Category: Sveikata

  • Izabela Kuna sulaukė priekaištų dėl „Šokio su žvaigždėmis“ balų: teisėja paaiškino, kodėl vertina taip aukštai

    Artėjant „Šokio su žvaigždėmis“ ketvirtfinaliui, viena ryškiausių šio sezono dalyvių Izabela Kuna atsidūrė žiūrovų dėmesio centre. Dalis publikos socialiniuose tinkluose ėmė svarstyti, ar aktorė nėra vertinama per daug atlaidžiai.

    Laidoje iki šiol liko šešios poros – tai maždaug pusė pradinės dalyvių sudėties, todėl kova dėl pergalės pasiekė ypač intensyvų etapą. Izabela Kuna išsiskiria tuo, kad choreografijose šokio žingsnius derina su aktoriniu, dramatiniu atlikimu.

    Vis dėlto būtent šis stilius daliai žiūrovų kelia klausimų: ar komisija vertina šokį, ar sceninį įspūdį. Į tokius komentarus sureagavo viena iš teisėjų, Iwona Pavlović.

    Ji paaiškino, kodėl kai kurie Izabelos Kunos pasirodymai sulaukia aukštų įvertinimų, net jei technikoje dar matyti trūkumų. Teisėja taip pat pabrėžė, kad vertinant svarbus ir bendras pasirodymo poveikis studijoje.

    Žiūrovų įtarimai prieš ketvirtfinalį

    Pasak komisijos narės, gyvai studijoje kai kurių pasirodymų įspūdis gali būti kitoks nei žiūrint per ekraną. Iwona Pavlović teigė, kad Izabela Kuna turi savitą aurą, kuri stipriai veikia bendrą pasirodymo priėmimą.

    Tuo pačiu teisėja davė suprasti, kad kalbos apie nuolatinį „lengvesnį“ vertinimą nėra visiškai tikslios. Praėjusiame epizode ji Izabelos Kunos pasirodymą įvertino aštuoniais balais – šiame etape tai laikoma gana vidutiniu rezultatu.

    Kodėl šokis kartais nusileidžia emocijai

    Aiškindama savo vertinimus, Iwona Pavlović pažymėjo, kad net ir esant tam tikriems techniniams trūkumams dalyvis gali sukelti didelį entuziazmą – tai lemia interpretacija, sceninis pajautimas ir gebėjimas „užpildyti“ erdvę.

    Vis dėlto ji pripažino, kad naujausiame Izabelos Kunos pasirodyme jai pritrūko gryno, „šokio“ įspūdžio, todėl balas buvo griežtesnis nei anksčiau. Teisėjos teigimu, būtent tai ir turėjo tiesioginę įtaką įvertinimui.

  • Manhatane pagerbti po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios valymo darbų mirę „Local 78“ nariai – per 400 pavardžių

    Manhatano Šv. Patriko katedroje šiemet sukalbėta malda už daugiau kaip 400 mirusių profesinės sąjungos „Local 78“ narių – žmonių, dirbusių itin pavojingus asbesto šalinimo ir teritorijų valymo darbus.

    Kaip rašoma tekste, daugelis jų prisidėjo prie Niujorko atstatymo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, o dalis sumokėjo didžiausią kainą – susirgo įkvėpę nuodingų dulkių ir vėliau mirė.

    Ši kasmetinė tradicija Manhatane gyvuoja jau du dešimtmečius. Renginio organizavimu rūpinasi sąjungos vadovas Pawełas Gruchaczas, kuris minimas kaip pagrindinis šių minėjimų iniciatorius ir tęstinumą išlaikantis žmogus.

    Minėjime dalyvavo artimieji, kolegos ir bendruomenė, kurią vienija bendra istorija: sunkus darbas, rizika sveikatai ir netekties patirtis. Pabrėžiama, kad tarp šioje srityje dirbusių žmonių buvo daug lenkų kilmės emigrantų.

    Nuo pavojingo darbo iki „Ground Zero“

    Tekste primenama, kad 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose asbesto šalinimo darbai buvo populiarūs tarp emigrantų – juos viliojo palyginti geras uždarbis ir mažesni kalbos reikalavimai. Kartu tai buvo ir itin pavojinga sritis, kurioje, kaip teigiama, pasitaikydavo nesąžiningų darbdavių, taupančių saugos sąskaita.

    Situacija pradėjo keistis 1996 metais, kai darbuotojai įkūrė savo profesinę sąjungą. Tarp steigėjų buvo ir lenkų, tuo metu sudariusių didžiausią etninę grupę šiame sektoriuje.

