Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, o prastėjanti pusiausvyra bei koordinacija gali apsunkinti kasdienius darbus. Vis dėlto sprendimas nebūtinai turi būti sudėtingas sporto planas ar ilgos valandos salėje.
Naujesnė American College of Sports Medicine apžvalgų analizė, paremta 137 tyrimų apžvalgomis ir daugiau nei 30 000 dalyvių duomenimis, pabrėžia paprastą principą. Didžiausią naudą dažnai duoda perėjimas nuo jokio jėgos darbo prie bet kokios reguliarios pasipriešinimo treniruotės, net jei ji atliekama namuose ir su savo kūno svoriu.
PSO rekomenduoja vyresniems suaugusiesiems stiprinti pagrindines raumenų grupes bent du kartus per savaitę. Taip pat bent tris kartus per savaitę patariama rinktis daugialypę veiklą, kur derinamas jėgos lavinimas ir pusiausvyros pratimai, nes tai siejama su mažesne griuvimų rizika.
Pilateso instruktorė Liz Hilliard, sukūrusi metodiką, kur pilateso principai derinami su pasipriešinimo pratimais, teigia, kad dabar jaučiasi geresnės formos nei būdama 40-ies. Nors tai subjektyvus vertinimas, jos siūlomas rinkinys remiasi paprastais judesiais, kurie stiprina kasdien reikalingus raumenis.
Į šį rinkinį paprastai įtraukiami judesiai, lavinantys kojų ir sėdmenų jėgą, liemens stabilumą ir laikyseną, taip pat pusiausvyrą. Tokie pratimai dažnai primena atsisėdimo ir atsistojimo modelius, kontrolę išlaikantį lenkimąsi, stabilizacinius liemens pratimus ir lėtus pusiausvyros elementus.
Pradedantiesiems rekomenduojama startuoti nuo kelių ramių pakartojimų ir orientuotis į techniką, o ne greitį. Treniruotės neturėtų būti atliekamos per aštrų skausmą, o krūvį verta didinti palaipsniui, kad kūnas spėtų prisitaikyti.
Jei vargina lėtinės ligos, dažni galvos svaigimai, pusiausvyros sutrikimai, osteoporozė ar sąnarių problemos, prieš pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu. Ilgalaikį rezultatą dažniausiai lemia ne vienos treniruotės intensyvumas, o saugi ir įmanoma išlaikyti rutina.
Leave a Reply