Category: Aplinka

  • RPP sprendimas dėl palūkanų ir JAV darbo rinkos duomenys: kas labiausiai judins rinkas kitą savaitę

    Ateinanti savaitė investuotojams ir ekonomistams žada mažiau ryškių makroekonominių pranešimų, tačiau dėmesio centre atsidurs keli konkretūs įvykiai. Europoje svarbiausia naujiena bus Lenkijos centrinio banko sprendimai, o JAV – darbo rinkos rodikliai, galintys pakeisti lūkesčius dėl palūkanų.

    Lenkijoje vyks gegužės mėnesio Pinigų politikos tarybos posėdis, o sprendimas dėl bazinių palūkanų turėtų būti paskelbtas trečiadienį. Rinkos dalyviai pastaruoju metu atidžiau vertina infliacijos trajektoriją ir tai, ar atsiranda prielaidų griežtesnei pinigų politikai.

    Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad metinė infliacija Lenkijoje balandį siekė 3,2 proc. Toks pokytis savaime nereiškia staigaus palūkanų didinimo, tačiau jis atnaujina diskusiją, ar dabartinis palūkanų lygis išliks optimalus, jei kainų augimas stiprėtų ir toliau.

    JAV darbo rinka ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Už Atlanto investuotojai stebės kelis svarbius rodiklius, galinčius daryti įtaką JAV centrinio banko tolimesniems sprendimams. Savaitės eigoje numatomi paslaugų sektoriaus aktyvumo duomenys ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai, tačiau daugiausia dėmesio sulauks užimtumo statistika.

    Didžiausią poveikį rinkoms dažniausiai turi pranešimai apie darbo vietų kūrimą privačiame sektoriuje ir oficialūs duomenys apie darbo vietų pokytį ne žemės ūkio sektoriuje. Kartu bus skelbiami ir nedarbo rodikliai, kurie leidžia vertinti, ar ekonomika vėsta, ar išlieka pakankamai įkaitusi, kad infliacija laikytųsi aukščiau siekiamo lygio.

    Be ekonominių rodiklių, rinkos tradiciškai įvertina ir politinės darbotvarkės rizikas. JAV viešojoje erdvėje bet kokie signalai apie galimus užsienio politikos ar saugumo prioritetų pokyčius gali greitai persiduoti į valiutų, obligacijų ir žaliavų kainas.

    Lenkijos meno ir antikvarinių dirbinių rinka

    Savaitės pabaigoje Lenkijoje dėmesio gali sulaukti ir statistinė apžvalga apie meno kūrinių bei antikvarinių dirbinių rinką. Tokie duomenys paprastai nėra tiesioginis rinkų katalizatorius, tačiau jie leidžia įvertinti vartojimo struktūrą, turtingesnių namų ūkių elgseną ir alternatyvių investicijų paklausą.

    Remiantis ankstesniais oficialiais vertinimais, 2024 metais meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių pardavimai Lenkijoje siekė apie 153 000 000 eurų, iš kurių apie 94 000 000 eurų sudarė pardavimai aukcionuose. Tais metais rinkoje veikė 188 subjektai, o reikšminga jų dalis šią veiklą derino su parodine ir ekspozicine veikla.

  • Ar Lenkija taps Europos lydere strateginėse žaliavose? „Elemental“ planuoja 740 mln. eurų projektą

    Lenkija siekia sustiprinti pozicijas Europos strateginių žaliavų grandinėje, o reikšmingą impulsą tam gali suteikti didelės apimties perdirbimo investicijos. Apie tai kalbėdamas grupės „Elemental Holding“ įkūrėjas ir vadovas Pawełas Jarskis teigė, kad šalis turi realių šansų išsiskirti regione.

    Jo teigimu, Lenkijai padeda istorinis kalnakasybos paveldas, tačiau dar svarbesnė tampa vadinamoji urban mining kryptis. Tai žaliavų atgavimas iš elektronikos atliekų, metalo laužo ir panaudotų baterijų, kai vertingi metalai grąžinami į pramonę vietoje naujų išteklių importo.

    Investicija į perdirbimą

    „Elemental“ flagmanu įvardijamas „Polvolt“ projektas Zawiercie mieste, kur planuojamas vienas moderniausių Europoje strateginių metalų atgavimo ir rafinavimo centrų. Įmonė skaičiuoja, kad per artimiausius penkerius–šešerius metus į jį galėtų būti investuota apie 740 mln. eurų.