    Lūžiu tapo 2001 metų rugsėjo 11-oji. „Local 78“ nariai, rašoma straipsnyje, į „Ground Zero“ teritoriją atvyko netrukus po ugniagesių ir policijos – valyti užterštos aplinkos ir pastatų.

    Vis dėlto tekste pabrėžiama, kad šis darbas turėjo kainą: dalis žmonių sunkiai susirgo dėl toksiškų dulkių, o dalies jau nebėra gyvųjų gretose. Būtent todėl kasmet organizuojamas atminimo vakaras.

    Mišios ir ilgas mirusiųjų vardų sąrašas

    Šių metų minėjimas buvo jau 20-asis. Mišias lydėjo iškilminga muzikinė programa, o pamaldas laikė du lenkų kilmės kunigai iš Manhatano Šv. Stanislovo vyskupo ir kankinio parapijos – Jacekas Plichas ir Sławomiras Tomkowskis.

    Po palaiminimo kalbėjo Pawełas Gruchaczas, kuris, kaip rašoma, nuo 2006 metų rūpinasi, kad ši atminimo tradicija nenutrūktų. Tekste pažymima, jog jo žodžiai buvo ypač jautrūs susirinkusioms šeimoms.

    Emociniu vakaro centru tapo garsiai perskaityta ilga mirusiųjų sąjungos narių pavardžių ir vardų eilė: minimi daugiau kaip 400 žmonių. Sąjungos atstovai patikino gedinčiuosius, kad organizacijoje jie visada ras paramą.

    „Local 78“ šiandien, pasak teksto, vienija beveik 5 tūkst. narių ir mini 30 metų veiklos sukaktį. Tačiau minėjime akcentuota ne statistika, o pareiga nepamiršti tų, kurių sveikatą ir gyvenimus pakeitė darbas po vienos didžiausių šiuolaikinės istorijos tragedijų.

  • Tyrimas rodo: 6,4–7,8 val. miego siejasi su lėtesniu biologiniu senėjimu

  • Lucerna ir fitoestrogenai: ar ji gali palengvinti menopauzės simptomus?

    Liucerna (Medicago sativa) dažniausiai siejama su pašariniu augalu, tačiau jos sudėtis jau seniai domina ir žolininkus, ir mokslininkus. Šiame augale aptinkama biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali veikti organizmo lipidų ir hormonų apykaitą.

    Daugiausia dėmesio sulaukia fitoestrogenai – augaliniai junginiai, kurių poveikis gali priminti estrogenų veikimą. Būtent dėl to liucerna neretai minima kalbant apie moterų savijautą menopauzės laikotarpiu.

    Liucernos žolėje yra baltymų, amino rūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat mineralų (tarp jų kalcio, fosforo, geležies) ir vitaminų – B grupės, C, D, E, K bei provitamino A.

    Be to, liucernoje randama saponinų, fenolinių junginių, taninų ir fitoestrogenų, tarp jų minimi genisteinas bei kumestrolis. Tai paaiškina, kodėl augalas atsidūrė tyrimų apie hormonų sistemą akiratyje.

    Kas žinoma apie menopauzės simptomus?

    Menopauzės metu kiaušidės gamina mažiau estrogenų, todėl daliai moterų pasireiškia karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų pokyčiai. Kadangi liucerna turi fitoestrogenų (įskaitant kumestrolį ir izoflavonus), tiriama, ar ji galėtų turėti įtakos estrogenų receptoriams.

    Viename nedideliame tyrime, kuriame dalyvavo 30 menopauzės laikotarpio moterų, buvo vertintas preparatas, sudarytas iš liucernos lapų ir šalavijo ekstraktų. Po trijų mėnesių dalyvės nurodė, kad karščio bangos ir naktinis prakaitavimas sumažėjo, tačiau estradiolio koncentracija nepakito.

    Kartu pabrėžiama, kad poveikio negalima vienareikšmiškai priskirti vien liucernai: naudotas dviejų augalų derinys, o tyrimas nebuvo aprašytas kaip placebu kontroliuojamas. Dėl to reikėtų atsargiai vertinti išvadas ir laukti išsamesnių tyrimų.

    Užuominos apie poveikį smegenims – dar tik gyvūnų duomenys

    Tyrėjai domisi ir tuo, ar liucerna galėtų būti susijusi su kognityvine funkcija. Viename eksperimente buvo tikrinta, ar liucernos ekstraktas gali sumažinti atminties ir judrumo pokyčius, siejamus su sumažėjusiu estrogenų kiekiu.

