CP v2

Category: Sveikata

  • Vienas vakaro įprotis tyliai žaloja smegenis: trikdo miegą ir alina nervų sistemą

    Vienas vakaro įprotis tyliai žaloja smegenis: trikdo miegą ir alina nervų sistemą

    Kodėl miegas toks svarbus smegenims

    Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių smegenims atsigauti ir išlaikyti gerą pažintinę funkciją. Naktį suaktyvėja procesai, kurie padeda apdoroti dienos informaciją, reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir palaikyti emocinį stabilumą.

    Vienas reikšmingiausių mechanizmų yra glimfatinė sistema, kuri miego metu efektyviau pašalina medžiagų apykaitos „atliekas“. Tyrimai rodo, kad būtent gilaus miego fazė siejama su geresniu smegenų „apsivalymu“ ir ilgalaike neurodegeneracinių ligų rizikos mažinimo kryptimi.

    Alkoholis prieš miegą: apgaulingas atsipalaidavimas

    Dalis žmonių vakarais renkasi alkoholį tikėdamiesi greičiau užmigti. Iš tiesų jis gali sukelti mieguistumą, nes slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą, tačiau tai nereiškia kokybiško poilsio.

    Antroje nakties pusėje, organizmui skaidant alkoholį, dažnai pasireiškia vadinamasis atšokimo efektas. Miegas tampa paviršutiniškesnis, daugėja prabudimų, o REM fazė, siejama su emocijų apdorojimu ir atminties procesais, gali sutrumpėti arba būti fragmentuota.

    Kas vyksta smegenyse ir nervų sistemoje

    Etanolis ir jo skaidymo produktai laikomi neurotoksinėmis medžiagomis, galinčiomis trikdyti nervinių ląstelių atsikūrimo procesus. Reguliarus vartojimas ypač aktualus tuo, kad gali veikti ne tik savijautą kitą dieną, bet ir ilgalaikes smegenų struktūras.

    Mokslinėje literatūroje siejama, kad ilgalaikis ar dažnas alkoholio vartojimas gali būti susijęs su smegenų atrofijos požymiais, apimančiais ir pilkąją, ir baltąją medžiagą. Tai gali atsispindėti dėmesio, sprendimų priėmimo, impulsų kontrolės bei atminties veikloje.

    Trumpuoju laikotarpiu dažnesni išlieka atminties „spragų“ epizodai, kai žmogus veikia, kalba ar juda, tačiau vėliau neprisimena dalies įvykių. Tai siejama su tuo, kad didesnės alkoholio dozės gali sutrikdyti hipokampo funkciją, kuri svarbi naujų prisiminimų kodavimui.

    Ką rinktis vietoje vakarinio gėrimo

    Vienas efektyviausių sprendimų – nuosekli miego rutina: eiti miegoti ir keltis panašiu laiku net savaitgaliais. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas, o reguliarumas padeda stabilizuoti cirkadinį ritmą.

    Naudingas įprotis gali būti ramus vakarinis pasivaikščiojimas po vakarienės, kuris padeda natūraliai sumažinti įtampą ir lengviau pereiti į poilsio režimą. Taip pat verta riboti ekranų naudojimą prieš miegą, nes mėlyna šviesa gali slopinti melatonino gamybą ir apsunkinti užmigimą.

    Jei nemiga kartojasi, o poreikis „atsijungti“ vakarais tampa nuolatine problema, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar miego specialistu. Kartais už prasto miego slypi nerimo sutrikimai, depresija, miego apnėja ar kitos būklės, kurioms reikia tikslingo gydymo, o ne trumpalaikio sprendimo alkoholiu.

  • Pastebėjote šviesų žiedą akyje? Gydytojai įspėja: tai gali išduoti aukštą cholesterolį

    Pastebėjote šviesų žiedą akyje? Gydytojai įspėja: tai gali išduoti aukštą cholesterolį

    Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nustatomas atsitiktinai, atliekant įprastus kraujo tyrimus. Būtent todėl jis laikomas klastingu: žmogus gali jaustis gerai, sportuoti ir neturėti jokių aiškių simptomų, o rizika širdžiai ir kraujagyslėms tyliai augti.

    Gydytojai pabrėžia, kad vienas iš labiausiai pastebimų, nors ir ne visada reikšmingų požymių gali pasirodyti akyse. Tai šviesus pilkšvas ar balkšvas žiedas prie išorinio ragenos krašto, tarsi apvadas aplink rainelę.

