CP v2

Author: admin

  • Rado XIX a. kūrinio natas, bet niekas nežino, kaip jis skambėjo: mokslininkų mįslė

    Rado XIX a. kūrinio natas, bet niekas nežino, kaip jis skambėjo: mokslininkų mįslė

    Daugiau nei prieš šimtmetį sukurto ir vėliau užmiršto kūrinio tyrimai pasirodė dar įdomesni, nei būtų galima tikėtis. Jie verčia suabejoti įsitikinimu, kad radus natų užrašą galima tiksliai atkurti, kaip muzika skambėjo praeityje. Naujausi duomenys rodo: neretai nutinka priešingai.

    Senosios muzikos atkūrimas – gerokai sudėtingesnis, nei manyta

    Šių išvadų atspirties tašku tapo mažai žinoma britų kompozitorės Ethel Smyth kompozicija, sukurta XIX amžiaus pabaigoje. Kūrinys daugiau kaip 120 metų buvo pamirštas ir tik XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vėl atrastas. Tuomet jis sugrįžo į pianistų repertuarą, tačiau paaiškėjo, kad toks sugrįžimas dar nereiškia pirminės meninės formos atkūrimo.

    Tyrimas, kurį atliko Surrey universiteto mokslininkai, parodė, kad su tokia medžiaga susiduriantys muzikantai atsiduria išskirtinėje situacijoje: jie turi natas, tačiau neturi gyvos atlikimo tradicijos, kuri paprastai perduodama iš kartos į kartą. Trūksta istorinių įrašų, nuorodų dėl tempo, dinamikos ar išraiškos, taip pat žinių apie kompozitoriaus intencijas, atsiskleidžiančias būtent atlikimo praktikoje.

    Dėl to kiekvienas atlikėjas priverstas priimti savus interpretacinius sprendimus, o tai veda prie netikėtų rezultatų. Išanalizavus visus prieinamus profesionalius to paties kūrinio įrašus, paaiškėjo, kad skirtumai – milžiniški. Ir ne tik detalėse: skyrėsi net bendra muzikos nuotaika bei charakteris. Pianistai nevienodai rinkosi tempą, ritmiką, o kartais net kūrinio pabaigos pateikimą. Vienose versijose finalas buvo ryškiai sulėtintas ir apmąstymų kupinas, kitose – energingas, net pagreitintas.

    Kaip iš tiesų skambėjo XIX amžiaus kūrinys?

    Svarbu tai, kad nė viena interpretacija netapo vyraujančiu atskaitos tašku. Šių išvadų autorius Christopher Wiley pažymi, jog nors natų tekstas yra aiškus, nėra jokios bendros „išminties“, kuri pasakytų, kaip kūrinys turėtų skambėti. Todėl iš tų pačių natų gali gimti visiškai skirtingi kūriniai. Viena vertus, tai kūrybiška ir įkvepia, kita vertus – verčia iš naujo svarstyti, ką iš tiesų reiškia istorinė autentika.

    Ši problema neapsiriboja vienu konkrečiu kūriniu. Tyrėjai sutaria: augant susidomėjimui pamirštų ar anksčiau nustelbtų kompozitorių kūryba, panašios situacijos kartosis vis dažniau. Daugeliu atvejų partitūros išliko, tačiau atlikimo praktika – stilius, interpretacinės nuostatos ir kultūrinis kontekstas – yra visiškai išnykusi.

    Be to, toks reiškinys būdingas ne vien muzikai. Panašūs iššūkiai kyla ir teatre ar šokyje: bandant atkurti senus kūrinius, kai nėra nenutrūkstančios atlikimo tradicijos, rekonstrukcija tampa labiau kūrybine interpretacija nei tiksliu atkartojimu. Praktikoje tai reiškia, kad praeities atradimas dažnai virsta jos perkurimu.

    Mokslininkai siūlo tokiais atvejais ieškoti netipinių šaltinių – laiškų, dienoraščių ar kūrėjų autobiografinių tekstų, kurie galėtų padėti suprasti emocinį kūrinio pobūdį. Vis dėlto tokia medžiaga išlikusi ne visada.

    Šaltinis: „Performance Research: A Journal of the Performing Arts“.

  • Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Rytoj, balandžio 15 d., Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje vyks 29-oji Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada. Ji suburs gabiausius 5–8 klasių mokinius iš Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Rokiškio, Pasvalio ir Panevėžio rajono savivaldybių. Tradicinį renginį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

    „Ši olimpiada – reikšminga regioninė iniciatyva, skatinanti mokinių domėjimąsi matematika, ugdanti kritinį ir loginį mąstymą bei sudaranti galimybes gabiems mokiniams pasitikrinti savo žinias. Linkiu visiems dalyviams drąsos, susikaupimo ir įkvėpimo sprendžiant sudėtingiausius uždavinius“, – sako Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.

    Šiemet Panevėžyje tikimasi sulaukti 112 jaunųjų matematikų. Dalyviai spręs įvairaus sudėtingumo uždavinius, demonstruos matematinio raštingumo, loginio mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimus. Renginys taip pat skatina skirtingų savivaldybių mokyklų bendradarbiavimą ir kuria erdvę akademiniam augimui.

    Olimpiados programa

    9.00–9.30 – dalyvių registracija. Atvykę mokiniai ir mokytojai registruosis, gaus informaciją apie renginio eigą.

    9.30–10.00 – olimpiados atidarymas. Sveikinimo žodžius tars Švietimo skyriaus atstovai ir Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė, šventinę nuotaiką kurs mokinių meninis pasirodymas.

    10.00–12.00 – užduočių sprendimas. Kol mokiniai spręs uždavinius, mokytojams vyks edukacinė programa, kurią ves Lina Vilienė ir Gvidas Vilys.

    12.00–13.00 – pietų pertrauka.

    13.00–15.00 – edukacinės veiklos mokiniams ir darbų vertinimas. Kol bus vertinami olimpiados darbai, mokiniai dalyvaus edukacinėse programose skirtingose Panevėžio miesto erdvėse:

    • 5 klasių mokiniai lankysis robotikos centre „RoboLabas“, kur jų lauks interaktyvūs, kūrybiškumą ir technologinį mąstymą ugdantys užsiėmimai.
    • 6 klasių mokiniai dalyvaus edukacijose Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje: „Paslaptys puslapiuose“ ir „Asociatyviniai testai“.
    • 7 klasių mokiniai lankysis Panevėžio kraštotyros muziejuje ir dalyvaus edukacijoje „Perku, parduodu – dykai atiduodu“.
    • 8 klasių mokiniai dalyvaus edukacinėje programoje Panevėžio teatre „Menas“ su aktoriumi Irmantu Piliu.

    15.00–15.30 – apdovanojimai ir renginio uždarymas. Olimpiados pabaigoje bus paskelbti ir apdovanoti geriausiai pasirodę mokiniai. Prizinių vietų laimėtojams bus įteikti diplomai ir savivaldybės dovanos.

    Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada – ilgametė tradicija, kasmet suburianti talentingus regiono mokinius ir skatinanti jų akademinį smalsumą bei motyvaciją mokytis.

  • Paska sukietėjo per naktį? Šie triukai per kelias minutes grąžins jai minkštumą

    Ką daryti, jei paska sudžiūvo

    Atsargiai pašildykite. Įvyniokite paską į foliją, lengvai apipurkškite vandeniu ar pienu ir kelioms minutėms dėkite į orkaitę, nustatę žemą temperatūrą. Viduje susidarys garai, kurie padės sugrąžinti minkštumą, o kepinys vėl taps švelnesnis.

    Jei reikia greitai, galite pasinaudoti mikrobangų krosnele: pakanka 10–20 sekundžių, šalia pastačius puodelį vandens, kad kepinys neperdžiūtų.

    Paverskite pagrindu kitiems patiekalams. Nebūtina atkurti pirminės tekstūros – paską galima panaudoti naujiems patiekalams. Iš jos puikiai tinka saldūs skrebučiai: riekeles pamirkykite kiaušinio ir pieno mišinyje, tuomet apkepkite, kol gražiai apskrus.

    Taip pat galite paruošti apkepą ar pudingą: paską užpilkite pieno ir kiaušinių mišiniu ir iškepkite orkaitėje. Jei norisi dar paprasčiau, supjaustykite kubeliais ir lengvai padžiovinkite – turėsite kvapnių saldžių džiūvėsių prie arbatos.

    Prieš patiekiant įdėkite sviesto. Paskos riekę patepkite sviestu, medumi arba apipilkite kondensuotu pienu. Kartais užtenka ir lengvai sudrėkinti saldžia arbata ar sirupu – tuomet tekstūra pastebimai suminkštėja.

    Pasigaminkite desertą sluoksniais. Supjaustykite paską gabalėliais, sudėkite į formą, įdėkite kremo (pavyzdžiui, grietinės su cukrumi arba plikytą), papildykite vaisiais ar razinomis ir palikite pastovėti. Paska sugėrusi drėgmę suminkštės – taps panaši į biskvitą torte.

    Paruoškite saldžius traškučius. Jei norisi ko nors neįprasto, paską supjaustykite labai plonomis riekelėmis, padžiovinkite orkaitėje iki traškumo ir pabarstykite cinamonu arba cukraus pudra.

    Kaip laikyti paską

    Paską geriausia laikyti kambario temperatūroje, sausoje vietoje, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Kad kepinys nedžiūtų, svarbu apriboti oro patekimą. Paską galima įvynioti į švarų medvilninį rankšluostį, o tuomet įdėti į maišelį arba indą su dangčiu. Tinka ir popierinis maišelis, uždengtas polietilenu.

    Šaldytuvo geriau vengti, nes žemoje temperatūroje kepiniai greičiau sužiedėja. Jei reikia laikyti ilgiau nei kelias dienas, paską galima užšaldyti: sandariai apvyniokite plėvele ir įdėkite į maišelį.

    Atšildykite kambario temperatūroje – tuomet paska išliks pakankamai minkšta.

  • Nacionalinis diktantas grįžta: kada rašysite ir kur Alytaus rajone lauks organizatoriai

    Nacionalinis diktantas grįžta: kada rašysite ir kur Alytaus rajone lauks organizatoriai

    Nacionalinis diktantas sugrįžta ir vėl kviečia prie popieriaus lapo visus kalbos aistruolius.

    Šiemet jau šešioliktą kartą rengiamas Nacionalinis diktantas vyks balandžio 16 dieną, ketvirtadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir portale LRT.lt. Jo trukmė – 50 min. Specialiai Nacionaliniam diktantui tekstus kuria lietuvių rašytojai.

    Pagrindinis konkurso tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

    Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose: raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Kaip ir anksčiau, diktantą rašyti gali visi, tačiau konkurse negali dalyvauti lituanistai.

    Prie iniciatyvos prisideda ir Alytaus rajono savivaldybė – gyventojai kviečiami rašyti diktantą, puoselėti gimtąją kalbą ir pasitikrinti savo žinias.

    Diktantą galite rašyti:

    • Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, Naujoji g. 48, Alytus. Tel. (0 315) 51 451.
    • Alytaus rajono viešosios bibliotekos Simno filiale, Vytauto g. 38, Simnas, Alytaus r. Tel. (0 315) 60 371.
    • Alytaus rajono viešosios bibliotekos Krokialaukio filiale, Žuvinto g. 41, Krokialaukis, Alytaus r. Tel. (0 315) 68 266.
    • Alytaus rajono savivaldybėje, Pulko g. 21, Alytus. Tel. (0 315) 55 546.

    Gimnazijų bendruomenės diktantą rašys:

    • Krokialaukio Tomo Noraus-Narusevičiaus gimnazijoje, Žuvinto g. 41, Krokialaukio mstl., Alytaus r.
    • Butrimonių gimnazijoje, Draugystės g. 1, Butrimonys, Alytaus r.
    • Miroslavo gimnazijoje, Vienuolyno g. 16, Miroslavo k., Alytaus r.
    • Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje, Mokyklos g. 3, Pivašiūnų k., Alytaus r.
    • Daugų Vlado Mirono gimnazijoje, Vlado Mirono g. 2, Daugai, Alytaus r.
    • Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Mokyklos g. 5, Alovė.
    • Simno gimnazijoje, Vytauto g. 83, Simnas, Alytaus r.

    Dalyviams tereikia popieriaus lapo, rašiklio ir radijo imtuvo arba išmanaus įrenginio, kuriuo būtų galima klausytis transliacijos per LRT radiją ar portale LRT.lt.

    Ant lapo, kuriame rašomas diktantas, privalu nurodyti vardą, pavardę, mokyklą (jei esate moksleivis) arba įmonę (jei dalyvaujate kaip įmonės atstovas), adresą, telefono numerį ir el. pašto adresą.

    Mokinių darbai nustatyta tvarka bus vertinami mokyklose, o geriausiai parašyti (ne daugiau kaip 6 klaidos) bus siunčiami į Vilnių. Visų rašiusiųjų darbai mokyklose ir bibliotekose bus surinkti ir perduoti konkurso organizatoriams.

    Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai – jie tai gali daryti savo patalpose. Tie, kurie rašys darbo vietoje ar namuose, darbus viename voke turės išsiųsti tiesiai konkurso organizatoriams.

    Diktantus organizatoriams siųskite adresu:
    Nacionalinio diktanto konkursui
    AB „Lietuvos paštas“
    J. Balčikonio g. 3
    03500 Vilnius

    Taip pat diktantą galima atnešti į artimiausią AB „ARTEA bankas“ skyrių – iš ten jis bus išsiųstas tikrinimui nemokamai.

    Svarbu – diktantą būtina išsiųsti iki balandžio 20 d. imtinai.

    100 geriausiai parašiusiųjų apie konkurso rezultatus bus informuoti asmeniškai ir pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks gegužės mėnesį Vilniuje.

    Praktinis patarimas – parašę diktantą jį nusifotografuokite, kad vėliau galėtumėte pasitikrinti klaidas.

    Nacionalinis diktantas – tai bendras VšĮ „Pilietinės minties institutas“ ir LRT renginys. Diktantą remia AB „ARTEA bankas“, bendradarbiaujama su Valstybine lietuvių kalbos komisija, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, AB „Lietuvos paštas“, LR kultūros ministerija ir Valstybine kalbos inspekcija.

    Kontaktinis asmuo, koordinuojantis diktantą Alytaus rajone – Gitana Račkauskaitė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Teisės, civilinės metrikacijos ir vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, kalbos tvarkytoja. Tel. (0 315) 55 546.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: paraiškas priima iki balandžio 28 d.

    Anykščių rajono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: paraiškas priima iki balandžio 28 d.

    Anykščių rajono savivaldybė ieško Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto.

    Skelbimas galioja iki 2026-04-28 (imtinai).

  • Šis 1 eurą kainuojantis balandžio triukas su kava privers šilauoges vasarą lūžti nuo uogų

    Šis 1 eurą kainuojantis balandžio triukas su kava privers šilauoges vasarą lūžti nuo uogų

    Balandį šilauoges galima palaistyti ir pamaitinti beveik nieko nekainuojančia priemone, kuri, tinkamai naudojama, padeda krūmams vasarą gausiai derėti. Rezultatas – daugiau ir stambesnių, saldžių uogų. Toliau – paprastas triukas už maždaug 1 eurą ir keli patikimi pavasarinės priežiūros žingsniai.

    Šilauogės – ne tik vasariška užkanda, kurią norisi skanauti tiesiai nuo krūmo. Tai ir gana reikli kultūra, tačiau už tinkamą priežiūrą ji atsilygina dosniai. Jei pavasarį sudarysite tinkamas sąlygas, vasarą derlius gali džiuginti nuo liepos vidurio iki pat rugsėjo.

    Šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur natūraliai augo durpynuose ir miškuose. Todėl svarbiausias sėkmės faktorius – rūgštus, lengvas, drėgmę išlaikantis, bet neužmirkstantis substratas, taip pat keli laiku atliekami priežiūros darbai balandį.

    Pastaba: 5 Lenkijos zlotai – apie 1,15 euro.

    Ką svarbiausia padaryti pavasarį?

    1) Mulčiuokite
    Šilauogės turi seklų šaknyną, todėl greitai nukenčia nuo perdžiūvimo. Mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir padeda palaikyti rūgštesnę dirvą.

    Tinka natūralios, rūgštinančios medžiagos, pavyzdžiui, spygliuočių paklotė, pušų žievė ar pjuvenos (geriausia – spygliuočių), taip pat rūgščios durpės. Mulčio sluoksnis turėtų būti atnaujinamas kasmet, kad žemė neišdžiūtų ir neperkaistų.

    2) Užtikrinkite tinkamą dirvos rūgštingumą
    Šilauogės geriausiai auga rūgščiame dirvožemyje, kai pH siekia apie 3,5–5,5. Jei dirva per daug šarminė, augalai prasčiau pasisavina maisto medžiagas, lėčiau auga ir silpniau dera.

    Rūgštingumą galima koreguoti parenkant tinkamą substratą (pvz., durpes) ir mulčią, taip pat naudojant šilauogėms skirtas, dirvos reakciją palaikančias priemones pagal instrukcijas.

    3) Laistykite teisingai
    Šilauogės nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Geriausia laistyti reguliariai, kad dirva būtų tolygiai drėgna, tačiau vanduo nestovėtų.

    Taip pat svarbu vandens kokybė: kietas vanduo iš čiaupo ilgainiui gali didinti dirvos pH ir augalui pakenkti. Jei įmanoma, naudokite lietaus vandenį arba minkštesnį vandenį.

    4) Triukas su kavos tirščiais
    Paprastas ir pigus būdas, kurį daugelis sodininkų naudoja pavasarį, – kavos tirščiai. Jie gali veikti kaip švelni natūrali priemonė, papildanti dirvą organinėmis medžiagomis ir padedanti palaikyti šilauogėms palankesnes sąlygas.

    Kaip naudoti kavos tirščius?
    Tirščius paskleiskite plonu sluoksniu aplink krūmą (neprispausdami prie stiebo), lengvai įmaišykite į viršutinį dirvos sluoksnį arba užberkite ant mulčio. Svarbu nepadauginti: geriau mažiau, bet reguliariai, kad dirva nesukietėtų ir nepradėtų pelyti.

    5) Tręškite saikingai ir tinkamomis priemonėmis
    Sezono pradžioje šilauogėms praverčia papildomos maisto medžiagos, tačiau tręšti reikia atsargiai. Rinkitės šilauogėms skirtas, rūgščią reakciją palaikančias trąšas ir laikykitės normų.

    Venkite šarminių trąšų – šilauogėms jos netinka ir gali pabloginti dirvos pH.

    6) Daugiau veislių – didesnis derlius
    Nors šilauogės dažniausiai yra savidulkės, kelios skirtingos veislės, pasodintos greta, dažnai pagerina kryžminį apdulkinimą. Tuomet uogų būna daugiau, jos stambesnės, o derėjimo laikas – ilgesnis.

    Taip pat verta pasirūpinti apdulkintojais: netoliese pasodintos medingų augalų juostos ar gėlynai pritrauks bites ir kamanes, o tai tiesiogiai prisideda prie gausesnio derliaus.

  • Tych jogurtów unikaj. Zawierają związki gorsze od cukru

    Tych jogurtów unikaj. Zawierają związki gorsze od cukru

    InteriaKobieta Redakcja

    W ciągu ostatnich lat u części Polaków rozwinęło się ogromne zainteresowanie produktami proteinowymi, których jest obecnie w sklepach cała masa. Kupują je nie tylko osoby aktywne fizycznie, ale także ci, którzy ze sportem mają niewiele wspólnego. Czy wysokobiałkowe batony i jogurty są zdrowym urozmaiceniem diety? Okazuje się, że nie koniecznie.

    Moda na produkty proteinowe w Polsce utrzymuje się już od dobrych kilku lat, a obecnie obserwujemy prawdziwy “boom” na wszystko, co oznaczane jest jako “high protein”, “low carb”, “zero sugar” i “light”. Producenci żywności obserwując popyt na białkowe batoniki, jogurty, przekąski, a nawet pieczywo, opracowują coraz to nowsze receptury, który mają zapewnić tym produktom lepszy smak i prostszy skład przy możliwie jak najniższej kaloryczności. Wiele z dostępnych dziś w sklepach przekąsek proteinowych polecają nawet niektórzy dietetycy, jednak należy pamiętać, że nadal są to produkty przetworzone, które nie powinny dominować w codziennej diecie. Ponadto zanim zdecydujemy się je kupować, warto przeanalizować etykiety, gdyż może się okazać, że z pozoru zdrowa, “fit” żywność jest w rzeczywistości nafaszerowane szkodliwymi związkami. Przed tego typu “pułapkami” przestrzega się m.in. w mediach społecznościowych. Ostatnio na profilu o nazwie “Już zdrowo” prowadzonym przez dietetyczkę – Annę Mizerską pojawił się wpis, w którym ekspertka radzi, które z popularnych proteinowych batonów czy jogurtów lepiej omijać szerokim łukiem.

    Rolka, jaka pojawiła się na instagramowym profilu Anny Mizerskiej wzbudziła niemałe emocje u internautów. Okazało się bowiem, że produkty, które ze względu na fatalny skład zdaniem dietetyczki nie należą do zdrowych, a wręcz toksycznych, kupuje spora część Polaków. Są one dostępne już niemal wszędzie – w popularnych dyskontach, na stacjach benzynowych, a nawet w automatach z przekąskami. Dlaczego mogą stanowić poważne zagrożenie dla naszego zdrowia?

