Archeologai Egipte aptiko neįprastą nekropolį, kuriame vien atvirame kieme susitelkė itin daug kapų ir sarkofagų. Tyrinėtojų dėmesį patraukė ne tik laidojimų mastas, bet ir netikėti radiniai sarkofagų viduje.
Kaip rašo „Archaeology News“, tarp smulkių įkapių rasta auksinių dirbinių, savo forma primenančių žmogaus liežuvius. Manoma, kad jie susiję su senovės egiptiečių tikėjimu pomirtiniu gyvenimu.
Pagal to meto įsivaizdavimus mirusieji turėjo išlaikyti gebėjimą kalbėti, kad galėtų bendrauti anapusiniame pasaulyje ir stoti prieš dievus. Auksiniai amuletai, tikėtina, buvo skirti užtikrinti šią simbolinę „kalbėjimo“ galimybę.
Be šių radinių, nekropolyje aptikta ir daugiau vertingų įkapių – auksinių plokštelių, auskaras, vėrinio pakabukas, įvairūs amuletai bei skarabėjai, dalis jų pagaminti iš akmens.
Kokie radiniai rasti kapuose
Tyrinėtojai taip pat rado daug ušebti figūrėlių – mažų statulėlių, kurios būdavo dedamos į kapus tikint, kad jos dirbs už mirusįjį pomirtiniame gyvenime. Dalis figūrėlių padengtos hieroglifais užrašytomis inskripcijomis.
Kiti radiniai apima miniatiūrinius sfinksus, Horo – sakalo pavidalo dievo – atvaizdus bei dviejų sakalų palaidojimus. Aptiktos ir terakotinės skulptūros, kuriose susipina egiptietiškos Izidės ir graikiškos Afroditės bruožai.
Viena iš išlikusių dekoracijų vaizduoja deivę, sėdinčią ant lotoso žiedo ir maitinančią mažąjį Harpokratą. Tokie radiniai rodo, kad vietovėje persipynė skirtingos tradicijos ir ikonografija.
Kada naudotas nekropolis ir kas jame laidota
Preliminarūs vertinimai rodo, kad kapinynas galėjo būti naudojamas nuo vėlyvojo laikotarpio pabaigos per Ptolemėjų epochą iki ankstyvosios romėnų valdžios. Nemaža dalis palaidojimų, tikėtina, datuojami III–II amžiais prieš Kristų.
Mokslininkai svarsto, kad nekropolis galėjo būti skirtas daugiausia viduriniajai klasei. Tokia išvada daroma remiantis pirminiu įkapių ir laidojimų pobūdžio vertinimu, tačiau tyrimai dar tęsis.
Ne visi kapai išliko geros būklės: dalis sarkofagų rasta be dangčių, kai kurie apgadinti dėl ankstesnių plėšimų ar kasinėjimų veiklos. Vis dėlto žmonių palaikuose atpažintos dervų ir kitų medžiagų, naudotų mumifikacijai, liekanos.
Taip pat aptikta dekoratyvinių dangalų ir gipsinių sluoksnių fragmentų, išlikusių geltonos, raudonos, mėlynos ir auksinės spalvų. Tai leidžia geriau suprasti, kaip buvo puošiami laidojimo objektai skirtingais laikotarpiais.
Kuo svarbi vietovė prie Wadi El Natrun
Nekropolis yra senovinio miesto Terenuthis teritorijoje, netoli Wadi El Natrun slėnio. Šis regionas senovės Egipte buvo svarbus, nes čia buvo išgaunamas natronas – natūrali druskų mišinio medžiaga, naudota kūnams džiovinti mumifikacijos metu.
Archeologai pabrėžia, kad darbai vietovėje bus tęsiami: po smėlio ir nuolaužų sluoksniais matyti daugiau architektūrinių liekanų, kurios gali slėpti naujus kapus bei artefaktus. Vienas svarbiausių klausimų – tiksliau nustatyti, kas buvo čia palaidoti žmonės ir kaip atrodė jų laidojimo papročiai.

Leave a Reply