    Medicinoje ši būklė vadinama ragenos lanku, dar žinomu kaip arcus senilis. Jis gali atrodyti kaip plonas apskritimas arba puslankis, kuris laikui bėgant tampa ryškesnis, tačiau dažniausiai nesukelia nei skausmo, nei niežėjimo ir paprastai nepablogina regėjimo.

    Specialistų vertinimu, vyresniame amžiuje toks ragenos lankas neretai siejamas su natūraliais su amžiumi susijusiais pokyčiais. Tokiu atveju jis dažniausiai nėra pavojingas ir vien dėl jo gydymo paprastai neprireikia.

    Tačiau situacija keičiasi, jei šviesus žiedas aplink rainelę atsiranda jaunesniam žmogui, ypač iki maždaug 45–50 metų amžiaus. Tokiais atvejais tai gali būti signalas, kad verta patikrinti lipidų apykaitą, ypač jei šeimoje buvo infarktų, insultų ar nustatyta labai didelė cholesterolio koncentracija.

    Medikai aiškina, kad ragenos lankas susidaro tada, kai ragenos audiniuose ima kauptis lipidai. Nors pats pokytis akyje dažnai yra tik kosmetinis ir nepavojingas, panašus riebalinių dalelių kaupimosi procesas gali vykti ir kraujagyslių sienelėse.

    Tuomet formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurėja kraujagyslės, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika. Didžiausia problema ta, kad ankstyvosiose stadijose žmogus dažnai nieko nejaučia, todėl prevencija ir patikra tampa kritiškai svarbios.

    Jei pastebite tokį akies pokytį, racionaliausias žingsnis yra atlikti lipidogramą. Šis tyrimas parodo ne tik bendrą cholesterolį, bet ir LDL, HDL bei trigliceridus, todėl gydytojas gali įvertinti realią širdies ir kraujagyslių riziką.

    Taip pat verta pasikonsultuoti su akių gydytoju, ypač jei žiedas atsirado staiga, matomas tik vienoje akyje arba kelia nerimą. Gydytojas padės atskirti, ar tai tipiškas ragenos lankas, ar kitas pakitimas, kuriam reikalingas papildomas ištyrimas.

    Galiausiai, net ir normalūs tyrimų atsakymai nereiškia, kad profilaktika nereikalinga. Cholesterolio riziką didina rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, sėslus gyvenimo būdas, mityba, kurioje daug sočiųjų riebalų, bei paveldimumas, todėl gydytojai ragina nelaukti, kol pasirodys rimti simptomai.

  • Ar kondicionierius kenkia gerklei ir sinusams? Gydytojai įspėja dėl kelių klaidų

    Ar kondicionierius kenkia gerklei ir sinusams? Gydytojai įspėja dėl kelių klaidų

    Kodėl atsiranda perštėjimas?

    Nosies ir gerklės gleivinė jautriai reaguoja į temperatūros ir oro drėgmės pokyčius. Kondicionierių pučiamas vėsus ir sausas oras gali ją dirginti, todėl kai kuriems žmonėms greitai atsiranda nosies užgulimas, perštėjimas ar vandeninga sloga.

    Specialistai aiškina, kad dirginama gleivinė kartais ima gaminti daugiau išskyrų, o tai gali būti klaidingai palaikoma peršalimu. Tokie pojūčiai dažniau sustiprėja patalpoje pabuvus kelias valandas ir susilpnėja išėjus į lauką.

    Didžiausia rizika – temperatūrų skirtumas

    Viena dažniausių problemų yra per didelis temperatūrų kontrastas, kai iš karščio įeinama į stipriai atvėsintą biurą ar automobilį. Staigus prisitaikymas prie šalto oro gali sustiprinti nosies ir ančių gleivinės sudirginimą, o jautresniems žmonėms išprovokuoti galvos skausmą ar spaudimo jausmą ančių srityje.

    Dar vienas veiksnys yra gleivinės išsausėjimas. Sausesnė gleivinė prasčiau atlieka apsauginę funkciją, todėl daliai žmonių padidėja tikimybė patirti kvėpavimo takų infekcijų simptomus arba paūminti jau esamas būkles, pavyzdžiui, alerginį rinitą.

