CP v2

Category: Sveikata

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Didžiąją žmogaus evoliucijos dalį pėdos dirbo basomis, o paprasta avalynė labiau saugojo nuo šalčio ir sužeidimų, nei keitė judesį. Šiandien situacija pasikeitė: storas padas, ryški amortizacija, pakelta kulno dalis ir siaura priekinė batų zona gali riboti natūralų pėdos darbą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėda nėra standi atrama. Ją sudaro 26 kaulai, daugiau nei 30 sąnarių, daugybė raumenų ir receptorių, kurie nuolat perduoda informaciją nervų sistemai. Kai pėda ilgai „uždaroma“ į standesnę avalynę, mažėja pirštų judrumas ir silpnėja smulkieji raumenys.

    Dėl to kūnas neretai pradeda kompensuoti aukščiau: keliuose, klubuose ar juosmeninėje nugaros dalyje. Būtent todėl kineziterapeutai ir kiti judesio specialistai vis dažniau primena apie paprastą įprotį namuose dažniau būti be batų, jei aplinka saugi ir švari.

    „Pėdos darbas daro įtaką visai laikysenai, o jutiminiai signalai iš pado padeda geriau valdyti pusiausvyrą ir koordinaciją“, – sako judesio specialistai.

    Vaikščiojimas basomis suteikia daugiau skirtingų pojūčių, ypač kai keičiasi paviršiai: medis, kilimas, smėlis ar žolė. Tokia įvairovė lavina propriocepciją, tai yra gebėjimą jausti kūno padėtį erdvėje, todėl judesiai gali tapti tikslesni, o žingsnis stabilesnis.

    Ypač daug dėmesio basoms pėdoms skiriama vaikų raidos kontekste, nes pėda dar formuojasi. Praktikoje tai reiškia, kad saugioje aplinkoje dažnesnis vaikščiojimas basomis gali padėti geriau lavinti pusiausvyrą, koordinaciją ir natūralų ėjimo modelį. Tačiau vaikams, kaip ir suaugusiesiems, svarbiausia yra saugumas ir tinkamos sąlygos.

    Pastaraisiais metais populiarėja minimalistinė avalynė, dažnai vadinama barefoot, kurios tikslas – apsaugoti pėdą, bet kuo mažiau riboti jos judesį. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad prie tokios avalynės būtina pratintis palaipsniui, ypač jei ilgą laiką buvo avimi batai su stora amortizacija ar pakeltu kulnu.

    Visiems basas vaikščiojimas tinka ne vienodai: sergant diabetu, turint sutrikusį pėdų jutimą, žaizdų, ryškių deformacijų ar nuolatinių skausmų, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tačiau daugeliui žmonių saugus, saikingas vaikščiojimas basomis namuose gali tapti paprastu būdu aktyvinti pėdas ir grąžinti daugiau natūralaus judesio kasdienybėje.

  • Šis miego minimumas iš tiesų būtinas smegenims: mokslininkai paaiškino, kas vyksta naktį

    Šis miego minimumas iš tiesų būtinas smegenims: mokslininkai paaiškino, kas vyksta naktį

    Miegant kūnas ilsisi, tačiau smegenys toli gražu neišsijungia. Naujausi neurobiologijos tyrimai rodo, kad naktį neuronai veikia ritmiškai, kurdami sinchronizuotas elektrinių impulsų bangas, kurios susijusios su smegenų skysčio judėjimu.

    Šis judėjimas svarbus todėl, kad smegenų skystis padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas ir kai kuriuos netinkamai susiformavusius baltymus. Jų kaupimasis siejamas su neurodegeneracinių ligų rizika, nors pats miegas nėra paprastas būdas tokių ligų išvengti.

    Ką rodo eksperimentai su smegenų bangomis

    Eksperimentiniuose tyrimuose su miegančiais laboratoriniais gyvūnais pastebėta, kad slopinant tam tikras smegenų sritis ir trikdant ritminių bangų susidarymą, smegenų skystis pro audinius juda prasčiau. Tai reiškė, kad atliekos ilgiau užsilaiko smegenų audinyje.

