slypėjo po pamatais

Written by

in

Palydoviniai radarų duomenys Egipte padėjo aptikti iki tol nepastebėtą, maždaug 2 600 metų senumo statinį, o didžiausia staigmena archeologų laukė po jo pamatais. Po konstrukcija rasta specialiai supilta smėlio „pagalvė“, kuri, panašu, leido pastatui išlikti tūkstantmečius nestabiliame, drėgname grunte.

Atradimas padarytas Buto vietovėje, šiaurės vakarų Nilo deltoje – senovėje čia buvo vienas svarbių religinių centrų. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Acta Geophysica“.

Šioje vietoje archeologai kasinėjo ir anksčiau, daugiausia aptikdami ptolemėjų bei romėnų laikotarpio pėdsakus. Tačiau pasiekti senesnius sluoksnius buvo itin sudėtinga dėl aukšto gruntinio vandens ir storų, vandeniu prisotintų molio bei upinių sąnašų sluoksnių.

Proveržį atnešė nuotoliniai tyrimai: egiptologai išanalizavo „Sentinel-1“ palydovo radarinius duomenis ir, vertindami subtilius drėgmės bei reljefo skirtumus, po Kom C archeologine aikštele identifikavo ovalią anomaliją. Jos matmenys siekė apie 128 x 62 metrus.

Kas paaiškėjo po žeme

Vien palydovinių vaizdų nepakako suprasti, kas tiksliai slypi po paviršiumi, todėl pasitelkta elektrovaržinė tomografija. Šis metodas leidžia „peršviesti“ gruntą matuojant jo elektrinę varžą ir taip atkurti požeminių sluoksnių vaizdą be didelių kasinėjimų.

Tyrėjai nustatė, kad 3–6 metrų gylyje yra didelė iš džiovintų plytų sumūryta konstrukcija, siejama su XXVI dinastija (dar vadinama saisine), kurios valdymas datuojamas 688–525 metais prieš mūsų erą.

Vėliau atlikti nedideli kontroliniai kasinėjimai patvirtino geofizinių matavimų rezultatus: aptiktos storos plytinės sienos ir radiniai, rodantys religinę vietos paskirtį. Tarp jų – ušebti figūrėlės, akmeninis altorius su gyvūnų aukojimo pėdsakais ir reta fajansinė paviano figūrėlė, siejama su dievu Totu.

Smėlio sluoksnis po pamatais – sąmoningas sprendimas

Nors tiksli statinio funkcija dar neaiški – svarstoma, kad tai galėjo būti šventyklos kompleksas, kunigų rezidencija ar su laidojimu susijęs objektas – išskirtinis bruožas atsivėrė po plytiniais pamatais. Ten rastas storas švaraus smėlio sluoksnis, kurį, kaip manoma, senovės statytojai supylė sąmoningai.

Toks smėlio „pamatas“ galėjo veikti kaip stabilizuojantis sluoksnis: tolygiau paskirstyti konstrukcijos svorį, padėti vandeniui nutekėti ir sumažinti drėgmės kilimą į mūro plytas. Nilo deltoje, kur gruntas gliningas, o gruntinio vandens lygis aukštas, tai būtų buvęs itin praktiškas inžinerinis sprendimas.

Tyrėjų komanda planuoja išplėsti matavimus didesnėje teritorijoje, tikėdamasi pasiekti dar gilesnius Buto istorinius sluoksnius. Taip pat neatmetama, kad po žeme gali slėptis ir daugiau iki šiol neatrastų statinių.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *