Karštomis dienomis organizmas patiria didesnį krūvį, o širdies ir kraujagyslių sistema turi dirbti intensyviau, kad atvėsintų kūną. Kylant temperatūrai, kraujagyslės plečiasi, širdis ima plakti dažniau, o su prakaitu netenkama skysčių ir svarbių elektrolitų.
Dėl to daliai žmonių karštis gali sukelti ne tik silpnumą ar galvos svaigimą, bet ir rimtesnius širdies sutrikimus. Didžiausia rizika dažniausiai tenka vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar diabetą, taip pat vartojantiems šlapimą varančius ar kraujospūdį veikiančius vaistus.
Vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų yra krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei pojūtis nepraeina pailsėjus. Medikai pabrėžia, kad diskomforto krūtinėje nereikėtų nurašyti vien karščiui, nes tai gali būti susiję su sutrikusiu širdies aprūpinimu deguonimi.
Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti į staiga atsiradusį dažną, stiprų ar nereguliarų širdies plakimą. Širdies ritmo sutrikimai karštyje gali paūmėti dėl skysčių trūkumo, elektrolitų disbalanso ir didesnės organizmo apkrovos, ypač jei žmogus yra dehidratavęs.
Dar vienas pavojingas požymis yra dusulys, atsirandantis net ir esant minimaliam fiziniam krūviui arba ramybės metu. Jei kartu pasireiškia silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar staigus išsekimas, tai gali rodyti, kad organizmas nebesusitvarko su karščio sukeltais pokyčiais.
Ypač neraminantys simptomai – sąmonės aptemimas, sumišimas ar alpimas. Tokios būklės gali signalizuoti, kad smegenys gauna per mažai deguonies arba staigiai kinta kraujospūdis, todėl būtina kuo greičiau įvertinti situaciją ir, jei reikia, kviesti skubią pagalbą.
„Jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, alpimas ar neįprastai nereguliarus širdies plakimas, delsti negalima“, – pabrėžia gydytojai.
Specialistai primena paprastas, bet veiksmingas prevencines taisykles: vengti tiesioginės saulės per kaitriausias valandas, dažniau būti vėsesnėse patalpose, dėvėti lengvus, kvėpuojančius drabužius. Taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių, ypač jei gausiai prakaituojama.
Karštomis dienomis rekomenduojama riboti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali pabloginti savijautą. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems receptinius vaistus, verta pasitarti su gydytoju, kaip saugiai elgtis per karščius ir kada kreiptis pagalbos.
Leave a Reply