    Mokslininkai šį procesą aiškina kaip dinamišką sistemą: skirtingo stiprumo bangos gali skirtingai veikti skysčio tekėjimą. Kitaip tariant, smegenys gali „reguliuoti“ valymo intensyvumą pagal tai, kiek ir kokių medžiagų reikia pašalinti.

    Kiek miego laikoma absoliučiu minimumu

    Miego specialistų organizacijos suaugusiesiems dažniausiai nurodo bent 7 valandas per parą kaip ribą, nuo kurios prasideda patikimesnė sveikatos ir kasdienio funkcionavimo apsauga. Dažnai minima optimali daugumos suaugusiųjų zona yra 7–9 valandos.

    Vyresniame amžiuje poreikis gali šiek tiek keistis, tačiau pagrindinė kryptis išlieka panaši: reguliarus, pakankamas miegas svarbus ne tik savijautai, bet ir pažintinėms funkcijoms. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra griežta taisyklė kiekvienam žmogui, nes individualūs skirtumai išlieka.

    Kodėl svarbi ne vien trukmė

    Praktikoje didžiausia problema dažnai būna ne viena trumpa naktis, o ilgalaikis miego trūkumas. Toks režimas siejamas su prastesne dėmesio koncentracija, emociniu dirglumu, produktyvumo kritimu ir blogesne organizmo regeneracija.

    Ne mažiau svarbi ir miego kokybė: ar miegas nenutrūksta, ar pavyksta laikytis panašaus grafiko, ar ryte jaučiamasi pailsėjus. Jei žmogus miega pakankamai, bet vis tiek nuolat jaučiasi pavargęs, tai gali būti signalas pasikonsultuoti su gydytoju ar miego specialistu.

    „Miegas yra kasdienė smegenų higiena: daugumai suaugusiųjų mažiausiai 7 valandos nėra prabanga, o biologinis poreikis“, – teigia miego specialistai, pabrėždami, kad reguliarumas ir kokybė lemia ne mažiau nei valandų skaičius.

  • Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Psichodelikais paremta terapija, kai psichiatro ar specialiai apmokyto terapeuto prižiūrimas pacientas gauna kontroliuojamą medžiagos dozę ir kartu dalyvauja psichoterapijoje, vis dažniau minima kaip galimas atsakas į augančią psichikos sveikatos krizę. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad su psichikos sutrikimais gyvena daugiau nei 1 mlrd. žmonių, o daliai pacientų įprasti metodai neveikia.

    Kembridžo universiteto psichiatrijos departamento gydytoja ir mokslininkė Liliana Galindo pabrėžia, kad psichiatrijoje naujų gydymo krypčių diegimas juda lėtai, todėl dėmesys psichodelikams auga. Pasak jos, šios medžiagos gali tapti alternatyva tiems, kurie neatsako į įprastą gydymą, pavyzdžiui, sergant atsparia depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Kaip tai turėtų veikti?

    Iki šiol psichikos sveikatos gydymas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: psichoterapija ir vaistais, tokiais kaip antidepresantai. Moksliniai duomenys rodo, kad derinant šiuos metodus pagerėja gydymo rezultatai, tačiau daliai pacientų simptomai išlieka arba grįžta.

    Psichodelikai yra psichoaktyvių medžiagų grupė, kuri veikia smegenų serotonino receptorius ir gali ryškiai keisti suvokimą bei emocijas. Klinikinėje aplinkoje dažniausiai tiriami psilocibinas, MDMA, DMT ir LSD, o skirtingos medžiagos siejamos su skirtingais taikiniais, pavyzdžiui, depresijos ar potrauminio streso simptomais.

    L. Galindo aiškina, kad dalis sutrikimų palaikomi vadinamųjų kognityvinių įstrigimų, kai žmogus ilgą laiką mąsto ir jaučia pagal tas pačias neigiamas schemas. Psichodelikų sukelta patirtis, derinama su terapija, gali padėti laikinai „atlaisvinti“ šias schemas ir sudaryti sąlygas kitokiam trauminių prisiminimų ar įsisenėjusių įsitikinimų apdorojimui.