    – Batony proteinowe, kaszki, jogurty i inne gotowe przekąski są teraz dostępne na wyciągnięcie ręki. Ale czy są one rzeczywiście tak dobre, jak się wydaje? Niestety. Tego typu produkty mogą negatywnie wpływać na nasze jelita – czytamy na Instagramie.

    Dietetyczka wyjaśniła, jak tego typu “fit” produkty mogą wpływać na nasze samopoczucie i dlatego najlepiej omijać je szerokim łukiem.

    – Częste spożywanie takich produktów może przyczyniać się do zaburzeń strony układu pokarmowego. Wysoka zawartość białka i dodatków, takich jak sztuczne słodziki, może wpływać na pracę jelit. U niektórych osób produkty proteinowe mogą powodować dolegliwości takie jak wzdęcia, gazy, a nawet biegunki. Gotowe produkty proteinowe często są przetworzone i pozbawione naturalnych składników odżywczych – wyjaśniła dietetyczka.

    Anna Mizerska podała również nazwy szkodliwych dla zdrowia związków, często znajdujących się w proteinowych jogurtach i innych “fit” przekąskach, które Polacy kupują na potęgę.

    – Wszystkie puddingi lub kaszki proteinowe posiadają w składzie karagen, który może prowadzić do zapalenia błony śluzowej żołądka. Dodatkowo wiele batonów posiada tłuszcz palmowy. Sztuczne słodziki natomiast mogą powodować wzdęcia, skurcze jelit, biegunki lub bóle żołądka oraz negatywnie wpływają na nasz mikrobiom – przestrzega ekspertka.

    Kupując wszelkie “gotowe” produkty, warto przede wszystkim czytać etykiety i wybierać przekąski z najprostszym składem, jeśli to możliwe bez wyżej wymienionych dodatków. Lepiej nie fundować ich sobie zbyt często – tym bardziej, jeśli po zjedzeniu odczuwasz dolegliwości trawienne.

  • Romantiška, bet pavojinga: kodėl gluosnio geriau nesodinti prie namų ir pamatų

    Romantiška, bet pavojinga: kodėl gluosnio geriau nesodinti prie namų ir pamatų

    Gluosniai – itin dekoratyvūs medžiai, galintys sodui suteikti romantišką nuotaiką. Jie traukia akį ir kuria išskirtinį vaizdą, tačiau svarbu prisiminti, kad už grožio slypi ir problemos, kurių ignoruoti nepavyks. Praktikoje toks medis gali pridaryti nuostolių, kurie baigiasi ne tik brangiais remonto darbais, bet ir kasdieniais nepatogumais.

    Gluosniai jau seniai laikomi vienais gražiausių dekoratyvinių medžių. Jie ypač įspūdingai atrodo parkuose, prie ežerų ar upių, kur sukuria vaizdingus peizažus. Subtilūs, siauri lapai ir ilgos, svyrančios šakos, judančios net pučiant lengvam vėjui, daugeliui asocijuojasi su natūralia elegancija ir ramybe.

    Dar vienas gluosnių privalumas – greitas augimas. Per trumpą laiką jie pasiekia didelį dydį, tačiau būtent ši savybė, kaip ir kitos jų ypatybės, gali tapti rimtų rūpesčių priežastimi, jei medis pasodinamas per arti namo.

    Viena didžiausių problemų – labai išsivysčiusi šaknų sistema. Ji gali plisti gerokai toliau nei medžio lajos projekcija. Pasitaiko atvejų, kai šaknys skverbiasi į pamatų įtrūkimus, gadina dangas, deformuoja šaligatvius ar įvažiavimus.

    Be to, gluosnių šaknys gali kelti pavojų požeminėms komunikacijoms – pažeisti kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžius. Tai dažnai reiškia brangius remonto darbus ir būtinybę ardyti kiemo infrastruktūrą. Dėl šios priežasties laikoma, kad saugus atstumas nuo namo turėtų būti ne mažesnis kaip 6 metrai.

    Gluosniai turi plačią, išsikerojusią lają, kuriai reikia daug erdvės. Nors toks vaizdas atrodo įspūdingai, mažame ar vidutinio dydžio sode medis greitai ima dominuoti, stelbia kitus augalus ir išbalansuoja aplinkos proporcijas. Papildomas minusas – stiprus šešėlis: veja ir greta augantys dekoratyviniai augalai gali gauti per mažai šviesos, todėl prasčiau auga.