    Kai problema ne oras, o priežiūra

    Medikai atkreipia dėmesį, kad netinkamai prižiūrimas kondicionierius gali tapti alergenų ir mikroorganizmų sankaupa. Filtruose ir drėgnose įrenginio dalyse gali kauptis dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis ar bakterijos, o vėliau tai su oro srautu patenka į patalpą.

    Jei įjungus kondicionierių jaučiamas pelėsiui ar drėgmei būdingas kvapas, tai gali būti signalas, kad įrenginyje susikaupė nešvarumų arba pradėjo daugintis pelėsiniai grybeliai. Alergiškiems žmonėms toks oras gali sukelti ryškesnį čiaudulį, švokštimą, akių ar gerklės dirginimą.

    „Kondicionieriaus nereikia bijoti, tačiau jis turi būti prižiūrimas ir naudojamas protingai“, – pabrėžia gydytojai.

    Norint sumažinti diskomfortą, rekomenduojama vengti labai žemos nustatytos temperatūros, ypač kai lauke karšta. Taip pat patariama nenukreipti oro srauto tiesiai į veidą ar kaklą ir nepalikti stipriai vėsinančio režimo visai nakčiai, nes miegant kūno temperatūra natūraliai krenta.

    Praktikoje daug lemia ir patalpų mikroklimatas: naudingas reguliarus vėdinimas, pakankamas skysčių vartojimas, o jautresniems žmonėms gali padėti nosies gleivinės drėkinimas fiziologiniu tirpalu. Svarbiausia yra reguliariai valyti įrenginį ir laiku keisti filtrus pagal gamintojo nurodymus.

  • Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Kamieninės ląstelės vis dažniau minimos kaip vienas realiausių kelių iš esmės pakeisti 1 tipo diabeto gydymą. Naujausi klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad laboratorijoje išaugintos insulino gaminančios beta ląstelės kai kuriems pacientams padėjo laikinai ar net ilgesniam laikui atsisakyti insulino injekcijų.

    1 tipo diabetu sergantiems žmonėms imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to tenka nuolat matuoti gliukozę, derinti mitybą ir fizinį aktyvumą, o insuliną leistis visą gyvenimą, tačiau net ir modernios technologijos ne visada apsaugo nuo ilgalaikių komplikacijų.

    Kaip tai veikia praktikoje?

    Gydymo idėja paprasta: iš pluripotentinių kamieninių ląstelių laboratorijoje išauginamos beta ląstelės, o vėliau jos transplantuojamos pacientui, kad vėl pradėtų gaminti insuliną. Pagrindinis tikslas yra ne tik sumažinti injekcijų poreikį, bet ir stabilizuoti gliukozės kontrolę bei sumažinti pavojingų hipoglikemijų riziką.

    Viename plačiau aptartų klinikinių tyrimų „Vertex Pharmaceuticals“ pranešė apie beta ląstelių transplantacijas 12 žmonių, sergančių 1 tipo diabetu. Skelbta, kad per maždaug pusmetį 10 pacientų, tai yra apie 83 proc., galėjo nutraukti insulino vartojimą, nors stebėjimas ir vertinimai dar tęsiami.

    Dar vienas ryškus pavyzdys siejamas su individualizuotu metodu, kai paciento riebalinio audinio ląstelės perprogramuojamos į indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles, o tada paverčiamos beta ląstelėmis. Publikuotuose duomenyse aprašyta, kad po transplantacijos pacientas tapo nepriklausomas nuo insulino maždaug po 75 dienų, o poveikis išliko bent 12 mėnesių.

    Didžiausia kliūtis: imuninė sistema

    Net ir sėkmingai persodintos ląstelės susiduria su dviem grėsmėmis: įprastu persodinimo atmetimu ir ta pačia autoimunine ataka, kuri ir sukėlė 1 tipo diabetą. Jei ląstelės nėra genetiškai identiškos pacientui, imuninė sistema jas gali atpažinti kaip svetimas ir sunaikinti.

    Šiuo metu atmetimo prevencijai dažnai reikia imunitetą slopinančių vaistų, tačiau jie didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką. Todėl toks gydymas tinka ne visiems, o mokslininkai ieško būdų apsaugoti ląsteles be ilgalaikio imunosupresantų vartojimo.

    Viena kryptis yra apsauginės kapsulės ar implantai, kurie fiziškai izoliuoja persodintas ląsteles nuo imuninės sistemos, bet leidžia patekti maistinėms medžiagoms ir išeiti insulinui. Kita kryptis yra genų redagavimas, kuriuo siekiama sukurti imuninės sistemos išvengiančias ląsteles.