    Tam buvo atliktas bandymas su pelėmis, kurioms pašalintos kiaušidės – taip siekta atkurti dalį organizmo pokyčių, būdingų menopauzei. Nustatyta, kad estrogenų trūkumas gyvūnams siejosi ir su didesniu oksidaciniu stresu, kai laisvieji radikalai gali pažeisti ląsteles, įskaitant nervų.

    Skelbiama, kad liucernos ekstraktas padėjo sušvelninti šiuos nepalankius pokyčius ir pagerino testų, vertinančių atmintį bei elgesį, rezultatus. Vis dėlto tai – tik gyvūnų tyrimas, todėl tokio poveikio žmonėms patvirtinti kol kas negalima.

    Kaip liucerna vartojama ir ką svarbu prisiminti

    Kasdienėje mityboje populiariausi yra švieži liucernos daigai – jie švelnaus, šiek tiek riešutinio skonio ir tinka salotoms, sumuštiniams, įvairiems suktinukams ar daržovių užtepėlėms. Daigai taip pat neretai dedami į glotnučius.

    Kai kurie renkasi ir liucernos miltelius, kuriuos galima maišyti į kokteilius, jogurtą ar trintas sriubas. Džiovinta žolė kartais naudojama užpilams, o rinkoje yra ir maisto papildų – kapsulių ar tablečių.

    Svarbu nepamiršti, kad papildai nepakeičia įvairios mitybos, o jų vartojimas turėtų atitikti individualius poreikius ir galimas kontraindikacijas. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, turi hormoninių sutrikimų ar nuolat vartoja vaistus, dėl vaistažolinių preparatų verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat pabrėžiama maisto sauga: liucernos daigus reikėtų kruopščiai plauti ir tinkamai laikyti. Dėl bakterinių infekcijų rizikos žalių daigų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

  • Kaip per žiemą suminkštinti medžio kelmą: du būdai, padedantys greičiau jį pašalinti

    Paliktas kelmas po nupjauto medžio daugeliui tampa ilgalaike bėda: jis gadina vaizdą, trukdo tvarkyti sklypą, o išrauti mechaniškai dažnai brangu ir palieka didelę duobę.

    Dėl to sodininkystės specialistai neretai rekomenduoja ne skubėti kasti, o paspartinti natūralų medienos irimą – taip po kelių mėnesių kelmas tampa minkštesnis ir jį gerokai lengviau suskaldyti bei iškasti.

    Procesas paprastai užtrunka metus ar net ilgiau, ypač jei kelmas didelis arba iš kietmedžio. Tačiau rudenį ir žiemą drėgmė bei žema temperatūra gali prisidėti prie spartesnio irimo, jei sudaromos tam tinkamos sąlygos.

    Straipsnyje aptariami du dažniausiai minimi būdai – cukraus ir karbamido (šlapalo) naudojimas. Abu metodai remiasi tuo, kad kelmo viduje sukuriama palanki terpė mikroorganizmams, kurie ardo medieną.

    Cukrus kelme: svarbiausia – skylės ir drėgmė

    Vienas paprastesnių būdų – cukrų berti ne ant kelmo viršaus, o į jo vidų. Tam kelmo paviršiuje išgręžiamos nedidelės skylės per visą plotą, kad medžiaga patektų gilyn.

    Nurodoma, kad skylės turėtų siekti apie 20 centimetrų gylį – tuomet cukrus gali veikti kelmo viduje, kur ir prasideda aktyviausi irimo procesai. Į skylutes cukraus beriama gausiau, o kelmas uždengiamas, pavyzdžiui, tentu.

    Akcentuojama drėgmė: per sausas kelmas ir per sekliai išgręžtos skylės procesą gali gerokai sulėtinti. Kad irimas vyktų sparčiau, patariama periodiškai patikrinti, ar po danga pakanka drėgmės, ir prireikus atsargiai sudrėkinti.

    Palikus taip paruoštą kelmą per žiemą, pavasarį jį siūloma nuimti nuo dangos, suskaldyti į mažesnes dalis ir tuomet bandyti iškasti – kai mediena suminkštėja, tai padaryti lengviau.

    Karbamidas (šlapalas): azotas, skatinantis irimą

    Kitas dažnai aptariamas variantas – karbamidas, dar vadinamas šlapalu. Pabrėžiama, kad sodininkystėje naudojamas karbamidas yra koncentruota medžiaga, kuri veikia kaip azoto šaltinis.

    Aiškinama, kad medienos irime dalyvaujantiems mikroorganizmams, be drėgmės ir temperatūros, reikalingos ir maistinės medžiagos, tarp jų – azotas. Dėl to karbamidas gali sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms ir grybams sparčiau daugintis bei greičiau ardyti medienos struktūrą.

