CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Po 40-ties šie įpročiai sendina odą: dermatologai pataria, ką pakeisti jau šiandien

    Po 40-ties šie įpročiai sendina odą: dermatologai pataria, ką pakeisti jau šiandien

    Saulė sendina greičiau nei manote

    Daugelis apsauginį kremą nuo saulės prisimena tik atostogų metu, tačiau ultravioletiniai spinduliai odą veikia visus metus. Net debesuotą dieną dalis UVA spindulių pasiekia žemės paviršių, o pro langų stiklą jie taip pat gali patekti į patalpas ir automobilį.

    Būtent UVA spinduliai siejami su vadinamuoju fotosenėjimu, kai ilgainiui silpnėja kolageno ir elastino struktūros, oda praranda stangrumą. Po 40 metų natūralūs odos atsikūrimo procesai lėtėja, todėl dažniau išryškėja pigmentinės dėmės ir gilėja raukšlės.

    Kasdienis plataus spektro apsaugos naudojimas, ypač veidui, kaklui ir dekoltė zonai, laikomas vienu veiksmingiausių žingsnių lėtinant matomą senėjimą. Specialistai primena, kad apsauga reikalinga ne tik vasarą, o priemonę verta atnaujinti, jei daug laiko praleidžiama lauke.

    Cukrus ir miegas: nematomi odos priešai

    Didelis cukraus kiekis racione veikia ne vien svorį ar savijautą, bet ir odos būklę. Kai kraujyje padaugėja gliukozės, ji gali jungtis su odos baltymais, o šis procesas siejamas su kolageno skaidulų standėjimu ir mažesniu elastingumu.

    Dėl to oda ilgainiui gali atrodyti papilkėjusi, prarasti spindesį, ryškėti smulkios raukšlelės. Subalansuotas meniu, kuriame mažiau itin perdirbtų produktų ir saldumynų, dažnai duoda pastebimų rezultatų net be brangių procedūrų.

    Ne mažiau svarbus ir miegas. Miego trūkumas bei ilgalaikis stresas didina kortizolio lygį, o tai gali skatinti uždegiminius procesus ir silpninti odos barjerą, todėl rytais dažniau matomas paburkimas, tamsesni paakiai ir pavargęs veidas.

    Per stiprios priemonės ir pamirštos zonos

    Pamačius ryškesnes raukšles, dažna klaida yra kasdien griebtis agresyvių šveitiklių, stiprių rūgščių ar intensyviai odą sausinančių priemonių. Brandesnė oda dažnai gamina mažiau natūralių lipidų, todėl jai lengviau prarasti drėgmę ir sudirgti.

    Pažeidus apsauginį barjerą, oda gali parausti, perštėti, šerpetoti, o diskomfortas dažnai tik sustiprina senėjimo požymius. Praktikoje tai reiškia, kad po 40 metų ypač vertinama švelni higiena, nuoseklus drėkinimas ir barjerą atstatančios priemonės.

    Dar viena dažna detalė yra priežiūra tik iki smakro linijos. Kaklo, dekoltė ir rankų oda paprastai plonesnė, turi mažiau riebalinių liaukų, todėl senėjimo požymiai šiose vietose gali išryškėti greičiau, net jei veido oda prižiūrima kruopščiai.

    Vanduo, alkoholis ir laikysena

    Skysčių trūkumas dažnai pirmiausia matomas odoje: ji tampa sausesnė, praranda elastingumą, labiau išryškėja smulkios raukšlelės. Situaciją gali pabloginti alkoholis, nes jis skatina skysčių netekimą, o daliai žmonių sukelia ir veido paburkimą.

    Prie odos išvaizdos prisideda ir laikysena. Ilgas žiūrėjimas žemyn į telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį gali ryškinti horizontales kaklo linijas, o veidui ilgainiui labiau matomas gravitacijos poveikis.

    Specialistai pataria nepamiršti paprastų įpročių: telefoną laikyti akių lygyje, daryti pertraukas, o kasdienes veido priežiūros priemones paskirstyti ir kaklui bei dekoltė. Tokie pokyčiai kainuoja mažai, tačiau ilgainiui gali duoti apčiuopiamą efektą.

  • Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Kodėl taip nutinka?

    Gliukozė yra vienas svarbiausių organizmo energijos šaltinių, ypač smegenims, kurios sukaupia jos labai mažai. Kai gliukozės kiekis kraujyje ima kristi, organizmas aktyvina apsauginius mechanizmus ir bando perspėti apie pavojų.