    Ką tai reiškia pacientams šiandien?

    Nors rezultatai įspūdingi, šios terapijos vis dar laikomos eksperimentinėmis ir daugelyje šalių nėra plačiai patvirtintos rutiniškam taikymui. Vertinant saugumą ypač svarbu ilgalaikė stebėsena, nes reikia įsitikinti, kad ląstelės stabiliai veikia, nesukelia nepageidaujamų audinių susidarymo ir ilgainiui nepraranda funkcijos.

    Gydytojai primena, kad pacientai turėtų saugotis nepatvirtintų kamieninių ląstelių procedūrų, kurios kartais reklamuojamos kaip greitas išgijimas. Saugiausias kelias yra domėtis oficialiais klinikiniais tyrimais ir sprendimus priimti kartu su endokrinologu, įvertinus rizikas ir naudą.

    Jei dabartinės kryptys pasiteisins, ateityje kamieninių ląstelių terapija gali tapti ne tik laikinu palengvinimu, bet ir vienu svarbiausių žingsnių link funkcinių 1 tipo diabeto gydymo sprendimų. Vis dėlto mokslui dar reikia atsakyti į esminį klausimą: kaip užtikrinti ilgalaikę ląstelių apsaugą ir veikimą be didelės kainos paciento imunitetui.

  • Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.

    Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.

    Kodėl judėjimas veikia?

    Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.

    Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.

    Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?

    Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.

    „Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.

    Kokia mankšta naudingiausia?

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.

    Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.

  • PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    Rizikos lygis pakeltas

    Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė padidinusi visuomenės sveikatos rizikos vertinimą dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo aukštos iki labai aukštos. Organizacija pabrėžia, kad situacija šalyje vystosi greitai, o dalis atvejų gali būti dar nefiksuota.

    PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad šalyje patvirtinti 82 susirgimai ir 7 patvirtintos mirtys. Tačiau PSO vertinimu realus protrūkio mastas gali būti didesnis dėl įtariamų atvejų ir ribotų galimybių laiku patvirtinti diagnozes atokiose teritorijose.

    Ką rodo skaičiai ir plitimas

    Pasak PSO, šiuo metu skaičiuojama apie 750 įtariamų susirgimų ir 177 įtariamos mirtys, tačiau šie skaičiai dar gali keistis, tikslinant duomenis. Sveikatos apsaugos sistemoms papildomą spaudimą kelia kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir saugus pacientų pervežimas.

    Protrūkį sukėlė retesnis Bundibugyo ebolavirusas, kuriam nėra plačiai patvirtintos ir įrodytai veiksmingos vakcinos, kaip kai kurioms kitoms Ebolos atmainoms. Dėl to didesnis dėmesys tenka ankstyvam atvejų nustatymui, izoliacijai, infekcijų kontrolei ir kontaktų stebėsenai.

    PSO taip pat patvirtino, kad užkratas persimetė į kaimyninę Ugandą, kur nustatyti 2 susirgimai ir 1 mirtis. Tokie atvejai didina regioninės rizikos vertinimą, nes sienų kirtimas ir gyventojų judėjimas gali paspartinti viruso plitimą.

    Atvejai Europoje ir už jos ribų

    Pranešta, kad JAV pilietis, dirbęs Kongo DR, susirgo ir buvo perkeltas gydymui į Berlyno Charité ligoninę. Ligoninė nurodė, kad pacientas yra smarkiai nusilpęs, tačiau jo būklė nevertinama kaip kritinė, jis gydomas specializuotame izoliacijos padalinyje.

    PSO taip pat teigė žinanti apie pranešimus, kad dar vienas JAV pilietis, laikomas didelės rizikos kontaktu, buvo perkeltas į Čekiją. Tuo metu Nyderlanduose Radboud universiteto ligoninė informavo priėmusi pacientą, kuriam Ebolos tikimybė vertinama kaip maža, tačiau asmuo izoliuotas, laukiant diagnostinių tyrimų rezultatų.

    PSO pabrėžia, kad nors rizika Kongo DR įvardijama kaip labai aukšta, pasaulinė rizika šiuo metu išlieka žema. Vis dėlto kelionių, migracijos ir sveikatos sistemų pasirengimo kontekste šalys raginamos stiprinti ankstyvo aptikimo, izoliavimo ir infekcijų kontrolės procedūras.

