Category: Sveikata

  • Lenkijoje BMW vairuotojas taranavo policijos automobilį ir spruko – pareigūnai šaudė

    Lenkijoje, Olesno apylinkėse, BMW vairuotojas, bėgdamas nuo kelio patikros, taranavo policijos automobilį ir paspruko. Per incidentą pareigūnai panaudojo tarnybinį ginklą – buvo paleistas įspėjamasis šūvis ir šauta į nuvažiuojantį automobilį.

    Įvykis nutiko ketvirtadienį apie vidurdienį Vysokos kaime netoli Olesno. Iš pradžių tai buvo įprastas bandymas sustabdyti automobilį patikrinimui, tačiau situacija greitai peraugo į pavojingą gaudynę.

    Policijos duomenimis, vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir staigiai padidino greitį. Pareigūnams mėginant užkirsti kelią, BMW vairuotojas, kaip teigiama, be dvejonių rėžėsi į tarnybinį automobilį.

    Nors buvo šauta, vyrui pavyko pasišalinti. Regiono tarnybos pradėjo plataus masto paiešką – į ją įtraukti ir pėdsekiai su tarnybiniais šunimis.

    Pareigūnai panaudojo ginklą

    Skelbiama, kad pirmiausia buvo paleistas įspėjamasis šūvis į orą. Tai vairuotojo nesustabdė, todėl vėliau šauta ir į nuvažiuojantį automobilį.

    Incidento metu įtariamasis vis tiek sugebėjo pasprukti iš įvykio vietos ir kurį laiką liko nesulaikytas.

    Rastas paliktas BMW, paieška tęsiama

    Netrukus po įvykio apylinkėse buvo rastas paliktas BMW. Automobilį apžiūrėjo kriminalistai – ieškoma pėdsakų, galinčių padėti nustatyti vairuotojo tapatybę ir galimus kartu važiavusius asmenis.

    Paieškoje dalyvauja daugiau ekipažų, o pareigūnai vietos gyventojų prašo pranešti apie bet kokią informaciją, kuri galėtų padėti surasti bėglį. Gyventojai raginami skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

  • Apklausa: 63 proc. lenkų darbe slepia psichikos sunkumus, baimindamiesi dėl karjeros

    Dauguma Lenkijoje dirbančių vyrų jaučia stiprų spaudimą neparodyti „silpnumo“ ir apie psichikos sveikatos sunkumus darbo vietoje kalba itin retai. Naujas „InterviewMe“ pristatytas tyrimas rodo, kad net 63 proc. vyrų yra slėpę psichikos problemas nuo vadovo ar kolegų, nes baiminosi neigiamų pasekmių karjerai.

    Tyrime pabrėžiama, kad toks tylėjimas nėra pavieniai atvejai – jis siejamas su giliai įsišaknijusiu požiūriu, jog vyras turi „sukąsti dantis“ ir susitvarkyti pats. Apklausos duomenimis, 93 proc. dirbančių vyrų pripažino jaučiantys būtent tokį spaudimą.

    Darbo aplinka ir jos reakcija į psichikos sveikatos temas, kaip rodo rezultatai, dažnai vertinama skeptiškai. Tik 27 proc. dirbančių lenkų tikisi, kad darbdavys realiai suprastų ir palaikytų darbuotoją, jei šis praneštų apie psichikos krizę.

    Praktinės pasekmės – akivaizdžios: 68 proc. dirbančių vyrų svarstė išeiti iš darbo dėl neigiamo jo poveikio psichikos sveikatai, o 35 proc. teigė galiausiai taip ir pasielgę.

    „Tylėjimo“ kaina darbo vietoje

    Ataskaitoje išskiriama, kad viena didžiausių kliūčių ieškoti pagalbos yra įsitikinimas, jog su problemomis reikia tvarkytis vienam – taip atsakė 53 proc. apklaustųjų. Dar 52 proc. įvardijo baimę būti palaikytam silpnu.