    Projektas orientuotas į metalų atgavimą iš elektronikos laužo ir panaudotų baterijų, o tai tiesiogiai siejasi su Europos pastangomis mažinti priklausomybę nuo importo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga akcentuoja kritinių žaliavų tiekimo saugumą, nes globalioje konkurencijoje dėl jų vis labiau dominuoja Azijos rinkos, ypač Kinija.

    Finansavimas ir partneriai

    Pasak P. Jarskio, artimiausias prioritetas yra užbaigti projekto finansavimo struktūrą ir pasirinkti technologinius partnerius. Šiuos sprendimus įmonė tikisi priimti iki šių metų pabaigos, o tik po to grįžti prie plėtros per įsigijimus.

    Vadovas pabrėžė, kad po sudėtingesnio 2023–2025 metų laikotarpio tauriųjų metalų ir platinos grupės metalų segmente rinkoje atsirado daugiau patrauklių įsigijimo taikinių. Įmonė pirmiausia svarsto papildomus pirkinius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jau turi penkias bendroves ir tai yra didžiausia jos rinka.

    „Jungtinės Amerikos Valstijos yra milžiniška rinka. Vien Teksasas platinos grupės metalų srityje prilygsta visai Europai, ir tai yra pagrindinis šios rinkos pranašumas“, – sakė Pawełas Jarskis.

    Žvilgsnis į JAV, Afriką ir Aziją

    Be JAV, „Elemental“ taip pat stebi galimybes Afrikoje ir Azijoje, tačiau pabrėžia, kad tam reikės iš anksto užsitikrinti finansinius resursus. Pasak P. Jarskio, tokioms kryptims įmonė numato maždaug penkerių metų horizontą.

    Strateginių žaliavų tema Europoje tampa vis labiau ekonominė ir geopolitinė: pramonė siekia patikimų tiekimo kanalų, o valstybės ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo žaliavų importo. Todėl dideli perdirbimo projektai, tokie kaip „Polvolt“, gali tapti vienu iš realių svertų stiprinant regiono konkurencingumą.

  • ES energetikos krizė: trūksta tikslių duomenų apie dujų ir degalų atsargas, ypač aviacijoje

    Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri krizės metu gali kainuoti brangiai: dalis institucijų ir valstybių neturi pakankamai tikslių, laiku atnaujinamų duomenų apie realias dujų ir naftos produktų atsargas. Didžiausias informacijos trūkumas siejamas su rafinuotais degalais ir aviaciniu kuru.

    Europos Komisija yra pripažinusi, kad jai trūksta detalesnio vaizdo, kas tiksliai patenka į rinką, kas iš jos išimama ir kaip degalai juda skirtingais tiekimo keliais. Toks duomenų fragmentiškumas apsunkina ir rizikų vertinimą, ir greitą reagavimą, kai tiekimo grandinės patiria sukrėtimus.

    Kur duomenų daugiausia, o kur mažiausia?

    Dujų atsargų stebėsena pastaraisiais metais tapo aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ES įtvirtino tikslą iki šildymo sezono pradžios užpildyti saugyklas iki 90 proc. Tai leido sukurti bendresnį, palyginamą vaizdą tarp valstybių ir sumažinti netikrumą rinkoje.

    Tuo metu naftos atsargų vertinimas dažnai remiasi rinkos dalyvių informacija ir technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, palydoviniais vaizdais, pagal kuriuos galima apytiksliai spręsti apie dalį rezervuaruose sukauptos naftos. Vis dėlto rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai, stebėsena išlieka sudėtingesnė.

    Reaktyvinis kuras tampa jautriausia vieta

    Aviacinio kuro atsargas ypač sunku „perskaityti“ dėl saugojimo infrastruktūros ypatybių ir ribotos viešai prieinamos informacijos. Būtent todėl aviacijos sektorius įvardijamas kaip sritis, kurioje rizika likti be aiškaus situacijos žemėlapio yra didžiausia.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad Europos reaktyvinio kuro rezervai gali siekti maždaug šešių savaičių lygį, tačiau tokie vertinimai nėra vieningos realaus laiko apskaitos pakaitalas. Rinkoje fiksuoti ir ryškūs kainų šuoliai: pranešta, kad reaktyvinio kuro kaina per kelias savaites buvo pakilusi nuo maždaug 80 eurų iki maždaug 180 eurų už barelį, skaičiuojant apytikriu kursu.

