JAV duomenų centrai, aptarnaujantys interneto ir dirbtinio intelekto paslaugas, neatsiranda „debesyje“ – tai milžiniški pastatai su tūkstančiais serverių, kuriems reikia daug elektros ir vandens aušinimui. Naujas plataus masto tyrimas rodo, kad tokie objektai JAV ypač dažnai atsiduria ne baltųjų daugumos rajonuose.
Analizė, apėmusi daugiau kaip 5 000 JAV duomenų centrų, nustatė aiškų dėsningumą: juodaodžių arba ispanakalbių (lotynų kilmės) daugumos rajonuose tikimybė turėti duomenų centrą yra daugiau nei dvigubai didesnė nei panašiuose to paties regiono daugiausia baltaodžių rajonuose. Apie šias išvadas skelbia „ZME Science“.
Tyrime vertinti 5 291 esami ar siūlyti objektai ir jie sugretinti su daugiau kaip 81 000 gyventojų surašymo teritorijų, kurios naudotos kaip rajonų atitikmenys. Mokslininkai tikrino, ar skirtumai išlieka įvertinus pajamas, išsilavinimą, gyventojų tankį, nekilnojamojo turto vertę bei artumą pagrindinei elektros infrastruktūrai.
Autorių teigimu, vien ekonominiai veiksniai šio pasiskirstymo nepaaiškina. Tyrime akcentuojama, kad duomenų centrų plėtra gali sekti istorinius infrastruktūros vystymo modelius, kai didesnę taršos ir triukšmo naštą dažniau patiria mažesnę politinę įtaką turinčios bendruomenės.
Kas tiksliai nustatyta
Tyrėjai skaičiuoja, kad juodaodžių daugumos rajonuose duomenų centrą rasti tikimybė yra maždaug 2,2 karto didesnė nei panašiuose baltaodžių daugumos rajonuose toje pačioje valstijoje. Lotynų kilmės daugumos rajonuose šis santykis dar didesnis – apie 2,6 karto.
Dar ryškesnis rodiklis fiksuotas daugumos azijiečių rajonuose: jų atveju tikimybė būti duomenų centro vieta siekė 4,2 karto, palyginti su panašiais baltaodžių daugumos rajonais.
Vertinant bendrą vaizdą, rajonuose, kuriuose yra duomenų centrų, spalvotųjų gyventojų dalis sudarė apie 44 proc., kai panašiuose rajonuose be tokių objektų – apie 38 proc.
Kodėl duomenų centrai kelia konfliktus
Nors technologijų bendrovės į duomenų centrus investuoja milžiniškas sumas, daliai vietos gyventojų tokie projektai atrodo kaip grėsmė kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai minimi argumentai – didesnės elektros sąskaitos, vandens vartojimas, pramoninis triukšmas, oro tarša ir žemės naudojimo pokyčiai, įskaitant žemdirbystei skirtų plotų mažėjimą.
Neigiamas požiūris JAV, kaip pažymi straipsnyje cituojami duomenys, yra plačiai paplitęs ir peržengia politines stovyklas. Minimas ir 2026 metų „Reuters/Ipsos“ tyrimas, kuriame tik 14 proc. respondentų teigė palaikytų dirbtinio intelekto duomenų centro statybas savo bendruomenėje.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų darbas yra stebimasis – jis fiksuoja sąsajas, bet neįrodo priežastinio ryšio. Vis dėlto, jų vertinimu, gauti rezultatai rodo, kad duomenų centrų plėtra turėtų būti atidžiau prižiūrima, o planavimo sprendimuose svarbus didesnis skaidrumas ir realios vietos bendruomenių galimybės dalyvauti.
Pasipriešinimas – ne visur vienodas
Tyrime išskirta ir dar viena detalė: dokumentuotas vietos bendruomenių pasipriešinimas duomenų centrams buvo dažnesnis teritorijose, kuriose dauguma gyventojų yra baltaodžiai. Tokiose bendruomenėse vidutiniškai fiksuota apie 79 proc. baltaodžių, o ten, kur pasipriešinimas nefiksuotas – apie 53 proc.
Vis dėlto autoriai įspėja šių skaičių neperinterpretuoti: tai nebūtinai reiškia, kad vienos grupės „nemėgsta“ duomenų centrų labiau. Protestams ir kampanijoms reikia laiko, resursų, informacijos bei politinių ryšių, be to, ne visos iniciatyvos vienodai patenka į žiniasklaidą.
Augant dirbtinio intelekto poreikiams, sparčiai plečiasi ir jį palaikanti fizinė infrastruktūra. Tyrimo išvada – jeigu nebus sąmoningų apsaugos mechanizmų, nauji projektai gali kartoti seniau susiformavusius nelygybės žemėlapius.
Leave a Reply