    Dažniausiai pasireiškia vadinamieji autonominiai simptomai: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas ar staigus alkis. Tačiau hipoglikemija ne visada prasideda nuo gurgiančio pilvo, todėl pirmi požymiai gali būti visiškai netikėti.

    Kai trūksta gliukozės smegenims

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gliukozės sumažėja tiek, kad smegenys negauna pakankamai energijos. Tokiu atveju gali pasireikšti neuroglikopeniniai simptomai: sutrikusi koncentracija, dezorientacija, nerišli kalba, koordinacijos problemos.

    Žmogus gali elgtis neadekvačiai situacijai, atsakinėti nelogiškai, staiga tapti irzlus ar apatiškas. Aplinkiniams tai kartais primena neurologinį sutrikimą arba apsvaigimą nuo alkoholio, o būtent dėl to reali pagalba gali vėluoti.

    „Staigi elgesio ar kalbos kaita ne visada reiškia alkoholį ar psichologinę krizę – tai gali būti pavojingai nukritęs cukraus kiekis“, – pabrėžia medikai, kalbantys apie pirmosios pagalbos svarbą.

    Kur riba laikoma pavojinga?

    Diabeto priežiūros rekomendacijose hipoglikemija dažniausiai apibrėžiama, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,9 mmol/l. Kliniškai reikšminga hipoglikemija laikoma, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,0 mmol/l, nes tada ryškėja smegenų funkcijos sutrikimo rizika.

    Svarbu tai, kad simptomai ne visiems vienodi ir gali nepasireikšti visi iš karto. Kai kuriems žmonėms pirmas signalas būna ne alkis ar drebulys, o keistas elgesys, nerišli kalba arba staigus pasimetimas.

    Kam hipoglikemija gresia dažniausiai?

    Dažniausiai hipoglikemija siejama su cukriniu diabetu, ypač gydant insulinu ar kai kuriais gliukozę mažinančiais vaistais. Riziką didina per didelė vaistų dozė, praleistas valgis, netikėtai padidėjęs fizinis krūvis, taip pat alkoholis.

    Vis dėlto hipoglikemija gali pasireikšti ir žmonėms, kurie diabetu neserga, pavyzdžiui, esant vadinamajai reaktyviajai hipoglikemijai, kai cukrus sumažėja praėjus kelioms valandoms po valgio. Jei tokie epizodai kartojasi, verta juos aptarti su gydytoju, o ne nurašyti paprastam nuovargiui.

    Ką daryti, jei įtariate hipoglikemiją?

    Jei žmogus yra sąmoningas ir gali saugiai nuryti, dažnai taikoma praktika yra greitai pasisavinami angliavandeniai, o po maždaug 15 minučių gliukozę rekomenduojama patikrinti pakartotinai. Jei rodikliai išlieka maži, veiksmai kartojami.

    Jei žmogus prarado sąmonę, jam prasidėjo traukuliai arba jis negali saugiai ryti, negalima duoti nei maisto, nei gėrimų, nei cukraus dėl užspringimo rizikos. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112, o jei yra paskirtas gliukagonas ir šalia esantys moka jį panaudoti, galima vadovautis gydytojo instrukcijomis.

    Hipoglikemija nėra tik žemas cukrus. Kai gliukozės ima trūkti smegenims, kinta mąstymas, kalba ir elgesys, o delsimas gali baigtis traukuliais, koma ar kitomis pavojingomis komplikacijomis.

  • Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

    Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

    Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

    Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

    Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

    Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

    Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

    Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

    Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

    Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

    Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

    Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

    Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

    Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

    Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

    Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

    Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

    Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.

  • Alzheimerio liga nebeatrodo nepagydoma: ką iš tiesų pakeitė nauji vaistai ir tyrimai

    Kas pasikeitė gydyme

    Alzheimerio liga ilgą laiką buvo laikoma būkle, kurios eigos pakeisti neįmanoma, o gydymas daugiausia buvo skirtas simptomams lengvinti. Pastaraisiais metais situacija keičiasi, nes atsirado vaistų, galinčių sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose.

    Didžiausią dėmesį prikaustė du preparatai, veikiantys su amiloido sankaupomis smegenyse: lekanemabas ir donanemabas. Tai vieni pirmųjų plačiai pripažintų gydymo būdų, kurie kai kuriems pacientams parodė gebėjimą vidutiniškai pristabdyti kognityvinių funkcijų blogėjimą, o ne vien maskuoti simptomus.