    Šis kainų nepastovumas svarbus ne tik oro linijoms: jis persiduoda į bilietų kainas, vežėjų kaštus, o galiausiai ir į platesnę ekonomiką. Kai nėra tikslių atsargų duomenų, rinkoje lengviau įsivyrauja spėlionės, o tai gali dar labiau didinti kainų svyravimus.

    Ką planuoja Europos Komisija?

    Siekiant sumažinti akląsias zonas, Europos Komisija yra paskelbusi apie ketinimą kurti degalų stebėsenos sistemą, kuri sektų transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius ES. Tikslas yra paprastas: greičiau pastebėti trūkumus ir laiku koordinuoti sprendimus bendrojoje rinkoje.

    Diskusijose dalis valstybių ragina stiprinti centralizuotą koordinavimą ir labiau suvienodinti duomenų rinkimą, ypač rafinuotų produktų srityje. Kuo aiškesni rodikliai, tuo mažiau vietos improvizacijoms, kai sutrinka tiekimas ar išauga paklausa.

    Energetikos krizės pamoka išlieka aktuali: atsargos yra ne tik fiziniai rezervuarai, bet ir informacija apie juos. Kai duomenys vėluoja arba yra nepilni, sprendimai tampa lėtesni, o ekonominė kaina gali augti greičiau nei pati paklausa.

  • Lenkijos gigahotelis Pobierove prie Baltijos atsidarys birželį: kada startuos rezervacijos

    Lenkijos pajūryje, Pobierove Vakarų Pomeranijoje, baigiamas vienas didžiausių šio regiono viešbučių projektų – „Hotel Gołębiewski“. Objektas įsikūręs prie pat paplūdimio, o jo atidarymas gali pastebimai pakeisti kurorto ir aplinkinių vietovių turizmo srautus.

    Viešbutis svečius planuoja priimti nuo birželio 26 dienos, o pirmąsias rezervacijas žadama pradėti registruoti gegužės viduryje. Tokį grafiką viešbučio atstovai nurodė viešai skelbtame pranešime, kuriuo dalijosi Lenkijos žiniasklaida.

    Ką siūlys naujasis kompleksas?

    Pirmosiomis veiklos savaitėmis ketinama atverti daugiau kaip 500 kambarių, o vėliau jų skaičių nuosekliai didinti. Ilgainiui apgyvendinimo pajėgumai turėtų peržengti 1 200 numerių ribą, todėl tai būtų vienas didžiausių tokio tipo objektų Lenkijos pajūryje.

    Didžiausias akcentas – vandens pramogų erdvė, kurioje numatomas itin didelis viešbučio akvaparkas ir keli baseinai, įskaitant lauko baseiną. Taip pat planuojama SPA zona, sporto erdvės ir kelios skirtingos koncepcijos maitinimo vietos.

    Komplekse numatytos ir pramogos vakarui, orientuotos į platesnę auditoriją, o ne vien šeimas su vaikais. Tokia kryptis būdinga naujai Baltijos regiono kurortų tendencijai, kai viešbučiai siekia prailginti sezoną konferencijomis, renginiais ir sveikatingumo paslaugomis.

    Kurorto vizitinė kortelė ar ginčų objektas?

    Projektas Lenkijoje ne kartą kėlė diskusijų dėl mastelio ir poveikio aplinkai, ypač kalbant apie kopų juostos ir pakrantės kraštovaizdžio apsaugą. Kritikai teigė, kad tai gali tapti masinio turizmo plėtros simboliu, o šalininkai pabrėžė naujas darbo vietas ir didesnes kurorto pajamas.

    Apie šį viešbutį rašė ir užsienio žiniasklaida, dalis Vokietijos leidinių jį yra pavadinę Mažuoju Dubajumi prie Baltijos. Kai kurie turizmo rinkos atstovai Vokietijos pusėje anksčiau yra viešai svarstę, kad toks kompleksas gali pervilioti dalį poilsiautojų iš kaimyninių kurortų.

    Kodėl rezervacijų startas svarbus?

    Rezervacijų pradžia gegužės viduryje yra signalas rinkai, kad objektas pereina iš statybų ir testavimo į realų darbą. Dideliems viešbučiams ypač svarbus pirmasis sezonas, nes jis nulemia kainodarą, darbuotojų poreikį ir tai, kiek greitai pavyks užpildyti kambarius.