    Naudojimas panašus kaip ir cukraus atveju: kelme išgręžiamos arba iškaldinamos skylės (nuo kelių iki keliolikos centimetrų gylio) per visą paviršių, į jas suberiamas karbamidas ir įpilama vandens.

    Kad viduje ilgiau išliktų drėgmė ir procesas vyktų sparčiau, kelmas sandariai uždengiamas plėvele arba agroplėvele ir paliekamas per žiemą.

    Abiem atvejais esmė ta pati – pagreitinti natūralų medienos irimą, kad kelmą vėliau būtų galima pašalinti su mažiau darbo ir mažesne žala aplinkinei dirvai.

  • Zelenskis padėkojo Lenkijai už paramą: „Ukraina džiaugiasi, kad ji europietiška, stipri ir laisva“

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė sveikinimus Lenkijai ir kartu padėkojo už paramą karo metu.

    Savo žinutėje jis pabrėžė, kad Ukrainai svarbūs santykiai su Lenkija, o kaimyninę šalį pavadino „europietiška, stipria ir laisva“.

    Tokiais žodžiais V. Zelenskis akcentavo Lenkijos vaidmenį remiant Ukrainą ir bendrą abiejų valstybių ryšį dabartinio karo kontekste.

    Žinia iš Kyjivo primena, kad Varšuvos ir Kyjivo santykiai išlieka vieni reikšmingiausių regione, ypač kalbant apie paramą ir politinį bendradarbiavimą.

  • Marta Nawrocka po Nepriklausomybės minėjimo Varšuvoje jautriai pasveikino sukilėlius veteranus

    Per Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimą Varšuvoje, Piłsudskio aikštėje, įvyko trumpas, bet daug emocijų sukėlęs epizodas – prezidento pora po oficialios ceremonijos priėjo prie susirinkusių karo veteranų, tarp jų ir Varšuvos sukilimo dalyvių, ir juos pasveikino.

    Dėmesio centre atsidūrė pirmoji ponia Marta Nawrocka: vaizdo įraše, kuris plinta socialiniuose tinkluose, matyti jos šiltas bendravimas su kombatantais – apsikabinimai, šypsenos ir keli nuoširdūs žodžiai.

    Pati ceremonija, kaip įprasta, vyko vidurdienį lapkričio 11 dieną. Renginyje buvo giedamas Lenkijos himnas, keliama valstybinė vėliava, vyko iškilminga sargybos pasikeitimo ceremonija prie Nežinomo kareivio kapo, skambėjo salvės ir atminimo apelacija.

    Minėjimo metu prezidentas Karol Nawrocki kalbėjo apie nepriklausomybę kaip atsakomybę – ne tik valstybei, bet ir šalia esančiam žmogui. Vėliau oficialiai daliai pasibaigus, būtent susitikimas su veteranais tapo viena jautriausių dienos akimirkų.

    Šiltas susitikimas su Varšuvos sukilimo dalyviais

    Įraše matyti, kaip prezidento pora prieina prie aikštėje buvusių kombatantų, tarp jų – Varšuvos sukilėlių. Marta Nawrocka su jais bendrauja ypač švelniai, apsikabina, pasikeičia keliomis frazėmis.

    Ypač išsiskyrė pirmosios ponios pasisveikinimas su Varšuvos sukilimo dalyve Janina Jankowska slapyvardžiu Jasia. Įraše užfiksuota, kaip sukilėlė pirmąją ponią apkabina itin šiltai – tarsi artimą šeimos narį.

    Teigiama, kad jos pažįstamos ne pirmą kartą: Marta Nawrocka Janiną Jankowską yra aplankiusi ir anksčiau, pavyzdžiui, jos gimtadienio proga.

    Vaizdo įrašas paviešintas socialiniame tinkle „X“ paskyroje „Po pierwsze Polska“ ir greitai sulaukė didelio dėmesio – daugeliui tai tapo priminimu, kad už oficialių kalbų ir protokolo slypi gyvi žmonės ir jų istorijos.

  • Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis prisijungė prie Nepriklausomybės eitynių – minia skandavo sveikinimus

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis prisijungė prie Nepriklausomybės eitynių dalyvių. Susirinkusieji jį pasitiko šūksniais, sveikindami prezidentą.

    Skelbiama, kad minia skandavo: „Czołem, panie prezydencie!“. Po to eitynių dalyviai kartu sugiedojo Lenkijos himną.

    Tokie politikų pasirodymai masiniuose renginiuose paprastai sulaukia didelio dėmesio, nes tampa vienu ryškiausių akimirkų šalia pagrindinių minėjimo akcentų.