    Prie to prisideda ir rūpestis dėl profesinės ateities: 22 proc. respondentų mano, kad vyrai gali vengti kreiptis pagalbos, nes bijo neigiamų karjeros pasekmių. Kiti minėti veiksniai – nežinojimas, kur ieškoti paramos (14 proc.), ir profesionalios pagalbos kaina (12 proc.).

    Tyrimo autorė ir „InterviewMe“ ekspertė Žaneta Spadło šią situaciją apibūdina kaip užburtą ratą: poreikis pagalbai susiduria su baime būti įvertintam kaip silpnam.

    Ko vyrai tikisi iš darbdavių – ir ko bijo

    Vertinant galimą darbdavių reakciją, nemaža dalis apklaustųjų mano, kad net formaliai leidus pasiimti atostogas ar ieškoti pagalbos, realybėje darbuotojas gali sulaukti nepalankaus vertinimo. Trečdalis respondentų prognozuoja, kad tokia situacija lydėtųsi su teisimu ar nepalankumu.

    Dar 26 proc. mano, kad problema būtų tiesiog nuvertinta, o 14 proc. baiminasi, kad prisipažinimas apie psichikos krizę paveiktų darbuotojo vertinimą darbe.

    Atskira 300 dirbančių vyrų apklausa rodo, kad tik 30 proc. jaustųsi patogiai, apie psichikos krizę kalbėdami su savo vadovu. Likusieji dažniau renkasi tylėti.

    Kaip tai pasireiškia kasdienybėje

    Ataskaitoje aprašoma, kad psichologinė įtampa darbo vietoje dažnai nesprendžiama atvirai. 42 proc. apklaustųjų teigia pastebintys, jog vyrai atsitraukia nuo komandos, užsisklendžia, mažiau bendrauja.

    35 proc. mini bandymus stresą „numalšinti“ po darbo – pavyzdžiui, per žalingus įpročius ar rizikingą elgesį, o 33 proc. atkreipia dėmesį į dirglumą, pykčio protrūkius ir ciniškumą.

    Dar vienas dažnas modelis – bėgimas į darbą: 29 proc. respondentų sako pastebintys, kad vyrai ima dirbti viršvalandžius ir prisiima vis daugiau užduočių. Tuo metu atvirą pagalbos ieškojimą įmonėje ar pas specialistus teigė matę vos 3 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvada paprasta: kol darbo kultūroje vyraus nuostata, kad „tikras vyras visada susitvarko pats“, dalis darbuotojų ir toliau mokės aukštą kainą – sveikata, santykiais ir net sprendimu palikti darbą.

  • Danuta Stenka padėkojo už per 48 val. surinktus 2 mln. vyro gydymui: „Jūs – angelai“

    Lenkų aktorė Danuta Stenka su dukromis viešai padėkojo žmonėms, kurie per labai trumpą laiką paaukojo 2 mln. jos vyro Januszo Grzelako gydymui. Šeima neslėpė jaudulio ir pabrėžė, kad toks palaikymas joms sunkiai suvokiamas.

    Žinutę artimieji paskelbė paramos rinkimo puslapyje po to, kai lėšų rinkimas baigėsi itin greitai – reikiama suma buvo surinkta per mažiau nei 48 valandas. Stenka šeimai tai reiškia ne tik finansinę pagalbą, bet ir didžiulę moralinę atramą.

    Artimųjų įraše skambėjo nuoširdūs padėkos žodžiai, o pati aktorė kartu su dukromis rėmėjus pavadino angelais. Šeima teigė, kad žmonių reakcija joms suteikė kur kas daugiau nei vien galimybę apmokėti brangų gydymą.

    Surinkta suma šeimai tapo viltimi kuo greičiau imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Januszo Grzelako gydymu. Greitas paramos sutelkimas, kaip pabrėžiama įraše, suteikė realią galimybę nelaukti ir veikti.