    Kas šiuo metu arčiausiai patvirtinimo?

    Daugiausia vilčių kol kas siejama su psilocibinu, kuris yra vienas plačiausiai tiriamų junginių gydant depresiją. L. Galindo teigia, kad sintetinė psilocibino forma COMP360, kurią kuria bendrovė „Compass Pathways“, jau yra užbaigusi trečios fazės klinikinius tyrimus, o artimiausiu metu tikimasi paraiškos JAV Maisto ir vaistų administracijai.

    Jei reguliuotojai nuspręstų, kad nauda viršija rizikas, tai galėtų tapti vienu pirmųjų psichodelikų pagrindu sukurtų gydymo būdų, įteisintų kaip receptinis medikamentas. Europoje galutiniai sprendimai priklausytų nuo atskirų šalių ir Europos vaistų agentūros vertinimų, todėl procesas gali užtrukti.

    Teisinės kliūtys ir stigma

    Viena didžiausių problemų išlieka tai, kad daugelyje šalių psichodelikai priskiriami draudžiamoms medžiagoms, todėl tyrimams reikia specialių leidimų. Tai brangina ir lėtina mokslinius projektus, mažina klinikinių centrų, galinčių atlikti tyrimus, skaičių ir apsunkina medžiagų tiekimą.

    Kita kliūtis yra visuomenės stigma, nes psichodelikai dažnai siejami su pramoginiu vartojimu ir nekontroliuojamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad medicininė psichodelikų terapija iš esmės skiriasi: svarbi dozė, paciento atranka, pasiruošimas, saugi aplinka, nuolatinė priežiūra ir vėlesnės terapinės sesijos.

    „Reikia pasirūpinti visomis aplinkos detalėmis, tokiomis kaip garsas ir šviesa, o viso proceso metu žmogų turi lydėti apmokytas specialistas, kuris gali padėti“, – sakė L. Galindo.

    Pasak jos, galiausiai svarbiausias tikslas būtų, kad tokios terapijos netaptų tik privačių klinikų privilegija, o būtų prieinamos pacientams, kuriems jų labiausiai reikia. Tuo pat metu mokslininkai pabrėžia, kad dar būtina tiksliau apibrėžti, kam šis gydymas tinka geriausiai, kokios rizikos grupės ir kokie saugumo protokolai turėtų tapti privalomi.

  • Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Protrūkis kruiziniame laive

    Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose sparčiai plito klaidinanti informacija apie hantavirusą, susieta su protrūkiu kruiziniame laive MV Hondius. Laivas išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o gegužės 10 dieną prisišvartavo Tenerifėje, Kanarų salose.

    Laive susirgo 11 žmonių, mažiausiai 9 atvejai buvo patvirtinti, o trys keleiviai mirė. Sveikatos pareigūnai nurodė, kad pirmieji užsikrėtę asmenys, tikėtina, kontaktą su virusu turėjo keliaudami Pietų Amerikoje.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta žmonėms kontaktuojant su graužikų išmatomis, šlapimu ar seilėmis, taip pat įkvepiant užkrėstų dalelių. Dalis hantavirusų tipų kai kuriais atvejais gali plisti ir tarp žmonių, tačiau tai nėra pagrindinis perdavimo kelias daugumai žinomų atmainų.

    Medikai pabrėžia, kad riziką dažniausiai didina buvimas patalpose ar vietose, kuriose yra graužikų, ypač jei valoma sausai ir keliamos dulkės. Todėl praktikoje svarbios higienos priemonės, saugus patalpų vėdinimas ir valymas sudrėkinant paviršius.

    Ivermektinas nėra patvirtintas gydymas

    Vienas labiausiai paplitusių klaidinančių teiginių buvo susijęs su antiparazitiniu vaistu ivermektinu, kuris anksčiau buvo klaidingai reklamuojamas ir kaip COVID-19 gydymo priemonė. Socialiniuose tinkluose kartota, esą ivermektinas tinka ir hantavirusui gydyti.