    Taip pat verta įvertinti, kad gluosniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir reguliarus genėjimas. Be jos medis greitai praranda formą, tampa sunkiai suvaldomas, todėl tai nėra geras pasirinkimas tiems, kurie sodininkystei nori skirti minimaliai laiko.

    Nors gluosniai atrodo lengvi ir grakštūs, jie gali būti pavojingi. Šio medžio šakos yra palyginti trapios ir lengvai pažeidžiamos – stipresnio vėjo ar audros metu stambesnės šakos gali lūžti ir kristi. Tai kelia riziką tiek žmonėms, esantiems kieme, tiek šalia stovintiems automobiliams.

    Net ir be ekstremalių orų senesnės ar nusilpusios šakos kartais lūžta nuo savo svorio. Tai dar viena priežastis, kodėl gluosnio sodinti arti namo nerekomenduojama.

    Liaudies tikėjimuose gluosnis turėjo ypatingą, tačiau ne visuomet teigiamą reikšmę. Jis neretai sietas su dvasių pasauliu ir liūdesiu, o šalia namų pasodintas gluosnis, pasak senųjų įsitikinimų, galėjo nešti nesėkmę, nerimą ir ligas.

    Gluosniai būdavo laikomi laikinumo ir gedulo simboliu, todėl dažniau augdavo nuošalesnėse vietose ar kapinėse, o ne prie sodybų. Šiandien tokius įsitikinimus galima vertinti su skeptišku atstumu, tačiau akivaizdu, kad problemiška šių medžių prigimtis buvo pastebima jau seniai – net jei tuomet tai aiškinta ne praktiniais argumentais.

  • Pamirškite hortenzijas: šis krūmas žydi iki 4 mėnesių ir puikiai ištveria karščius

    Pamirškite hortenzijas: šis krūmas žydi iki 4 mėnesių ir puikiai ištveria karščius

    Pamirškite hortenzijas – vis daugiau sodininkų atranda krūmą, kuris gali žydėti net keturis mėnesius be pertraukos. Jis atrodo tarsi iš pietų Europos, tačiau gerai pakelia kaitrą ir trumpas sausras. Lagerstremija Lietuvoje dar tik pradeda populiarėti, bet akivaizdu, kad greitai ji gali tapti vienu geidžiamiausių pasirinkimų soduose. Štai kuo ji išsiskiria ir kaip ją auginti, kad atrodytų įspūdingai.

    Lagerstremija indinė, dažnai vadinama pietų alyva, – augalas, pro kurį sunku praeiti abejingai. Nors kilusi iš Azijos, ji puikiai prisitaiko augti įvairiuose pasaulio regionuose. Didžiausias jos privalumas – įspūdingi žiedai: jų žiedlapiai primena lengvai suglamžytą, itin ploną popierių, o patys žiedai susitelkia į dideles, tankias šluoteles, kurios gali siekti iki 20 cm.

    Spalvų pasirinkimas labai platus: nuo baltos ir švelniai rožinės iki ryškios fuksijos, sodrios raudonos ar violetinės. Be to, lagerstremija dekoratyvi ištisus metus: nukritus žiedams dėmesį patraukia dailiai besilupanti žievė, atidengianti glotnų, dėmėtą kamieną, o rudenį lapai nusidažo ryškiais geltonais ir raudonais atspalviais.

    Hortenzijos mėgstamos, tačiau daugelis žino, kad jos gali būti kaprizingos: joms reikia tinkamos saulės ir pavėsio pusiausvyros, be to, jos sunaudoja daug vandens. Lagerstremija šiuo požiūriu dažnai lenkia hortenzijas. Pirmiausia – žydėjimo trukme: jei hortenzijos paprastai džiugina kelias savaites, lagerstremija pradeda žydėti liepą ir gali žydėti iki vėlyvo rudens, kartais net apie keturis mėnesius.

    Kitas svarbus privalumas – atsparumas saulei ir karščiui. Šis krūmas mėgsta pilną saulę: ten, kur per vasaros kaitrą hortenzijos gali prarasti lapų standumą, lagerstremija dažnai jaučiasi puikiai ir žydi dar gausiau. Gerai įsišaknijusi ji gali pakelti ir trumpalaikes sausras.

    Kad lagerstremija atsidėkotų gausybe žiedų, svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Rekomenduojama rinktis saulėčiausią sodo vietą, geriausia – pietinę pusę. Taip pat itin svarbu, kad vieta būtų užuovėjoje ir apsaugota nuo šaltų vėjų. Puikiai tinka šviesi pietinė namo siena: dieną sukauptą šilumą ji naktį pamažu atiduoda augalui.