    Vis dėlto tai nėra išgydymas ir šie vaistai negali nei sustabdyti ligos visiems, nei grąžinti prarastų gebėjimų. Be to, gydymo nauda skiriasi, o daliai pacientų rizikos gali nusverti potencialų efektą, todėl sprendimai priimami individualiai, įvertinus būklę ir tyrimų rezultatus.

    Rizikos ir saugumas: kodėl svarbi atranka

    Amiloidą taikantys vaistai siejami su specifiniais nepageidaujamais reiškiniais, ypač smegenų tinimu ar mikrohemoragijomis, kurie medicinoje apibendrinami kaip ARIA. Dėl to gydymo metu reikalinga atidi stebėsena, dažnai naudojant magnetinio rezonanso tyrimus.

    Gydytojai taip pat atsižvelgia į gretutines ligas ir vartojamus vaistus, nes kai kuriems žmonėms komplikacijų rizika gali būti didesnė. Praktikoje tai reiškia, kad plečiantis galimybėms kartu didėja ir reikalavimai tiksliai atrinkti pacientus, kuriems toks gydymas gali būti pagrįstas.

    Ankstyva diagnostika ir prevencija

    Kitas svarbus poslinkis susijęs su ankstesniu ligos nustatymu. Kuo anksčiau aptinkami pokyčiai, tuo daugiau erdvės sprendimams, kurie gali pristabdyti būklės blogėjimą, o ateityje ir geriau parinkti tikslines terapijas.

    Daug vilčių siejama su biomarkerių tyrimais, įskaitant kraujo testus, kurie padėtų greičiau įtarti Alzheimerio ligą ir nukreipti žmogų išsamesniems tyrimams. Vis dėlto tokie metodai dar turi būti plačiau patvirtinti skirtingose populiacijose ir integruoti į įprastą sveikatos priežiūros praktiką.

    Tuo pat metu vis daugiau mokslinių darbų pabrėžia, kad demencija nėra vien neišvengiama senėjimo dalis. Riziką gali mažinti kraujospūdžio kontrolė, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, diabeto valdymas, saikingas alkoholio vartojimas, cholesterolio kontrolė ir klausos sutrikimų sprendimas, nes šie veiksniai siejami su didesne demencijos tikimybe.

    „Nors visiško išgydymo dar neturime, ankstyvas nustatymas ir naujos terapijos rodo, kad ligos eigą kai kuriais atvejais galima pakeisti“, – teigia neurologai, vertinantys pastarųjų metų klinikinių tyrimų kryptį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis etapas greičiau žymi naują Alzheimerio ligos tyrimų ir praktikos pradžią, o ne galutinę pergalę. Tačiau pats faktas, kad atsirado priemonių, galinčių veikti ligos eigą, keičia požiūrį į tai, kas realiai įmanoma ankstyvose stadijose.

  • Herbata kontra kawa. Dziesięć lat obserwacji daje do myślenia

    Herbata kontra kawa. Dziesięć lat obserwacji daje do myślenia

    Kawa i herbata to jedne z najczęściej spożywanych napojów na świecie. Jednocześnie od lat trwa dyskusja, czy zawarta w nich kofeina może mieć znaczenie dla zdrowia kości. Badanie opublikowane w 2025 r. w czasopiśmie Nutrients, pozwala spojrzeć na ten problem z perspektywy długiego czasu. Naukowcy przeanalizowali dane kobiet (w wieku co najmniej 65 lat) oceniając zarówno ich spożycie kawy i herbaty, jak i gęstość mineralną kości.

    Badacze wykorzystali dane z Study of Osteoporotic Fractures (SOF), prospektywnego badania kohortowego obejmującego 9704 kobiety w wieku co najmniej 65 lat. Analiza objęła około 10 lat obserwacji. Spożycie kawy i herbaty oceniano za pomocą kwestionariuszy podczas czterech wizyt, natomiast gęstość mineralną kości (BMD) mierzono przy użyciu densytometrii rentgenowskiej. Pod uwagę wzięto dwa obszary: szyjkę kości udowej oraz całkowitą powierzchnię biodra.

    Jak się okazało, spożywanie herbaty było związane z wyższą gęstością mineralną kości całego biodra. W analizie obejmującej ostatnią z podstawowych wizyt średnia skorygowana BMD wynosiła 0,718 g/cm² u kobiet pijących herbatę w porównaniu z 0,715 g/cm² u kobiet, które jej nie piły. Różnica była niewielka – 0,003 g/cm² ale osiągnęła istotność statystyczną.