    Europos vaistų agentūra nurodė, kad nėra įrodymų, jog ivermektinas būtų veiksmingas prieš hantavirusus. Taip pat pabrėžiama, kad šiuo metu nėra autorizuotų antivirusinių vaistų ar vakcinų nuo hantaviruso, o gydymas iš esmės yra palaikomasis, ypač svarbi ankstyva pagalba ir prireikus intensyvioji terapija.

    „Europos vaistų agentūra nėra mačiusi įrodymų, kad ivermektinas, skirtas parazitų sukeltoms infekcijoms, būtų veiksmingas prieš hantavirusus“, – nurodė institucija.

    „Moderna“ vakcinos tyrimai nereiškia sąmokslo

    Kita melagienų kryptis siejo protrūkį su tuo, kad „Moderna“ bendradarbiauja kuriant galimą mRNR vakciną nuo hantavirusų. Kai kurie įrašai tai pateikė kaip tariamą įrodymą, esą protrūkis „surežisuotas“ arba iš anksto suplanuotas.

    Specialistai pabrėžia, kad tai neatitinka įprastos visuomenės sveikatos logikos ir vakcinų kūrimo praktikos. Vakcinų ir gydymo priemonių tyrimai dažnai pradedami dar gerokai iki konkrečių protrūkių, nes hantavirusai yra žinomi dešimtmečius, o grėsmė periodiškai sugrįžta skirtinguose regionuose.

    „Tai, kad buvo dirbama su ankstyvais hantaviruso vakcinų sprendimais, rodo, jog grėsmė yra seniai žinoma ir aprašyta“, – teigė Johns Hopkins sveikatos saugumo centro ekspertas Amesh Adalja.

    Iš kur atsirado pavadinimas hantavirusas?

    Dar vienas virusinis pasakojimas rėmėsi klaidingu teiginiu, kad žodis hantavirusas neva yra kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia apgaulę. Ši versija buvo sustiprinta tuo, kad kai kurie vartotojai klausė „Grok“ paaiškinimo, o DI pokalbių robotas iš pradžių pateikė netikslią informaciją ir vėliau ją taisė.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavadinimas su hebrajų kalba nesusijęs. Terminas siejamas su Hantano (Hantaan) virusu, kuris buvo identifikuotas šalia Hantano upės Korėjoje, o vėliau panašūs virusai pradėti vadinti bendra hantavirusų grupe.

    Ši situacija dar kartą parodė, kaip lengvai klaidingos interpretacijos, ypač paremtos DI sugeneruotais atsakymais, gali tapti tariamais „įrodymais“ ir paskatinti sąmokslo teorijas. Specialistai ragina kritiškai vertinti sensacingus teiginius ir tikrinti informaciją oficialių sveikatos institucijų kanaluose.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad hantaviruso situacija šalyje yra valdoma, tačiau kartu paragino Europos Sąjungos valstybes sutarti dėl bendrų, griežtų veiksmų. Jo teigimu, be suderintų taisyklių skirtingos nacionalinės priemonės gali apsunkinti rizikos vertinimą ir keleivių srautų kontrolę.

    Pasak E. Macrono, Prancūzija jau taiko vieną griežčiausių protokolų, remdamasi ekspertų rekomendacijomis ir ankstesnių protrūkių patirtimi. Prezidentas pabrėžė, kad koordinuojant atsaką svarbus ir Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmuo, ypač tada, kai atvejai susiję su tarptautinėmis kelionėmis.

    „Vyriausybė priėmė teisingus sprendimus. Padėtis yra valdoma, ir už tai esame dėkingi sveikatos apsaugos darbuotojams“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Prancūzijos sveikatos ministrė Stéphanie Rist Nacionalinei Asamblėjai nurodė, kad kol kas nėra įrodymų apie plačiai šalyje cirkuliuojančią Andes atmainą ir nėra požymių, jog virusas būtų mutuavęs. Ministrės teigimu, iki šiol nustatyti teigiami atvejai siejami tik su kruizinio laivo keleiviais.