    Kas žinoma apie vyro ligą

    Straipsnyje primenama, kad Januszas Grzelakas serga sunkia liga, o sveikatos problemos prasidėjo nuo aštraus nugaros skausmo. Vėliau atsirado augliai, kvėpavimo sutrikimai ir kiti nerimą keliantys simptomai.

    Iš pradžių medikai svarstė limfomos diagnozę, tačiau vėliau nustatyta dar rimtesnė – plazmocitų mieloma. Nurodoma, kad liga per trumpą laiką sukėlė didelius organizmo pažeidimus.

    Gydymas yra brangus, todėl aktorė su šeima kreipėsi pagalbos į visuomenę. Į kvietimą atsiliepė tūkstančiai žmonių, o reikiama suma buvo surinkta rekordiškai greitai.

  • Danutos Stenkos vyrui Januszui Grzelakui – šokiruojanti diagnozė: liga prasidėjo nuo nugaros skausmo

    Danutos Stenkos vyrui Januszui Grzelakui liga prasidėjo nuo stipraus nugaros skausmo, tačiau netrukus simptomai tapo kur kas rimtesni. Vyrą ėmė varginti dusulys, atsirado dariniai, o bendras organizmo silpimas progresavo labai greitai.

    Kaip rašoma lenkų portale „SE.pl“, iš pradžių šeima bandė gelbėtis masažais ir kineziterapija, tačiau būklė tik blogėjo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad yra keli augliai, todėl medikai kurį laiką įtarė limfomą.

    Situaciją komplikavo ir plaučių problemos – juose pradėjo kauptis vadinamasis baltyminis skystis. Rugsėjo ir spalio sandūroje 2026 metais prireikė invazinių procedūrų, taip pat pakartotinės biopsijos.

    Galutinė diagnozė šeimai buvo patvirtinta tik spalio pabaigoje 2026 metais: Januszas Grzelakas serga plazmocitine mieloma (dar vadinama daugybine mieloma). Per trumpą laiką ši liga smarkiai pažeidė jo organizmą ir apvertė artimųjų gyvenimą.

    Liga progresavo žaibiškai

    Apie dramatišką ligos eigą viešai papasakojo vyro dukra Paulina, aprašydama internetinę lėšų rinkimo iniciatyvą gydymui. Pasak jos, pirmieji negalavimai pasireiškė 2026 metų rugsėjo viduryje – vyras skundėsi itin stipriu viso stuburo skausmu.

    Vėliau prisidėjo ir stiprūs pilvo skausmai, todėl medikai nusprendė skubiai atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Jo rezultatai parodė kelis darinius – tiek stuburo srityje, tiek dešinėje pilvo pusėje.

    Laukiant histopatologinių tyrimų atsakymų artimiesiems tai buvo ypač sunkus laikotarpis, nes 63 metų vyro būklė prastėjo kone kasdien. Jis smarkiai neteko svorio, silpo, atsirado ryškus dusulys, tapo sunku valgyti.

    Kokias pasekmes sukėlė mieloma

    Nustačius plazmocitinę mielomą paaiškėjo ir ligos padariniai: vyrui išsivystė ūminis inkstų nepakankamumas bei dideli kaulinės sistemos pažeidimai. Buvo sunaikinti du stuburo slanksteliai ir pažeistas klubo sąnario gūžduobės sąnarys.

    Dėl to Januszas Grzelakas tapo visiškai prikaustytas prie lovos. Pranešama ir apie regos sutrikimus, siejamus su staigiu bendros sveikatos būklės pablogėjimu.

    Kas yra plazmocitinė mieloma

    Plazmocitinė mieloma – tai piktybinis kraujodaros sistemos navikas, kuris vystosi kaulų čiulpuose. Ligos metu ima nekontroliuojamai daugintis pakitusios plazminės ląstelės, kurios įprastai organizme padeda gaminti antikūnus.