    Šiuo atveju svarbiausia žinia – prezidento prisijungimas prie eitynių ir dalyvių reakcija, parodžiusi, kad jo atvykimas buvo pastebėtas ir palydėtas viešais sveikinimais.

  • „M jak miłość“ 1959 serija: Mariuszas ieškos dingusios Kasios ir bandys paveikti Jakubą

    1959-oje serialo „M jak miłość“ serijoje Mariuszas (Mateusz Mosiewicz) po žmonos Kasios (Paulina Lasota) dingimo neketina pasiduoti ir pradeda jos bei dukters Zosios paieškas.

    Kaip teigiama siužete, pavojingas ir neprognozuojamas vyras įtaria, kad svarbiausių užuominų gali turėti Jakubas Karskis (Krzysztof Kwiatkowski) – žmogus, kuriuo Kasia pasitiki ir kuris galėtų žinoti, kur ji slepiasi.

    Kasios sprendimą bėgti nulėmė supratimas, kad jos vyras nužudė Sowińskį (Mikołaj Krawczyk), o vėliau vis labiau stiprėjusi kontrolė ir alkoholio vartojimas tik padidino grėsmės jausmą.

    Nors Kasia siekia apsaugoti save ir Zosią, ramybės tai negarantuoja – Mariuszas seka kiekvieną pėdsaką, galintį nuvesti iki pabėgėlių.

    Mariuszas apsilankys pas Jakubą

    Žinodamas, kad Kasia pasitiki Jakubu, Mariuszas nuspręs pasirodyti jo namuose, nors pats Karskio nuoširdžiai nemėgsta.

    Užuot atvirai grasinęs, jis pasirinks kitą taktiką: apsimes susirūpinusiu vyru ir tėvu, tvirtinančiu, kad jam esą rūpi artimųjų saugumas.

    Tačiau Jakubas nepasiduos spaudimui ir neketins padėti Mariuszui paieškose.

    Situaciją iš šalies stebės Martyna (Magdalena Turczeniewicz) – ji iškart pajus, kad su šiuo svečiu „kažkas ne taip“, ir neslėps įtarumo.

    Laiškas, galintis pakeisti viską

    Vėliau Kasia dar susitiks su Jakubu prieš imdamasi galutinio bandymo pasprukti. Ji įteiks jam voką su laišku, kuriame paaiškina, kad būtent Jakubas yra biologinis Zosios tėvas.

    Kartu ji duos aiškų nurodymą: Jakubas negali atidaryti laiško tol, kol ji gyva.

    Taigi Jakubo rankose atsidurs žinia, galinti kardinaliai pakeisti jo gyvenimą, tačiau jos turinio jis iškart sužinoti negalės.

    Tuo metu Mariuszas ir toliau ieškos žmonos ir dukters, nežinodamas, kiek daug Kasia jau spėjo atskleisti.

    Kada rodys 1959 seriją?

    1959 serialo „M jak miłość“ serija TVP2 kanale bus rodoma 2026 metų lapkričio 23 dieną, pirmadienį, 20.50 val.

  • „Barwy szczęścia“ 3439 serijoje: po Lucynos infarkto Vilkas grasins Hubertui teismu dėl namo

    „Barwy szczęścia“ 3439 serijoje Huberto (Marek Molak) konfliktas su Vilku (Adam Szczyszczaj) pasieks lemiamą fazę, o įvykių eigą netikėtai pakreips Lucynos (Grażyna Zielińska) sveikata.

    Po patirto širdies smūgio Lucyna atsidurs ligoninėje, o tai taps lūžio tašku Pyrkų šeimai. Ši situacija, panašu, keis ir jų galimybes susigrąžinti namą.

    Vis dėlto Vilkas į tokią perspektyvą sureaguos itin aštriai. Jis įsius, išgirdęs apie galimą Lucynos sprendimą perduoti Pyrkams dalį namo.

    3439 serijoje Vilkas tiesiai šviesiai pareikš Hubertui, kad reikalą perkels į teismą. Jis pasiryš padaryti viską, kad Hubertas ir jo artimieji neatgautų namo.

    Lemiamas konfliktas dėl namo

    Vilkas neketina leisti, kad Lucyna atiduotų jiems namo dalis. Būtent tai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl jis nusprendžia griebtis teisinių grasinimų.

    Tuo metu Hubertas atsiduria situacijoje, kurioje emocinis šeimos sukrėtimas susipina su realia grėsme dėl ilgo ir sudėtingo teisminio ginčo.

    Serijoje aiškiai matyti, kad Lucynos infarktas ne tik paveikia artimųjų gyvenimą, bet ir išprovokuoja dar didesnę įtampą tarp Huberto ir Vilko.