    Valdžios institucijos skelbia, kad visi nustatyti artimo kontakto asmenys yra surasti ir ištirti, o dalis jų hospitalizuoti arba ruošiami hospitalizacijai. Viena iš užsikrėtusiųjų Prancūzijoje gydoma kritinės būklės, jai taikoma gyvybę palaikanti terapija su dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo įranga.

    Infekcinių ligų specialistas dr. Xavier Lescure aiškino, kad pacientės būklę apsunkino itin sunki ligos forma, sukėlusi grėsmingus plaučių ir širdies veiklos sutrikimus. Tokiais atvejais, medikų teigimu, svarbiausia yra laiku atpažinti būklės blogėjimą ir užtikrinti intensyvią pagalbą, nes specifinio plataus taikymo gydymo nuo hantavirusų nėra.

    Epidemiologas Antoine Flahault situaciją apibūdino kaip neįprastą, todėl, jo vertinimu, institucijos imasi ypač griežtų priemonių dėl vis dar išliekančio neapibrėžtumo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo protrūkiai, kai atvejus galima susieti su aiškiai identifikuojama kelionės aplinka, paprastai leidžia greičiau vykdyti atsekimą, tačiau rizika išlieka dėl judėjimo per valstybių sienas.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikais arba jų išskyromis, o žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai ir priklauso nuo konkrečios atmainos. Dėl to sveikatos institucijos, vertindamos tokias situacijas, paprastai daug dėmesio skiria atmainos nustatymui, kontaktų paieškai ir infekcijų kontrolės taisyklėms sveikatos priežiūros įstaigose.

  • ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Indijos santykiai įžengia į naują etapą, o tam svarbiausia – iki metų pabaigos užbaigti plataus užmojo prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pereiti prie investicijų sutarties. Ši žinutė nuskambėjo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizito Švedijoje metu.

    N. Modi gegužės 17 dieną lankėsi Geteborge, kur susitiko su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir U. von der Leyen. Vizitas buvo antroji jo Europos turo stotelė po Nyderlandų, o dar numatyti susitikimai Norvegijoje ir Italijoje.

    Prekybos sutartis ir ką ji reikštų

    U. von der Leyen pabrėžė, kad ES ir Indijos prekybos susitarimas, kurį abi pusės pasirašė 2026 metų sausį Naujajame Delyje, apimtų beveik 2 mlrd. žmonių ir sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos. Europos Komisijos vadovės teigimu, tai būtų didžiausias dvišalis prekybos paktas, kokį kada nors yra sudariusi bet kuri iš šių pusių.

    Pagal paskelbtas gaires, Indija sutiktų panaikinti arba sumažinti muitus 96,6 proc. ES prekių eksporto, o ES per septynerius metus liberalizuotų 99,5 proc. tarifų eilučių Indijos importui. Tokie skaičiai rodo ne tik politinį, bet ir praktinį susitarimo mastą, kuris galėtų reikšmingai pakeisti tiekimo grandines bei įmonių planus abiejuose regionuose.

    Susitarimas aptariamas tuo metu, kai tarptautinę prekybą vis labiau veikia geopolitinės įtampos, tiekimo saugumo klausimai ir technologijų kontrolės priemonės. ES pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų diversifikuoti partnerystes, o Indija siekia pritraukti investicijų ir didinti eksportą, ypač aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.

    Kodėl investicijų sutartis tampa kitu žingsniu

    U. von der Leyen akcentavo, kad prekyba yra tik dalis platesnės darbotvarkės, o „kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“. Jos teigimu, būtent investicijų taisyklės ir apsauga yra „trūkstama dėlionės dalis“, reikalinga sustiprintam ekonominiam bendradarbiavimui.