    Ebola yra sunki virusinė liga, pirmą kartą identifikuota 1976 metais, o simptomai dažniausiai apima karščiavimą, silpnumą, vėmimą ir viduriavimą. Mirtingumas gali būti didelis ir priklauso nuo viruso atmainos, sveikatos priežiūros prieinamumo bei to, kaip greitai pradedamas palaikomasis gydymas ir užkertamas kelias plitimui.

  • Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Ryšys su drausme

    Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali būti siejamas su geresniu mokinių elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien mitybos politika, bet ir priemonė, galinti veikti mokyklos klimatą bei lygybę.

    Tyrimą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos tyrėjai analizavo apie 95 000 JAV mokyklų duomenis. Jie rėmėsi JAV Švietimo departamento Pilietinių teisių biuro informacija, sukaupta 2011–2012 ir 2017–2018 mokslo metais.

    Rezultatai parodė, kad mokyklose, įdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nušalinimų nuo pamokų skaičius sumažėjo. Pradinėse klasėse kritimas siekė apie 10 proc., o vyresnėse klasėse apie 6 proc.

    Nušalinimas nuo pamokų yra drausminė priemonė, kai mokinys laikinai neleidžiamas į pamokas. Ši praktika kai kuriose Europos šalyse yra paplitusi, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tokia priemonė yra ribojama ar iš esmės netaikoma.

    Kodėl poveikis gali būti didesnis?

    Tyrėjai akcentuoja, kad poveikis buvo ryškiausias mokyklose, kuriose anksčiau mažiau mokinių turėjo teisę į nemokamą ar subsidijuotą maitinimą. Tai leidžia manyti, kad visuotinis modelis gali mažinti stigmatizaciją ir didinti paslaugos pasiekiamumą, o tai netiesiogiai veikia ir elgesį.

    „Mūsų išvados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir įrankis gerinti mokyklos klimatą bei lygybę, ypač ten, kur anksčiau mažiau mokinių gaudavo paramą“, – sakė Šiaurės Ajovos universiteto tyrėjas Andresas Cuadros-Meñaca.

    Autoriai pabrėžia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo aiškų ryšį tarp nemokamo maitinimo ir drausminių priemonių. Šįkart skirtumus, jų vertinimu, lėmė naujesni duomenys ir metodai, geriau įvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas pradėjo taikyti nevienodu metu.

    Kaip skiriasi Europos praktika?

    Europoje mokinių maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos šalys taiko beveik visuotinį nemokamą maitinimą, kitos jį sieja su amžiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalinės sistemos apskritai nėra. Dėl to diskusijos apie nemokamus pietus dažnai persikelia į klausimą, ar programa turi būti universali, ar tik tikslinė.

    Suomija, Švedija ir Estija dažniausiai įvardijamos kaip šalys, kur nemokami pietūs mokyklose užtikrinami plačiai ir nuosekliai per didžiąją dalį mokymosi metų. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokamą maitinimą tam tikroms klasėms, o apimtis priklauso nuo šalies nustatytų kriterijų.

    Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotinių nacionalinių nemokamo maitinimo programų nėra, o sprendimai dažniau paliekami savivaldybėms, mokykloms ar šeimoms. Tokia įvairovė reiškia, kad vieno „europinio modelio“ kol kas nėra, o įrodymai apie papildomas naudas, įskaitant elgesio pokyčius, tampa svarbia politikos diskusijų dalimi.

    Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos Sąjungoje 2022 metais 24,7 proc. vaikų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties rizikos riba. Dėl to mokyklos maitinimas vis dažniau vertinamas kaip priemonė, galinti mažinti nelygybę ir prisidėti prie mokymosi sąlygų stabilumo.

  • Tyrimas: nuotekose aptikti visi pagrindiniai vėžį sukeliantys virusai, žadama nauja stebėsena

    Tyrimas: nuotekose aptikti visi pagrindiniai vėžį sukeliantys virusai, žadama nauja stebėsena

    Ką aptiko mokslininkai

    Mokslininkai pirmą kartą nuotekų mėginiuose sugebėjo aptikti ir sekti visus pagrindinius žmogui žinomus onkogeninius virusus, siejamus su navikų vystymusi. Tyrėjų teigimu, tai gali atverti naujas galimybes visuomenės sveikatos stebėsenai ir ankstesnei rizikos įvertinimo prevencijai.