    Jei atidarymo grafikas nesikeis, vasaros pradžioje Pobierovas gali sulaukti išaugusio srauto, o tai reikš papildomą spaudimą vietos infrastruktūrai. Kita vertus, toks projektas dažnai veikia kaip traukos taškas, paskatinantis investicijas į paslaugas ir susisiekimą visame regione.

  • OPEC išbandymas: Jungtiniai Arabų Emyratai traukiasi, o naftos rinkoje daugėja nežinomųjų

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės pradžios pasitraukia iš OPEC ir išplėsto formato OPEC+, kuriame kartu veikia ir kartelio sąjungininkai. Šis žingsnis kelia klausimų dėl OPEC gebėjimo toliau koordinuoti gavybos ribojimus ir stabilizuoti kainas globalioje naftos rinkoje.

    Emyratai buvo vienas svarbiausių OPEC narių: jų indėlis sudarė apie 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, o pačiame kartelyje jų gavyba buvo reikšminga ir kvotomis ribojamoje dalyje. Būtent todėl rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip signalą, kad vieningą discipliną išlaikyti darosi sunkiau.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pasitraukimas pirmiausia silpnina kolektyvinę kartelio įtaką pasiūlai, nes Emyratai nebeprivalės laikytis bendrų limitų. Ilgesniu laikotarpiu tai gali reikšti didesnę konkurenciją tarp eksportuotojų ir potencialiai didesnę naftos pasiūlą, jei Abu Dabis nuspręstų sparčiau didinti gavybą.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug kas priklauso nuo realių tiekimo grandinių ir logistikos, o ne vien nuo formalių gavybos kvotų, ypač kai regioną veikia geopolitinė įtampa ir rizikos laivybai.

    „Svarbiausia naftos rinkos problema dažnai yra ne pati gavyba, o tai, ar žaliava gali būti patikimai pristatyta ten, kur jos reikia“, – sakė rinkos analitikas Michaelas Brownas.

    Geopolitika ir skilimas Persijos įlankoje

    Sprendimas pasitraukti iš OPEC+ sutampa su paaštrėjusiais nesutarimais regione. Emyratai viešai kritikavo kai kurias arabų valstybes dėl pasyvumo reaguojant į Irano veiksmus, o santykiuose su Saudo Arabija pastaraisiais metais taip pat netrūko trinties dėl kainodaros, įtakos regione ir skirtingų interesų saugumo politikoje.

    Artimųjų Rytų ekspertai pažymi, kad OPEC stabilumui svarbus ne tik naftos ekonomikos, bet ir regioninių aljansų faktorius. Jei didieji žaidėjai ima vis dažniau rinktis nacionalinius prioritetus, o ne bendrą strategiją, karteliui darosi sunkiau veikti kaip vieningam kainų ir pasiūlos koordinatoriui.

    „Emyratų pasitraukimas yra rimtas signalas, kad organizacijai gali tekti keistis iš esmės, jei ji nori išlaikyti įtaką“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Marcin Krzyżanowski.

    Ar OPEC įtaka silpsta?

    Pastaraisiais metais OPEC jau patyrė narių praradimų: 2024 metais pasitraukė Angola, anksčiau organizaciją paliko Ekvadoras ir Kataras. Tačiau Emyratų atvejis išskirtinis tuo, kad šalis ilgą laiką investavo į gavybos pajėgumus ir vis atviriau kritikavo ribojimus, kurie, jos vertinimu, stabdo augimą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos rinka tapo labiau diversifikuota nei praeityje, todėl vieno kartelio sprendimų poveikis nebėra toks absoliutus kaip istorinių naftos krizių laikotarpiu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad auganti pasiūla už OPEC ribų gali amortizuoti kainų šuolius, tačiau tai nereiškia, kad OPEC sprendimai prarado reikšmę.

    Energijos rinkos dalyviams dabar svarbiausia stebėti du dalykus: ar Emyratai realiai didins gavybą ir kaip į tai reaguos Saudo Arabija bei kiti OPEC+ partneriai. Ne mažiau reikšminga išlieka ir geopolitinė rizika, kuri gali staigiai pakeisti tiekimo sąlygas net ir esant didesnei teorinei pasiūlai.

  • Lenkijos Vyriausybė didins finansavimą savivaldybių keliams: žada paprastesnius remontus

    Lenkijos savivaldybės jau ne vienus metus prašo didesnio ir stabilesnio finansavimo vietiniams keliams – tiek naujoms investicijoms, tiek kasdieniam kelių tinklo palaikymui. Iš Vyriausybės pasigirsta signalų, kad šie lūkesčiai bus patenkinti, o dalis pokyčių įsigalios dar artimiausiu metu.