    „Prekyba yra tik pusė lygties, kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši kryptis svarbi įmonėms, nes investicijų sutartys paprastai apibrėžia aiškesnes sąlygas kapitalo judėjimui, ginčų sprendimui, rinkos prieigai ir veiklos stabilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur sprendimai priimami dešimtmečiams, pavyzdžiui, gamyboje, energetikoje ar infrastruktūroje.

    Modi darbotvarkė Šiaurės Europoje ir toliau

    N. Modi Švedijoje su U. Kristerssonu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą prekybos, investicijų, inovacijų ir gynybos srityse. Indijos vadovas taip pat akcentavo, kad dialogas su Europos verslu galėtų prisidėti prie naujų investicijų ryšių tarp Indijos ir Europos.

    Kelionės išvakarėse Nyderlanduose N. Modi su ministru pirmininku Robu Jettenu pasirašė strateginės partnerystės dokumentą, orientuotą į prekybos, technologijų ir energetikos plėtrą. Kitas vizito etapas numatytas Osle, kur planuojamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, o darbotvarkėje – technologijos, atsinaujinanti energetika, gynyba, kosmosas ir Arkties regiono klausimai.

    Europos turą N. Modi turėtų baigti Italijoje gegužės 20 dieną susitikimu su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Šalys jau anksčiau buvo sutarusios dėl bendro strateginių veiksmų plano, apimančio saugumą, gynybą ir saugių bei legalių migracijos kanalų skatinimą.

  • Pirmi simptomai atrodo kaip nuovargis, bet diagnozė gąsdina: Friedreicho ataksija atima jėgas

    Pirmi simptomai atrodo kaip nuovargis, bet diagnozė gąsdina: Friedreicho ataksija atima jėgas

    Friedreicho ataksija yra reta paveldima genetinė liga, kuri palaipsniui pažeidžia nervų sistemą ir ilgainiui gali smarkiai apriboti judėjimą. Dažniausiai ji prasideda vaikystėje ar paauglystėje, tačiau pirmieji požymiai neretai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su paprastu nuovargiu.

    Ligą lemia FXN geno pokytis, dėl kurio organizmas pagamina per mažai frataksino baltymo. Šis baltymas būtinas normaliam mitochondrijų darbui, todėl sutrikus energijos gamybai ypač nukenčia nervų ląstelės ir širdies raumuo.

    Vienas ankstyviausių signalų dažniausiai yra pusiausvyros sutrikimai ir vis dažnesni kluptelėjimai, atsirandantys net be aiškios priežasties. Vėliau gali ryškėti koordinacijos problemos, raumenų silpnumas, pasunkėjęs ėjimas, o daliai pacientų atsiranda ir kalbėjimo sutrikimų.

    Friedreicho ataksija paveikia ne tik neurologinę sistemą. Ligai progresuojant dažnai išsivysto širdies komplikacijos, ypač kardiomiopatija, be to, daliai žmonių gali pasireikšti ir cukrinis diabetas, todėl stebėjimas paprastai apima ne vieno specialisto priežiūrą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus klinikinius požymius, neurologinį ištyrimą ir patvirtinus genetiniu tyrimu. Papildomai gali būti atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, nervų laidumo ir raumenų tyrimai, taip pat širdies būklės vertinimas, nes ankstyvas komplikacijų aptikimas keičia stebėjimo ir gydymo planą.

    Ši liga šiuo metu laikoma neišgydoma, todėl gydymas orientuotas į simptomų kontrolę, funkcijų išsaugojimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Didžiausią reikšmę turi nuosekli reabilitacija, kineziterapija, pagalbinės judėjimo priemonės, o širdies ir medžiagų apykaitos sutrikimai gydomi pagal atskiras indikacijas.

    Gydytojai pabrėžia, kad delsimas dažnai kainuoja prarastą laiką, nes ligos eiga paprastai būna lėta, bet progresuojanti. Jei vaikas ar jaunas žmogus ima dažnai griuvinėti, prastėja koordinacija, atsiranda neįprastas nuovargis ar pastebimi širdies simptomai, verta kuo anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją ir neurologą.