    Tyrimą koordinavo Baylor medicinos koledžo mokslininkai Anthony Maresso ir Justin Clark, jis publikuotas žurnale Applied and Environmental Microbiology. Darbas atliktas bendradarbiaujant su Teksaso universiteto sveikatos mokslų centru Hiustone.

    Tyrėjai analizavo nuotekų mėginius, rinktus nuo 2022 metų gegužės iki 2025 metų gegužės daugiau nei 40 vietų 16-oje Teksaso miestų. Skaičiuojama, kad stebėtos teritorijos apėmė maždaug ketvirtadalį valstijos gyventojų, todėl gauti duomenys laikomi tinkami platesnėms tendencijoms vertinti.

    Analizei pasitelkta pažangi genetinės sekoskaitos metodika, vadinama hibridiniu gaudymu, leidžianti vienu tyrimu identifikuoti daugiau nei 3 000 žinomų žmogaus virusų ir aptikti galimas jų mutacijas. Tokie metodai pastaraisiais metais plačiau taikomi ir kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, SARS-CoV-2, stebėsenai, tačiau onkogeniniams virusams tai iki šiol buvo reta.

    Kodėl tai svarbu prevencijai

    Mokslininkai pabrėžia, kad onkogeniniai virusai pasaulyje gali būti susiję maždaug su vienu iš penkių vėžio atvejų. Tarp geriausiai žinomų yra žmogaus papilomos virusas, siejamas su gimdos kaklelio ir kai kuriais galvos bei kaklo srities navikais, taip pat hepatito B ir C virusai, didinantys kepenų vėžio riziką.

    Viena iš problemų ta, kad tokios infekcijos dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti esantis užsikrėtęs. Tai apsunkina ankstyvas prevencines priemones, ypač jei žmonės retai tikrinasi arba nepatenka į tikslines patikrų programas.

    „Onkogeniniai virusai pasaulyje gali sukelti maždaug vieną iš penkių vėžio atvejų“, – sakė molekulinės virusologijos ir mikrobiologijos profesorius Anthony Maresso.

    Nuotekų analizėje aptikti pagrindiniai onkogeniniai virusai, įskaitant žmogaus papilomos virusą, hepatito B ir C virusus, su vėžiu siejamus poliomavirusus, Epstein–Barr virusą ir herpesvirusą, susijusį su Kaposi sarkoma. Tyrėjų vertinimu, toks metodas galėtų tapti papildomu įrankiu šalia įprastos klinikinės diagnostikos ir epidemiologinės stebėsenos.

    Per trejų metų stebėseną mokslininkai taip pat fiksavo kelių onkogeninių virusų žymų išaugimą, ypač po 2024 metų. Kol kas nėra aišku, kas lėmė šį pokytį, tačiau keliama prielaida, kad tam įtakos galėjo turėti intensyvesnės kelionės, dažnesni kontaktai ir pasibaigusios kai kurios pandemijos laikotarpio ribojimo priemonės.

    Dėmesys žmogaus papilomos virusui

    Didelė tyrimo dalis skirta žmogaus papilomos virusui, nes šis virusas turi šimtus tipų, o onkologinę riziką kelia tik dalis jų. Mokslininkai primena, kad gimdos kaklelio vėžio kontekste ypač svarbūs tipai HPV-16 ir HPV-18, siejami su didžiąja dalimi atvejų pasauliniu mastu.

    Tyrime nustatyta, kad plačiausiai paplitę buvo mažesnės rizikos žmogaus papilomos viruso variantai, tačiau reikšmingai augo ir didelės rizikos variantų aptikimas 2024 metų pabaigoje ir 2025 metų pradžioje. HPV-16 nuotekose aptiktas nuosekliai dažniau nei HPV-18, o tai atitinka klinikiniuose tyrimuose dažnai matomą pasiskirstymą.

    „Yra šimtai žmogaus papilomos viruso tipų, bet tik dalis laikomi didelės onkogeninės rizikos“, – sakė Justin Clark.

    Tyrėjai atskirai pažymėjo, kad nuotekose aptikti visi devyni žmogaus papilomos viruso tipai, prieš kuriuos nukreipta vakcina „Gardasil 9“. Jų teigimu, ateityje toks aplinkos stebėjimas teoriškai galėtų padėti vertinti skiepijimo programų aprėptį ir pokyčius populiacijoje, nors tam reikėtų papildomų tyrimų ir aiškių metodikos standartų.