    Co ważne, zależność ta nie dotyczyła szyjki kości udowej. W tym miejscu badanie nie wykazało istotnego związku między piciem herbaty a BMD w podstawowej analizie. Autorzy zauważyli jednak, że wpływ herbaty może różnić się w zależności od cech badanych kobiet. Istotną rolę odgrywał m.in. wskaźnik masy ciała (BMI). U kobiet z otyłością spożywanie herbaty wiązało się z wyższą gęstością mineralną kości szyjki kości udowej.

    W przypadku kawy wynik jest mniej jednoznaczny. Umiarkowane spożycie (2-3 filiżanki) nie wykazywało istotnego związku z gęstością mineralną kości ani w obrębie szyjki kości udowej, ani całego biodra.

    Sytuacja wyglądała jednak inaczej przy większym spożyciu. Picie więcej niż pięciu filiżanek kawy dziennie może wiązać się z niższą gęstością mineralną kości. To jednak jedynie zależność zaobserwowana w analizie nie dowodzi, że duża ilość kawy bezpośrednio prowadzi do utraty masy kostnej.

    Znaczenie mogły mieć również inne czynniki. W badaniu wykazano interakcję między spożyciem kawy a alkoholu. U kobiet spożywających większe ilości alkoholu kawa była negatywnie związana z BMD szyjki kości udowej. Z kolei związek między herbatą a kośćmi wydawał się szczególnie korzystny u kobiet z otyłością.

    Autorzy podkreślają, że ich wyniki wskazują na związek, a nie dowód przyczynowości. Badanie pokazuje więc, że w obserwowanej grupie kobiet picie herbaty wiązało się z nieco wyższą gęstością kości biodra, podczas gdy kawa w ogólnej analizie nie wykazywała istotnej zależności z BMD. Jednocześnie bardzo wysokie spożycie kawy, czyli powyżej pięciu filiżanek dziennie może być związane z mniej korzystnym stanem kości.

    Badanie to sugeruje zatem, że odpowiedź na pytanie “kawa czy herbata?” nie jest całkowicie prosta. Herbata w analizowanej populacji wiązała się z korzystniejszą gęstością kości biodra, natomiast przy kawie kluczowe mogły być ilość spożywanego napoju oraz indywidualne czynniki, takie jak spożycie alkoholu.

    Źródło:

    Źródło: Liu R.Y., Liu E. Longitudinal Association of Coffee and Tea Consumption with Bone Mineral Density in Older Women: A 10-Year Repeated-Measures Analysis in the Study of Osteoporotic Fractures. Nutrients. 2025;17(23):3660. [https://www.mdpi.com/2072-6643/17/23/3660 – dostęp 10.09.2026]

  • Dlaczego warto jeść figi? Łącz je z tymi produktami, a będą jeszcze zdrowsze

    Dlaczego warto jeść figi? Łącz je z tymi produktami, a będą jeszcze zdrowsze

    Figi to słodkie, egzotyczne owocostany drzewa o nazwie figowiec pospolity, pochodzące z rejonów Azji Mniejszej oraz Bliskiego Wschodu. Wyglądem przypominają małe gruszki o delikatnie spłaszczonym czubku. Posiadają cienką, jadalną skórkę, która w zależności od stopnia dojrzałości może mieć barwę zieloną, żółtawą, fioletową lub ciemnobrunatną. Miąższ jest miękki, najczęściej różowy lub czerwony, pełny setek malutkich, chrupiących pestek. Figi poza tym, że wyglądają naprawdę apetycznie i fotogenicznie – szczególnie po przekrojeniu, oferują szereg prozdrowotnych właściwości. W Polsce są łatwo dostępne we wrześniu oraz październiku. Dlaczego warto je jeść?

    Figi – zarówno te świeże jak i suszone, są przede wszystkim źródłem cennego błonnika pokarmowego, a także witamin z grupy B i minerałów – wapnia, potasu, magnezu i żelaza. Wspomagają trawienie, zapobiegają zaparciom, chronią i wzmacniają serce, a ich spożywanie pomaga utrzymać zdrowie kości oraz regulować ciśnienie krwi. Figi mają też działanie przeciwutleniające – za sprawą antyoksydantów zwalczają wolne rodniki i zmniejszają stany zapalne. Najzdrowsze to te w świeżej formie – są bowiem niskokaloryczne (około 74 kcal w 100 g owoców) i posiadają niski indeks glikemiczny. Suszone figi są natomiast znacznie słodsze, bardziej kaloryczne, dlatego lepiej spożywać je w umiarkowanych ilościach.