    Sergant mieloma jos pradeda gaminti nenormalų monokloninį baltymą, galintį žaloti organus, ypač inkstus. Taip pat navikinės ląstelės pamažu išstumia normalias kaulų čiulpų ląsteles, todėl sutrinka kraujo ląstelių gamyba.

    Ši liga silpnina kaulus, didina lūžių riziką ir dažnai sukelia stiprius skausmus. Be to, pacientams gali pasireikšti mažakraujystė, nuolatinis nuovargis, nusilpęs imunitetas ir dažnesnės infekcijos.

    Tekste nurodoma, kad šeima ieško galimybių gydymui, o viena iš minimų vilčių – CAR-T Cell ląstelių terapija, kuri priskiriama pažangioms imunoterapijos formoms.

  • Po gaisro Koszalino pabėgimo kambaryje žuvus 5 paauglėms – apeliacinis procesas: prokuratūra siekia griežtesnių bausmių

    Beveik po aštuonerių metų nuo tragiško gaisro Koszalino pabėgimo kambaryje byla vėl grįžo į teismą. 2026 metų lapkričio 5 dieną Ščecino apeliaciniame teisme pradėtas nagrinėti skundas dėl 2019-ųjų sausį įvykusios nelaimės, per kurią žuvo penkios penkiolikmetės.

    Kaip skelbia portalas „SE.pl“, apeliaciniame procese vertinamas ankstesnis nuosprendis, kuriuo pabėgimo kambario organizatorius ir jo darbuotojas buvo nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Prokuratūra ir žuvusiųjų artimieji mano, kad tokios bausmės – per švelnios.

    Tragedija įvyko 2019 metų sausio 4 dieną pabėgimo kambaryje „To Nie Pokój“, kur penkios paauglės šventė vienos iš jų gimtadienį. Pramogos metu pastate kilo gaisras, o merginos liko įkalintos patalpoje ir, kaip nustatyta byloje, realių galimybių pasprukti neturėjo.

    Tyrėjai nurodė, kad objekte fiksuota rimtų priešgaisrinės saugos pažeidimų: durys neturėjo rankenos iš vidaus, vienintelis langas buvo užtvertas grotomis ir lentomis, o veiksmingų evakuacijos kelių trūko. Paauglės žuvo apsinuodijusios toksiškomis gaisro dujomis.

    Nuosprendis priimtas 2024 metais

    Pirmosios instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2024 metų lapkričio 21 dieną. Organizatoriui ir jo darbuotojui skirta po dvejus metus laisvės atėmimo, taip pat – dešimties metų draudimas vykdyti su kultūra, sportu, pramogomis ir rekreacija susijusią ūkinę veiklą.

    Savininko motinai ir močiutei teismas skyrė po vienerius metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Be to, nukentėjusiųjų tėvams priteistos išmokos, kurių bendra suma siekė 2 mln. zlotų.

    Apeliaciniame teisme – skundai iš abiejų pusių

    Nuosprendį apskundė ir nuteistųjų gynėjai, ir nukentėjusieji, ir prokuratūra. Gynyba kelia abejonių dėl jų klientams priskirtos atsakomybės, prašo išteisinimo arba švelnesnių bausmių, argumentuodama, kad nebuvo tyčios ir susiklostė nelaimingų aplinkybių virtinė.

    Tuo metu prokuratūra ir žuvusiųjų artimųjų atstovai laikosi pozicijos, kad bausmės neatitinka tragedijos masto. Apeliaciniame posėdyje akcentuota, jog siekiama griežtesnių sankcijų, kurios, anot bylos medžiagoje minimų argumentų, galėtų siekti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

    Ką spręs Ščecino teismas?

    Apeliacinės instancijos sprendimas lems, ar pirmosios instancijos nuosprendis bus paliktas galioti, pakeistas, ar byla – visa arba dalimi – grąžinta nagrinėti iš naujo. Žuvusių paauglių artimiesiems tai dar vienas skausmingas etapas, siekiant teisinio įvertinimo dėl nelaimės, sukrėtusios visą Lenkiją.