    Dirvai lagerstremija nėra labai reikli – jai tinka įprasta, gerai vandeniui pralaidi sodo žemė. Vis dėlto reikėtų vengti vietų, kur po lietaus ilgiau laikosi vanduo, nes augalas nemėgsta užmirkimo. Jei sode trūksta vietos, išeitis paprasta: lagerstremija puikiai auga dideliuose vazonuose saulėtose terasose ar balkonuose.

    Nors šiltesniuose kraštuose lagerstremija gali augti beveik be priežiūros, mūsų klimato sąlygomis jai prireiks šiek tiek daugiau dėmesio, ypač žiemą. Jauni augalai yra jautresni šalčiui, todėl prieš žiemą verta apsaugoti šaknų zoną storu mulčio sluoksniu (pavyzdžiui, suformuoti kaupą iš žievės ar lapų), o ūglius apvynioti balta agroplėvele. Vazonuose auginamus egzempliorius geriausia pernešti į vėsią, bet šviesią patalpą.

    Pavasarį svarbiausias darbas – genėjimas. Lagerstremija žydi tik ant vienmečių ūglių, todėl žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį rekomenduojama šakas stipriau patrumpinti, paliekant apie trečdalį praėjusių metų prieaugio. Taip formuojamas tankus, tvarkingas krūmas ir skatinamas gausus vasaros žydėjimas.

    Vegetacijos metu pakanka reguliariai laistyti (ypač jaunus augalus) ir kartkartėmis patręšti trąšomis, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Tiek nedaug reikia, kad krūmas džiugintų įspūdingu žydėjimu ir taptų tikra sodo puošmena.

  • Italų ilgaamžiškumo paslaptis: vakaro passeggiata, kurios naudą patvirtino mokslas

    Italų ilgaamžiškumo paslaptis: vakaro passeggiata, kurios naudą patvirtino mokslas

    Italų kelias į ilgaamžiškumą nebūtinai susijęs su alinamosiomis treniruotėmis sporto salėje ar griežtomis dietomis. Vienas paprasčiausių ir maloniausių įpročių, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienybę, – vakarinis pasivaikščiojimas, Italijoje vadinamas passeggiata. Jei apie jį dar negirdėjote, verta susipažinti.

    Daugelis ieško atsakymų, kodėl kai kuriose šalyse žmonės gyvena ilgiau nei įprasta: ką jie valgo, ko vengia, kokius įpročius puoselėja. Be subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, mokslininkai vis dažniau pabrėžia ir paprastą sprendimą – kasdienį, ramų judėjimą, kurį lengviau išlaikyti ilgą laiką nei intensyvias treniruotes.

    Passeggiata – tradicinis itališkas, neskubus pasivaikščiojimas – šiandien įgauna naują prasmę sveikatos ir ilgaamžiškumo kontekste. Esmė čia ne intensyvus krūvis, o reguliarus, lėtas ėjimas, dažnai lydimas pokalbio ir buvimo tarp žmonių. Toks judėjimas natūraliai tampa kasdienybės dalimi ir dėl to lengviau „prigyja“ nei sudėtingi sporto planai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir paprastas pasivaikščiojimas gali duoti apčiuopiamos naudos. Analizė, kurioje dalyvavo daugiau nei 33 tūkst. žmonių, atskleidė, jog ilgesni, nepertraukiami pasivaikščiojimai reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Rezultatai publikuoti žurnale „Annals of Internal Medicine“. Tyrėjai pabrėžė, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, kaip einama – ypač ėjimo tęstinumas bei pasivaikščiojimo trukmė. Būtent tai ir atitinka passeggiata idėją: ramus, bet reguliarus judėjimas.

    Kiti tyrimai rodo, kad reikšmę turi ir pasivaikščiojimo aplinka. Žurnale „Psychology of Sport and Exercise“ publikuotame eksperimente nustatyta, jog fizinis aktyvumas gamtoje, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas parke, psichologinę savijautą pagerina labiau nei mankšta uždarose erdvėse ar intensyvioje miesto aplinkoje. Kadangi passeggiata dažnai apjungia judėjimą, socialinį ryšį ir malonią aplinką, ji gali veikti keliomis kryptimis: stiprinti fizinę sveikatą, mažinti stresą ir prisidėti prie ilgaamžiškumo be didelio krūvio.