    Figi to owoce o szerokim zastosowaniu kulinarnym. Można jeść je na surowo, dodawać do wypieków, ale doskonale sprawdzają się także w potrawach wytrawnych – sałatkach, zapiekankach, potrawach mięsnych lub na kanapkach.

    Z uwagi na fakt iż zawierają dość dużo naturalnych cukrów, warto łączyć je przede wszystkim z produktami bogatymi w białko, zdrowymi tłuszczami, a także zielonymi warzywami. Do najzdrowszych połączeń z figami należą między innymi:

  • Naujas kraujo tyrimas žada anksti aptikti kasos vėžį: tikslumas stebina, bet yra viena sąlyga

    Kasos vėžys laikomas viena sunkiausiai anksti diagnozuojamų onkologinių ligų, nes pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs arba pasireiškia tik ligai pažengus. Dėl to daug atvejų nustatoma vėlyvose stadijose, kai gydymo galimybės ribotos, o išgyvenamumo rodikliai išlieka prastesni nei daugelio kitų vėžių.

    Kalifornijoje veikiančio City of Hope mokslininkai pristatė naują kraujo tyrimą „Panxeon“, kuris, jų teigimu, gali padėti aptikti kasos vėžį ankstesnėse stadijose. Tyrimas buvo išbandytas su daugiau nei 1 700 pacientų iš JAV, Europos ir Azijos, vertinant, kaip tiksliai jis atpažįsta ankstyvus ligos atvejus.

    Skelbiama, kad tyrimas 1 ir 2 stadijos kasos vėžį teisingai nustatė 87 proc. atvejų. Tačiau pateikiami ir klaidingų rezultatų duomenys: mažos rizikos grupėje jų buvo apie 3 proc., o didelės rizikos grupėje – apie 16 proc., todėl tyrimo atsakymus vis tiek būtina vertinti atsargiai.

    Kaip veikia „Panxeon“?

    Skirtingai nei testai, kurie remiasi vienu rodikliu, šis kraujo tyrimas vienu metu vertina tris biomarkerius: cirkuliuojančias mikroRNR, egzosomų mikroRNR ir baltymą CA19-9. Gauti duomenys sujungiami į bendrą rizikos įvertinimą, kurį apskaičiuoja dirbtinis intelektas.

    Pasak tyrimo vyresniojo autoriaus dr. Ajay Goel, kelių biologinių signalų derinimas suteikia aiškesnį vaizdą, kas gali vykti kasoje, nei vienas biomarkeris. Tokia strategija atitinka pastarųjų metų tendenciją kurti vadinamuosius kelių žymenų testus, mažinančius riziką pražiūrėti ankstyvą ligą.

    „Dauguma biomarkerių parodo tik vieną istorijos dalį. Kelių biologinių signalų sujungimas leidžia mums aiškiau suprasti, kas gali vykti kasoje“, – sakė Ajay Goel.

    Kam tai galėtų būti aktualiausia?

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad testas aptiko aukšto laipsnio displaziją – priešvėžinę būklę – daugiau nei 64 proc. atvejų. Tai svarbu, nes priešvėžinių pokyčių nustatymas teoriškai gali atverti kelią ankstesnėms intervencijoms, kai liga dar nėra išplitusi.

    Didžiausia potenciali nauda, mokslininkų vertinimu, galėtų būti žmonėms, kurie turi didesnę kasos vėžio riziką: paveldėtą polinkį, šeiminę ligos istoriją, kasos cistas ar lėtinį pankreatitą. Tokie pacientai ir dabar dažniau stebimi, tačiau naujas testas galėtų padėti tiksliau atrinkti, kam reikalingi papildomi tyrimai.

    „Kuo anksčiau aptinkame kasos vėžį, tuo didesnė tikimybė, kad prasminga medicininė intervencija dar įmanoma“, – teigė Ajay Goel.

    Kodėl svarbus atsargumas?

    Specialistai pabrėžia, kad kraujo tyrimai, net ir rodantys gerus rezultatus klinikiniuose bandymuose, paprastai nėra laikomi galutine diagnoze. Teigiamas atsakymas dažniausiai reiškia, kad reikalingi papildomi patikslinantys tyrimai, o ne tai, kad liga patvirtinta.

    Šiuo metu „Panxeon“ apibūdinamas kaip eksperimentinis testas, o jo rezultatai dar nereiškia, kad jis jau tapo įprastine klinikine praktika. Vis dėlto tokie tyrimai rodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė onkologinė diagnostika: ankstesnis nustatymas, kelių biomarkerių deriniai ir DI sprendimai, padedantys vertinti riziką.