    Europos ekonomikos kongreso metu Katovicuose infrastruktūros viceministras Stanisławas Bukowiecas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad 2025 metais savivaldybių keliams numatyta skirti apie 800 000 000 eurų. Šios lėšos būtų paskirstytos iš Kelių plėtros fondo ir bendrosios subvensijos rezervo.

    Pasak viceministro, ministerija ketina toliau didinti fondo apimtį ir pakeisti taisykles taip, kad didesnė pinigų dalis galėtų būti nukreipta būtent rajonų kelių remontui. Tokių sprendimų ypač siekė apskričių vadovai, pabrėžę, kad būklės prastėjimas dažniausiai matomas ne naujų projektų stygiumi, o nuolat atidedamais remonto darbais.

    Speciali kvota rajonų keliams

    Viena iš planuojamų naujovių – atskira lėšų kvota liepos mėnesio paraiškų teikimo etape, skirta rajonų ir savivaldybių kelių remontams. Ministerija argumentuoja, kad retai apgyvendintose teritorijose ne visada būtina įgyvendinti plačios apimties sprendinius, pavyzdžiui, papildomą apšvietimą, naujus šaligatvius ar perėjas, jei to nepagrindžia vietos eismo situacija.

    Toks požiūris reikštų didesnį lankstumą projektuojant darbus ir galimybę daugiau pinigų nukreipti į pačią dangą, pagrindus ir saugų pravažumą. Praktikoje tai leistų greičiau sutvarkyti daugiau kilometrų kelių, ypač ten, kur didžiausia problema yra nusidėvėjusi infrastruktūra, o ne kompleksinių miesto gatvės elementų trūkumas.

    Supaprastins aplinkosaugines procedūras

    Kartu planuojama supaprastinti dalį aplinkosauginių procedūrų. Šiuo metu sprendimas dėl poveikio aplinkai paprastai nereikalingas, jei darbai vykdomi dviejų krypčių vienos važiuojamosios dalies kelyje iki 1 kilometro ruožo.

    Po pakeitimų sprendimo nebereikėtų vien tik remontuojant iki 4 kilometrų ruožą, o rekonstruojant ar plečiant kelio juostą – iki 2 kilometrų atkarpoje. Ministerija šiuos pokyčius sieja su tikslu greičiau pradėti darbus ir mažinti administracinę naštą, kai projektai yra aiškiai lokalūs ir nedidelės apimties.

    Daugiau galimybių ir miestams

    Nauji teisės aktų pakeitimai taip pat turėtų atverti kelią valstybės paramai projektams valstybinės reikšmės keliuose miestuose, turinčiuose apskrities teises. Iki šiol dalis savivaldybių negalėjo pasinaudoti Vyriausybės programomis vien dėl to, kad jų teritorijoje esanti probleminė atkarpa formaliai priskiriama valstybinės reikšmės keliui.

    „Iki šiol miestas negalėjo pasinaudoti valstybės lėšomis, nes tai valstybinis kelias, todėl naujose nuostatose tokią galimybę numatysime“, – sakė Stanisławas Bukowiecas.

    Infrastruktūros ministerija pabrėžia, kad tikslas – suderinti finansavimo taisykles su realiais kelių naudojimo poreikiais, o ne vien administracine klasifikacija. Jei pakeitimai bus patvirtinti, savivaldybės tikisi ne tik daugiau pinigų, bet ir greitesnių sprendimų tais atvejais, kai kelių būklė reikalauja neatidėliotinų remonto darbų.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Lenkijos A2 Didžiojoje Lenkijoje neliks vartų: GDDKiA pradeda rinkliavų punktų griovimą

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA skelbia pradedanti procesą, po kurio A2 automagistralės Didžiosios Lenkijos ruože neliks fizinių rinkliavų vartų. Planuojamas konkursas apima rinkliavų punktų Ždžaruose, Kole ir Dombėje infrastruktūros išmontavimą bei kelio dangos atstatymą iki automagistralei keliamų parametrų.

    Kartu numatyta koreguoti eismo organizavimą, kad buvusių vartų vietose transporto srautai judėtų sklandžiai ir saugiai. Tokie darbai paprastai apima ženklinimo ir kelio ženklų atnaujinimą, greičio režimo suvienodinimą bei priemones, mažinančias staigių persirikiavimų riziką.