  • Skandalas dėl Lenkijos Konstitucinio tribunolo: varšuviečiai kalba apie chaosą ir „valstybės perversmą“

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio tribunolo sukėlė audringą visuomenės reakciją ir dar labiau padalijo šalį į dvi stovyklas. Vieni situaciją vadina politiniu karu ir chaosu, kiti piktinasi politikų elgesiu ir jo pasekmėmis valstybei.

    Žurnalistas Adamas Feder išėjo su mikrofonu į Varšuvos gatves ir kalbino praeivius – emocijų žmonės neslėpė. Viešojoje erdvėje skambėjo itin aštrūs vertinimai, o diskusijos greitai peraugo į kaltinimus ir baimes dėl to, kas laukia toliau.

    Dalis kalbintų žmonių tikino matantys „valstybės perversmą“ – taip jie apibūdino, jų manymu, pavojingą politinių sprendimų ir konfliktų spiralę. Kiti akcentavo, kad esminė problema yra nuolatinis institucijų tarpusavio konfliktas, kurį visuomenė jaučia kaip nestabilumą.

    Tarp pasisakymų pasigirdo ir nerimo dėl galimos „pilietinio karo“ grėsmės, nors tai buvo emocinės reakcijos, o ne patvirtinti faktai apie realius planus ar įvykius. Reportaže fiksuojama nuotaika rodo, kad tema žmonėms – itin jautri, o pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas Lenkijoje išlieka vienas aštriausių.

    Emocijos Varšuvoje pasiekė viršūnę

    Gatvės apklausa atskleidė, kad daliai gyventojų šis konfliktas jau seniai nebėra vien teisinė ar politinė diskusija. Žmonės ją vertina per kasdienio saugumo, stabilumo ir valstybės ateities prizmę.

    Tokios reakcijos dažnai sustiprėja, kai politiniai ginčai persikelia į institucijas, kurios turėtų būti suvokiamos kaip nepriklausomos ir stabilumą užtikrinančios. Dėl to net ir vienas konfliktas gali tapti platesnių visuomenės nuotaikų katalizatoriumi.

    Reportaže taip pat matyti, kad nuomonės ryškiai išsiskiria: vieni kaltina valdžią, kiti – oponentus, o dalis žmonių tiesiog pavargo nuo nuolatinės priešpriešos. Bendra vardiklis – įtampa, kurią jaučia net tie, kurie paprastai politikoje nedalyvauja aktyviai.

    Kodėl tai svarbu ir už Lenkijos ribų

    Lenkijos vidaus politiniai konfliktai dažnai sulaukia dėmesio ir kaimyninėse šalyse, nes Lenkija yra viena svarbiausių regiono valstybių. Tokios krizės gali turėti įtakos ir tam, kaip visuomenė vertina teisės viršenybę bei institucijų vaidmenį.

    Nors reportažas fiksuoja emocingus pasisakymus, jis taip pat primena, kaip greitai politinės temos gali tapti visuomenės nerimo šaltiniu. Ypač tada, kai žmonėms atrodo, kad kova vyksta ne dėl sprendimų, o dėl pačios valstybės krypties.

  • Lenkijoje sulaikytas Seimo narys Wojciechas Królas: teismas skyrė 88 dienų suėmimą

    Katovicų apygardos teismas patenkino prokuratūros skundą ir Lenkijos parlamento narį Wojciechą Królą nusprendė 88 dienoms suimti.

    Politikas buvo sulaikytas iškart teismo salėje, vos paskelbus nutartį. Po to jis turėtų būti išvežtas į Katovicų tardymo izoliatorių.

    Kaip skelbia portalas „Onet“, prokuratūra nuo pat pradžių siekė, kad parlamentarui būtų pritaikytas laikinasis suėmimas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą buvo atmetęs.