  • Mokslininkai rado būdą sustiprinti kraujo–smegenų barjerą: nauja viltis dėl Alzheimerio

    Mokslininkai rado būdą sustiprinti kraujo–smegenų barjerą: nauja viltis dėl Alzheimerio

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad Alzheimerio liga nėra vien neuronų problema: svarbų vaidmenį gali turėti ir kraujagyslės bei kraujo–smegenų barjeras. Tai natūrali apsauginė sistema, kuri į smegenis praleidžia deguonį ir maisto medžiagas, bet riboja toksinų, patogenų ir dalies vaistų patekimą.

    Jei barjeras praranda sandarumą, į smegenų audinį gali patekti medžiagos, kurios paprastai ten neturėtų atsidurti. Be to, gali sutrikti ir „atliekų“ šalinimas, todėl ilgainiui didėja uždegimo, audinių pažeidimų ir kognityvinių simptomų rizika.

    Naujas tyrimas žurnale Nature Aging pateikė papildomų argumentų, kad kraujo–smegenų barjero pokyčiai gali pasireikšti anksti ir prisidėti prie ligos vystymosi. Tyrėjai daug dėmesio skyrė fibronectinui – baltymui, kuris įprastai dalyvauja audinių organizavime, gijime ir kraujagyslių funkcijos palaikyme.

    Alzheimerio atveju fibronectinas, kaip rodo stebėjimai, gali kauptis aplink smegenų kraujagysles. Eksperimentai leido manyti, kad jo perteklius trikdo ryšį tarp kraujagysles supančių ląstelių ir kraujagyslių sienelių, o tai silpnina sandarumą palaikančias struktūras.

    Ką bendro turi APOE4?

    Tyrėjai taip pat aptiko galimą sąsają su APOE4 – vienu geriausiai žinomų genetinių Alzheimerio rizikos veiksnių. Šis geno variantas didina vėlyvosios Alzheimerio formos tikimybę, tačiau savaime nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.

    Remiantis tyrimo logika, APOE4, beta amiloidas ir uždegiminiai procesai gali skatinti astrocytus gaminti daugiau fibronectino. Tuomet jis pradeda kauptis aplink kraujagysles, o barjeras tampa pralaidesnis, susidaro žalingas uždaras ratas.

    Ar įmanoma barjerą „sutaisyti“?

    Svarbiausia tyrimo dalis – bandymas patikrinti, ar įsikišimas į šį mechanizmą gali pagerinti barjero būklę. Mokslininkai naudojo kelis modelius: Alzheimeriu sergančių žmonių smegenų audinius, žmogaus ląsteles, trimates kraujagyslių struktūras ir gyvūnų modelius, įskaitant peles su APOE4.

    Eksperimentuose fibronectino kiekio sumažinimas siejosi su mažesniu barjero pralaidumu. Kituose bandymuose, paveikus tam tikrus augimo faktorius, pavyko atkurti vadinamųjų sandariųjų jungčių tarp kraujagyslių sienelės ląstelių lygį, o tai taip pat gerino barjero funkciją.

    Šie rezultatai nereiškia, kad jau atsirado paruoštas vaistas Alzheimerio ligai gydyti. Vis dėlto jie stiprina kryptį, kad būsimos terapijos gali taikytis ne tik į baltymų sankaupas, bet ir į kraujagyslių bei barjero stabilizavimą, ypač ankstyvose stadijose.

    Platesnis Alzheimerio ligos vaizdas

    Alzheimerio liga laikoma daugiafaktorine: įtakos turi senėjimas, genetika, kraujagyslių būklė, uždegimas ir gyvenimo būdo veiksniai. Vienas ryškiausių rizikos veiksnių išlieka amžius, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vyresnis žmogus neišvengiamai susirgs.

    Didelę reikšmę gali turėti ir širdies bei kraujagyslių sveikata, pavyzdžiui, ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis ar persirgtas insultas. Kadangi smegenims būtinas stabilus kraujotakos aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, kraujagyslių pažeidimai gali didinti pažeidžiamumą neurodegeneracijai.

    Mokslininkai taip pat akcentuoja lėtinio uždegimo svarbą ir galimą ryšį su smegenų imuninėmis ląstelėmis, kurios ligos metu gali veikti netinkamai. Be to, prie rizikos veiksnių priskiriamos ir galvos traumos, ypač pasikartojančios, nes jos gali turėti ilgalaikių pasekmių pažinimo funkcijoms.