    Mokslininkų išvada paprasta: nuotekų stebėsena gali tapti dar vienu visuomenės sveikatos termometru, leidžiančiu matyti užkrečiamųjų ligų ir su vėžio rizika siejamų virusų paplitimo kryptis. Tačiau, jų pabrėžimu, šis metodas nepakeičia individualios diagnostikos ir prevencijos priemonių, tokių kaip skiepai ir reguliarios patikros.

  • Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanijos visuomenės sveikatos institucijos atnaujino priemones dėl hantaviruso protrūkio, siejamo su kruiziniu laivu MV Hondius. Nuo šiol daliai identifikuotų kontaktų, kurie neturi simptomų ir kurių PGR testai yra neigiami, bus leidžiama paskutines 14 dienų iš 42 dienų izoliacijos praleisti namuose.

    Sprendimas taikomas tik tiems, kurie gali užtikrinti realias izoliacijos sąlygas ir laikytis sveikatos saugos reikalavimų. Šiuo laikotarpiu numatyta kasdienė stebėsena, kurią vykdys visuomenės sveikatos specialistai, vertindami savijautą ir galimus simptomus.

    Kaip keičiasi karantino tvarka

    Naujas protokolas numato, kad pirmosios 28 izoliacijos dienos kontaktams bus praleidžiamos ligoninėje. Perkėlimas į namus po šio laikotarpio galimas tik atlikus tyrimus ir įsitikinus, kad žmogus išlieka be simptomų bei neplatina infekcijos.

    Pervežimą į namus numatoma organizuoti medicininiu transportu, vengiant viešojo transporto. Protokole akcentuojama, kad tiek kontaktas, tiek vairuotojas turi dėvėti FFP2 respiratorius ir ypač atidžiai laikytis rankų higienos.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas patvirtintas teigiamas atvejis toliau gydomas ir izoliuojamas aukšto lygio izoliacijos ir gydymo padalinyje iki klinikinio pasveikimo. Toks sprendimas įprastai taikomas, kai reikia maksimaliai sumažinti perdavimo riziką ir užtikrinti griežtą infekcijų kontrolę.

    PSO: patvirtinti 12 atvejų

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino dar vieną su MV Hondius siejamą hantaviruso atvejį Nyderlanduose. Pasak organizacijos, teigiamas testas nustatytas įgulos nariui, kuris išlaipintas Tenerifėje, vėliau pargabentas į Nyderlandus ir nuo to laiko laikėsi izoliacijos.

    PSO duomenimis, bendras su šiuo protrūkiu siejamų infekcijų skaičius pasiekė 12, o mirčių skaičius išlieka trys. Organizacija nurodo, kad naujų mirčių nebuvo registruota apie 20 dienų, o visos trys mirtys įvyko iki gegužės 2 dienos.

    „Raginame paveiktas šalis iki karantino pabaigos toliau atidžiai stebėti visus keleivius“, – sakė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO taip pat atkreipia dėmesį, kad stebimų galimų kontaktų mastas išlieka didelis: minima daugiau nei 600 potencialių kontaktų apie 30 šalių. Organizacija pažymi, kad dalis didesnės rizikos kontaktų dar gali būti nenustatyti, todėl epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis, o kai kuriais atvejais siejami su sunkiais kvėpavimo ar inkstų pažeidimais. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio ir sudėtingo kontaktų atsekimo kai kuriose situacijose taikomas ilgesnis, 42 dienų, stebėjimo ir izoliacijos laikotarpis.

    Švelninant izoliacijos sąlygas, Ispanijos sprendimas remiasi principu, kad rizika sumažėja, kai žmogus išlieka be simptomų ir pakartotiniai tyrimai nerodo infekcijos. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir namų izoliacija turi būti reali, o taisyklių nesilaikymas gali didinti užkrato išplitimo tikimybę.

    Kol epidemiologinis tyrimas tęsiamas, sveikatos institucijos ragina žmones, turėjusius ryšį su galimai paveiktais keleiviais ar įgulos nariais, stebėti sveikatą ir nedelsiant kreiptis į medikus atsiradus karščiavimui, dusuliui ar kitiems ūmiems simptomams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad savavališkas judėjimas ir kontaktai izoliacijos metu išlieka viena didžiausių protrūkių valdymo rizikų.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.