    Terminai ir darbų apimtis

    GDDKiA skelbia, kad pasiūlymų atplėšimas numatytas gegužės 25 dieną. Pasirinkus rangovą, direkcija prižiūrės projekto etapus nuo dokumentacijos parengimo iki faktinių statybos darbų užbaigimo.

    Pagal pateiktą planą, pirmiausia numatomas maždaug penkių mėnesių dokumentacijos rengimas ir leidimų gavimas. Po to turėtų sekti maždaug septynių mėnesių trukmės statybos darbai, kurių metu bus ardomi vartai ir tvarkomos buvusios rinkliavų vietos.

    Rinkliavos ir kainų kontekstas

    Ši žinia pasirodo tuo metu, kai koncesiniame A2 ruože tarp Novo Tomyšlio ir Konino nuo kovo buvo padidinti įkainiai. Operatorius Autostrada Wielkopolska SA yra nurodęs, kad naujos kainos taikomos maždaug 150 kilometrų ilgio koncesiniam kelio ruožui.

    Lengvųjų automobilių vairuotojams kelionė visu ruožu Novo Tomyšlis–Koninas, kaip skelbta, kainuoja apie 28 eurus. Tuo metu A2 ruože Šveckas–Novo Tomyšlis įkainiai, pasak viešai skelbtos informacijos, išlieka nepakitę, nes juos reguliuoja Lenkijos infrastruktūros ministerijos sprendimai.

    Ką vairuotojams reikš vartų panaikinimas

    Fizinių vartų naikinimas dažniausiai siejamas su siekiu mažinti spūstis ir avaringumą vietose, kur transportas priverstas lėtėti bei persirikiuoti. Ypač tai aktualu sunkiasvoriam transportui, kai intensyviame sraute atsiranda vadinamieji lėti lenkimai ir ilgai trunkantis važiavimas greta.

    Vis dėlto vartų išmontavimas nebūtinai reiškia, kad mokėjimų neliks apskritai, nes rinkliavos gali būti renkamos kitais būdais. Galutiniai sprendimai dėl eismo organizavimo ir rinkliavų administravimo šiame A2 ruože priklausys nuo įgyvendinamo projekto ir galiojančio reguliavimo.

  • Kas ketvirta Vokietijos degalinė pažeidė kainų keitimo taisyklę: nustatyta tūkstančiai atvejų

    Vokietijoje degalinėms taikoma taisyklė, pagal kurią kainas leidžiama pakelti tik kartą per dieną ir tik vidurdienį. Tačiau Vokietijos transliuotojo SWR išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo balandžio 1 dienos užfiksuota dešimtys tūkstančių galimų šios tvarkos pažeidimų.

    Remiantis tyrimu, apie 3 800 degalinių, tai yra maždaug kas ketvirta šalyje, bent kartą pakeitė kainas ne pagal nustatytą laiką. Toks mastas sukėlė klausimų, ar nauja tvarka realiai veikia, ir ar priežiūra pajėgi užtikrinti jos laikymąsi.

    Federalinės kartelių tarnybos vadovas Andreasas Mundtas teigė, kad dalis nustatytų atvejų gali būti susiję su pradinėmis techninėmis klaidomis. Vis dėlto, pasak jo, pasitaiko ir rimtesnių nukrypimų, kurie kelia abejonių dėl rinkos dalyvių disciplinos.

    Kita problema yra sankcijų taikymas: praktikoje pažeidimų persekiojimas dažnai stringa, nes daugelyje federalinių žemių dar nėra paskirtos institucijos, galinčios skirti baudas. Tai reiškia, kad net ir nustačius neatitikimus, atsakomybė ne visada tampa reali.

    Kodėl degalai brangsta greitai?

    Diskusijas dar labiau kaitina ekonomistų vertinimai, kad naujieji reikalavimai nebūtinai sumažino kainas vartotojams. Kai kuriuose tyrimuose keliama prielaida, jog reguliavimas galėjo sudaryti sąlygas didėti naftos bendrovių maržoms, nors vien kainų grafikai neparodo, kiek vairuotojų pirko degalus ir kokiomis konkrečiomis kainomis.

    A. Mundtas pabrėžė, kad vairuotojams verta aktyviai lyginti degalų kainas programėlėse ir planuoti pirkimą, nes ankstesni rinkos įpročiai ne visada išlieka. Jo teigimu, pasirinktas laikas gali turėti įtakos galutinei sumai, ypač kai kainos dienos eigoje juda nevienodai.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.