    Naujausi duomenys apie kraujo–smegenų barjerą papildo bendrą vaizdą: smegenų būklę lemia ne vien neuronai, bet ir jų „infrastruktūra“ – kraujagyslės bei apsauginiai barjerai. Būtent ši kryptis gali tapti svarbiu pagrindu ankstyvesnei diagnostikai ir tikslesnėms, personalizuotoms intervencijoms ateityje.

  • Ne tik avižos: šie grikių dribsniai ilgiau sotina, turi magnio ir ryškų skonį

    Ne tik avižos: šie grikių dribsniai ilgiau sotina, turi magnio ir ryškų skonį

    Grikių dribsniai gaminami iš grikių sėklų, kurios, nepaisant pavadinimo, nėra tikrieji javai, o pseudojavai. Grikiai plačiai naudojami kruopoms, miltams ir dribsniams, o jų skonis dažnai apibūdinamas kaip lengvai riešutinis ir intensyvesnis nei avižų.

    Maistine prasme grikiai vertinami dėl skaidulų, augalinių baltymų ir mineralinių medžiagų. Dėl to grikių dribsniai gali būti patogi alternatyva įprastai avižinei košei, ypač kai norisi įvairesnių pusryčių ir kitokios tekstūros.

    Natūraliai be glitimo, bet su išlyga

    Grikiai natūraliai neturi glitimo, todėl dažnai pasirenkami žmonių, vengiančių glitimo ar turinčių jautrumą. Vis dėlto sergant celiakija svarbu atkreipti dėmesį į pakuotės žymėjimą, nes gamybos, transportavimo ar sandėliavimo metu galimas kryžminis užterštumas.

    Praktiškai tai reiškia, kad celiakija sergantiems žmonėms saugiausias pasirinkimas yra produktai su aiškiu ženklinimu, jog jie pritaikyti beglitimei mitybai. Tokia informacija ant pakuotės sumažina riziką netyčia gauti glitimo pėdsakų.

    Sotumas ir skaidulos: kam svarbu?

    Grikių dribsnių maistinė sudėtis gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir apdorojimo, tačiau dažnai jie išsiskiria skaidulų kiekiu. Skaidulos siejamos su ilgesniu sotumu, todėl toks pasirinkimas gali padėti išvengti ankstyvo užkandžiavimo tarp pusryčių ir pietų.

    Skaidulos taip pat svarbios normaliai virškinamojo trakto veiklai, o netirpiosios skaidulos padeda didinti išmatų masę ir palaikyti reguliarią žarnyno peristaltiką. Jei iki šiol skaidulų buvo mažai, jų kiekį racione geriau didinti palaipsniui ir nepamiršti vandens.

    Magnis ir kiti junginiai: ko tikėtis realistiškai?

    Grikiai yra vienas iš produktų, galinčių papildyti magnio kiekį mityboje. Magnis reikalingas daugeliui organizmo procesų, įskaitant normalų raumenų ir nervų sistemos darbą, todėl subalansuotoje mityboje jo šaltiniai yra aktualūs.

    Grikiuose yra ir bioaktyvių junginių, pavyzdžiui, rutinos, todėl jų poveikis sveikatai dažnai aptariamas kalbant apie gliukozės apykaitą ar širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau tyrimų apžvalgos rodo, kad žmogaus tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, o pastebėtas poveikis paprastai būna nedidelis.

    Dėl to grikių dribsnius tikslinga vertinti kaip maistingą kasdienės mitybos dalį, o ne kaip priemonę savarankiškai mažinti cholesterolį ar spręsti sveikatos problemas. Geriausi rezultatai paprastai siejami su bendra mitybos kokybe, fiziniu aktyvumu ir kitais gyvenimo būdo veiksniais.

    Kaip valgyti: saldžiai ar sūriai

    Paprastiausias būdas paruošti grikių dribsnius primena įprastą košę: jie verdami piene, augaliniame gėrime arba vandenyje, vadovaujantis pakuotės instrukcija. Kai kurie dribsniai išverda per kelias minutes, tačiau tekstūra ir skonis priklauso nuo rūšies.

    Saldžiai versijai dažnai tinka vaisiai, uogos, cinamonas, kakava, riešutai ar riešutų sviestas. Norint daugiau baltymų, atvėsinus košę galima įmaišyti varškės gaminių, skyrą arba baltymingesnį jogurtą.

    Grikių dribsniai tinka ir sūriems pusryčiams, pavyzdžiui, su kiaušiniu, špinatais ar keptomis daržovėmis. Tai patogus pasirinkimas tiems, kurie nori daugiau įvairovės, bet išlaikyti sotumą ir maistingumą.

  • PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu kontroliuoti druskos kiekį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems, įskaitant senjorus, per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio, tai atitinka mažiau nei 5 gramus druskos.

    Ši riba svarbi todėl, kad per didelis natrio kiekis didina arterinį kraujospūdį. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių insulto ir širdies ligų rizikos veiksnių, o vyresniame amžiuje organizmo reakcija į natrį dažnai būna ryškesnė.

    PSO taip pat pabrėžia, kad didelis druskos vartojimas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių problemomis. Tyrimai rodo sąsajas su inkstų ligomis, osteoporozės rizika ir didesne skrandžio vėžio tikimybe, todėl druskos ribojimas vertinamas kaip plataus poveikio sveikatos priemonė.

    Dažna klaida yra manyti, kad 5 gramai reiškia tik tą druską, kurią žmogus papildomai įberia į maistą. Į šį limitą įskaičiuojama visa druska, esanti dienos racione, įskaitant paslėptą druską pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

    Daug natrio dažniausiai gaunama su perdirbtais produktais: dešromis ir kitais mėsos gaminiais, sūriais, duona, konservais, paruoštais patiekalais, sultinio kubeliais, padažais ir sūriais užkandžiais. Net ir produktai, kurie neatrodo labai sūrūs, gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos, jei valgomi dažnai.

    Praktiškas būdas mažinti druskos kiekį yra lyginti panašių produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose natrio mažiau. Taip pat padeda palaipsnis įpročio sūdyti mažinimas ir dažnesnis gaminimas nuo pagrindų, kai galima tiksliau kontroliuoti ingredientus.

    Vietoje druskos skonį galima stiprinti prieskoniais ir natūraliais pagardais, pavyzdžiui, žolelėmis, pipirais, paprika ar citrinų sultimis. Skonio receptoriai prie mažesnio sūrumo paprastai pripranta per kelias savaites, todėl pokyčius lengviau daryti palaipsniui.

    PSO 2025 metais taip pat atnaujino rekomendacijas dėl mažiau natrio turinčių druskos pakaitalų, kai dalis natrio chlorido pakeičiama kalio chloridu. Tokie pakaitalai gali padėti sumažinti natrio suvartojimą, jei žmogus ir toliau naudoja stalo druską.

    Vis dėlto toks sprendimas tinka ne visiems. PSO nurodo, kad druskos pakaitalai su kaliu nėra rekomenduojami žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi, arba tiems, kurių organizmui gali būti sunkiau pašalinti kalį, taip pat kai kuriais atvejais vartojant kalį sulaikančius vaistus ar kalio papildus.

    Todėl senjorams, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems kelis vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu, jei planuojama keisti druskos rūšį, o ne tik mažinti jos kiekį.

    Specialistai pabrėžia, kad sveika vyresnio amžiaus žmonių mityba nesibaigia vien druskos ribojimu. Dažnai rekomenduojama mažinti riebią mėsą ir riebius mėsos gaminius, dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą vietoje kepimo riebaluose.

    Taip pat svarbus pakankamas baltymų kiekis, daugiau daržovių ir vaisių, o prireikus ir individualiai parinkta vitamino D suplementacija. Konkreti dozė turėtų būti nustatoma įvertinus sveikatos būklę, mitybą ir vartojamus vaistus.

    Kaip suprasti 5 gramus druskos?

    5 gramai druskos yra maždaug vienas arbatinis šaukštelis, tačiau jis apima visą dienos druską, o ne tik tą, kurią žmogus įberia pats. Dėl to net ir nesūdant papildomai galima viršyti ribą, jei racione daug perdirbtų produktų.

    Etiketėse dažnai nurodomas druskos arba natrio kiekis, todėl verta atkreipti dėmesį, ką tiksliai rodo skaičiai. Jei nurodytas natris, bendrai rizikai vertinti svarbu matyti visos dienos sumą, o ne vieno produkto rodiklį.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Jei žmogus serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu ar turi sudėtingą vaistų vartojimo schemą, savarankiški eksperimentai su druskos pakaitalais gali būti netinkami. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus priimti kartu su gydytoju.

    Taip pat verta pasitarti, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs arba jau yra buvę insulto ar infarkto epizodų. Individualus planas dažnai būna veiksmingesnis nei bendros taisyklės, nes leidžia derinti mitybą, vaistus ir gyvenimo būdą.