    Bylos eiga suaktyvėjo rugsėjį, kai Seimas Lenkijoje davė sutikimą politiką sulaikyti ir suimti. Po kelių posėdžių nukėlimų galutinis sprendimas priimtas lapkričio 5 dieną.

    Įtarimai susiję su korupcija

    Tyrėjai Wojciechui Królui įtaria korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir vadinamąją mokamą protekciją, siejamą su tramvajų infrastruktūros projektais Górnośląsko-Zagłębiowskiej metropolijoje.

    Šių investicijų bendra vertė, kaip nurodoma tyrime, siekia beveik 1,9 mlrd. zlotų.

    Parlamentaras kaltės nepripažįsta

    Pats Wojciechas Królas nuo pat pradžių atmeta jam metamus kaltinimus ir teigia neprisipažįstantis dėl inkriminuojamų veikų.

  • Tyrimas: 2 000 TV vitamino D per dieną siejama su lėtesniu telomerų trumpėjimu

  • Taupote šildymą ir namuose vėsiau? Po 65-erių tai gali kelti riziką sveikatai

    Taupydami šildymą daugelis namuose renkasi storesnį megztinį, šiltas kojines ar pledą, o radiatorių atsuka mažiau. Tačiau ilgas buvimas atvėsusiame būste organizmui nėra neutralus – ypač vyresniame amžiuje.

    Atšalus kūnui, arčiau odos esantys kraujagyslių tinklai susitraukia, kad būtų mažiau prarandama šilumos. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, bet jis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Problema ta, kad padidėjęs kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus. Žmogus gali ilgai būti vėsiame kambaryje net neįtardamas, kad organizmas į žemą temperatūrą reaguoja ne tik diskomfortu.

    Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys hipertenziją ar širdies ligų. Jiems net ir nedideli pokyčiai, ypač jei šaltis veikia ilgai, gali turėti svarbią reikšmę.

    Kokia temperatūra laikoma saugia

    Britų nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad reguliariai naudojamuose kambariuose, pavyzdžiui, miegamajame ar svetainėje, rekomenduojama palaikyti bent 18 laipsnių Celsijaus. Panašiai teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šią ribą laikydama protingu minimumu šaltuoju metų laiku.

    Vis dėlto vyresniems žmonėms 18 laipsnių gali ir nepakakti. Senstant prastėja organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą, o lėtinės ligos dažnai didina jautrumą šalčiui – todėl PSO pabrėžia, kad senjorams gali reikėti šiltesnių patalpų.

    Lenkijos valstybinė sanitarinė inspekcija yra nurodžiusi, kad kambariuose, kuriuose senjorai praleidžia daugiausia laiko, optimali temperatūra siekia apie 22 laipsnius Celsijaus. Miegamajame gali būti kiek vėsiau – apie 18 laipsnių.

    Tai nereiškia, kad temperatūrai nukritus iki 17 laipsnių sveikatai iškart kyla grėsmė. Svarbu, kiek laiko būnama vėsoje, koks yra fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikatos būklė.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį

    Ryšį tarp temperatūros namuose ir kraujospūdžio rodo ir moksliniai tyrimai. 2019 metais „Journal of Hypertension“ publikuotoje analizėje buvo panaudoti 4 659 suaugusių Anglijos gyventojų duomenys.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas vienu laipsniu Celsijaus žemesnis kambario temperatūros rodiklis buvo siejamas su vidutiniškai 0,48 mmHg didesniu sistoliniu ir 0,45 mmHg didesniu diastoliniu kraujospūdžiu. Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, kurie nesportavo ar nejudėjo reguliariai.

    Nors skirtumai gali atrodyti nedideli, jie gali būti reikšmingi tiems, kurie jau turi hipertenziją. Vis dėlto autoriai pabrėžė, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, jog vien temperatūros sumažinimas tiesiogiai sukelia kraujospūdžio augimą.

