Šviežiai išskalbti drabužiai turėtų kvepėti švara, tačiau kai kurie žmonės jau atidarius skalbyklę pajunta tvankų, pelėsio primenantį kvapą. Dažnai pirmas impulsas būna keisti skalbimo miltelius ar pilti daugiau skalbiklio, bet problema neretai slypi visai kitur. Kvapą paprastai sukelia drėgmės perteklius, nešvarumų sankaupos ir netinkami įpročiai po skalbimo.
Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai skalbyklės viduje nuolat laikosi drėgna terpė, o ant paviršių kaupiasi ploviklių likučiai, pūkai ir kūno riebalai. Tokiose vietose lengviau dauginasi bakterijos ir pelėsiai, o jų metabolitai įsigeria į audinius. Dėl to net ir išdžiovinti drabužiai gali turėti užsistovėjusios drėgmės kvapą.
Kur dažniausiai kaupiasi kvapą keliantys nešvarumai?
Praktikoje daugiausia problemų sukelia guminė durelių tarpinė, ploviklių stalčiukas ir drenažo zona. Po tarpine dažnai lieka vandens, įstringa smulkūs nešvarumai, o stalčiuke susiformuoja lipnios apnašos, kurios ilgainiui pradeda skleisti kvapą. Jei atidarius tuščią būgną jaučiate pelėsį, tikėtina, kad šios vietos seniai nebuvo kruopščiai išvalytos.
Padeda reguliarus mechaninis valymas ir aukštesnės temperatūros priežiūros ciklai, skirti būgnui bei vidinėms dalims praplauti. Po kiekvieno skalbimo verta palikti dureles praviras, kad vidus išdžiūtų, o stalčiuką prireikus ištraukti ir nusausinti. Tai paprastas įprotis, tačiau jis smarkiai sumažina drėgmės užsilaikymą.
Per daug skalbiklio gali pabloginti situaciją
Didesnis miltelių ar skysto skalbiklio kiekis ne visada reiškia švaresnius drabužius. Kai priemonės per daug, skalbyklei gali būti sunku viską išskalauti, o likučiai nusėda ant audinių ir vidinių detalių. Ilgainiui susidaro apnašos, kurios ima skleisti nemalonų kvapą ir gali mažinti skalbimo efektyvumą.
Svarbi ir temperatūra: nuolat renkantis žemas temperatūras, riebaliniai nešvarumai ir ploviklių likučiai dažniau kaupiasi skalbyklėje. Temperatūrą reikėtų derinti prie audinio ir gamintojo rekomendacijų etiketėje, o kartais pravartu įjungti ir karštesnį ciklą rankšluosčiams ar patalynei. Taip pat verta neperkrauti būgno, nes suspausti drabužiai prasčiau išsiplauna ir išsiskalauja.
Didžiausia klaida po skalbimo
Dažnas scenarijus, kai skalbimas baigiasi, bet drabužiai kelioms valandoms lieka uždarytame būgne. Šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams, todėl kvapas gali atsirasti net po vieno tokio karto, ypač jei patalpoje šilta. Vėliau vien pakabinimas džiūti ne visada išsprendžia problemą, nes kvapą sukeliantys junginiai jau būna įsigėrę į pluoštą.
Geriausia skalbinius išimti iškart pasibaigus programai, o jei jie jau įgavo prastą kvapą, dažnai padeda pakartotinis skalbimas ir kruopštus išdžiovinimas. Dar viena rizika kyla, kai į spintą sudedami dar iki galo neišdžiūvę drabužiai, ypač storesni džemperiai, rankšluosčiai ar džinsai. Drėgmė dažnai lieka siūlėse, kišenėse ar storesnėse vietose, todėl kvapas gali persimesti ir į kitus spintos daiktus.
Kad džiovinimas būtų efektyvesnis, verta palikti didesnius tarpus tarp drabužių ir pasirūpinti patalpos vėdinimu. Jei namuose dažnai trūksta vietos ar oras drėgnas, padeda nuosekli rutina: greitai išimti skalbinius, gerai išskleisti ant džiovyklės ir leisti drabužiams pilnai išdžiūti prieš dedant į spintą. Taip sumažėja tikimybė, kad nemalonus kvapas taps nuolatine problema.
Leave a Reply