    Kaip taupyti šildymą nepakenkiant

    Tinkama temperatūra nebūtinai reiškia, kad visą parą reikia šildyti visą būstą. Praktiškiau pirmiausia pasirūpinti tomis patalpomis, kuriose praleidžiama daugiausia laiko.

    Padėti gali paprasti sprendimai: sandarinti langus, uždaryti duris į šaltesnius kambarius, rengtis keliais drabužių sluoksniais. Taip pat verta reguliariai atsistoti ir pajudėti – aktyvumas padeda palaikyti šilumą.

    Kartu nereikėtų atsisakyti vėdinimo. Nyderlandų visuomenės sveikatos institucija GGD Leefomgeving perspėja, kad ilgai palaikant žemesnę nei 15 laipsnių temperatūrą gali kauptis drėgmė ir rastis pelėsis, o tai gali paaštrinti kvėpavimo sistemos negalavimus.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, šaltuoju sezonu ypač svarbu reguliariai jį pasimatuoti. Jei rodikliai tampa neįprasti ar pastebimai kyla, verta pasitarti su gydytoju.

    Taupymas šildant turi ribas: ypač po 65-erių tinkama temperatūra namuose yra ne vien komforto, bet ir sveikatos apsaugos klausimas.

  • NBP prognozuoja: infliacija Lenkijoje 2027 metais gali siekti iki 5,3 proc., palūkanos kol kas nekeistos

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) paskelbė naują infliacijos projekciją, kuri rodo prastesnį scenarijų 2027 metams: kainų augimas gali siekti iki 5,3 proc.

    Nors Lenkijos pinigų politikos taryba palūkanų normų nepakeitė, būtent ši prognozė tapo svarbiausia naujiena po posėdžio.

    Pagrindinė NBP palūkanų norma ir toliau yra 3,75 proc. (taip pat nurodytos lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.). Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Naujoje projekcijoje pabrėžiama, kad kova su infliacija gali užtrukti ilgiau, nei buvo manyta dar prieš kelis mėnesius – ypač vertinant 2027 metų perspektyvas.

    Kas pasikeitė infliacijos prognozėje

    NBP analitikų lapkritį parengta projekcija, sudaryta remiantis duomenimis iki 2026 metų spalio 15 dienos, yra mažiau optimistinė nei liepos vertinimas.

    Pagal naujausius skaičiavimus, 2027 metais infliacija Lenkijoje su 50 proc. tikimybe gali būti 3,1–5,3 proc. intervale.

    Dar prieš keturis mėnesius blogiausiu atveju buvo numatyta 4 proc. viršutinė riba, o dabar ji pakelta 1,3 procentinio punkto.

    Atnaujintos ir BVP augimo prielaidos

    Kartu NBP atnaujino ir ekonomikos augimo projekciją. Šioje dalyje pokyčiai mažesni nei infliacijos prognozėje.

    NBP vertinimu, Lenkijos BVP 2027 metais gali augti 1,9–3,8 proc. tempu.

    Kokias rizikas įvardija pinigų politikos taryba

    Po posėdžio paskelbtame pranešime pabrėžta, kad tolesni sprendimai dėl palūkanų priklausys nuo gaunamos informacijos – kitaip tariant, taryba laikosi laukimo pozicijos ir stebės duomenis.

    Tarp rizikų, galinčių daryti įtaką kainų dinamikai, įvardyta vyriausybės fiskalinė politika, sprendimai dėl energijos kainų, tarptautinė situacija bei darbo užmokesčio augimo tempas.

    NBP komunikacijoje akcentuojama, kad palūkanų normų trajektoriją lems daugelis veiksnių, įskaitant Lenkijos vyriausybės politiką ir pasaulinių rinkų aplinką.

    Pranešime taip pat pažymima, jog greitas grįžimas prie NBP infliacijos tikslo (2,5 proc.) vėl nutolo – bent jau pagal dabartinius projekcijos skaičius.