Category: Sveikata

  • „Žabka“ prekyboje – riboto leidimo Skolimo hot dogas su ryškiai rožiniu padažu: išbandėme naujovę

    Lenkijos „Žabka“ parduotuvėse pasirodė riboto leidimo „Skolimo hot dogas“, kurio didžiausias akcentas – itin ryškus, rožinis padažas.

    Naujasis užkandis prekyboje atsirado trečiadienį, lapkričio 4 dieną, ir iškart sulaukė didelio susidomėjimo – būtent dėl to jį nuspręsta paragauti ir įvertinti.

    Įspūdis nuo pat pirmo kąsnio gana aiškus: čia svarbiausia ne tiek pati bandelė ar dešrelė, kiek marketingo idėja ir vizualinis „kabliukas“.

    Rožinis padažas – labai intensyvus ir išraiškingas, apibūdinamas kaip raudonųjų pipirų skonio, tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad jo gastronominė vertė nustumiama į antrą planą.

    Skonį nustelbia įvaizdis ir „priklausymo“ jausmas

    „Skolimo hot dogas“ pristatomas labiau kaip pramoga ir būdas pasijusti dalimi atlikėjo gerbėjų bendruomenės, o ne produktas, kurį verta vertinti griežtais kulinariniais kriterijais.

    Tokia strategija skiriasi nuo kitų panašių „Žabka“ projektų: pavyzdžiui, kai į prekybą buvo atėjusi pica, siejama su Książulu, pirkėjai labiau tikėjosi skonio ir kokybės, nes turinio kūrėjas populiarumą susikūrė būtent maisto testais.

    Šiuo atveju bendradarbiavimas su Skolimu remiasi kitu pažadu – „geru laiku“ ir linksmybe, o rožinis padažas tampa centrine kampanijos detale.

    Hot dogas – dar viena Skolimo prekių linijos dalis

    Naujasis užkandis įsilieja į platesnį Skolimo vardu kuriamą prekių asortimentą: rinkoje jau yra įvairių jo ženklu pažymėtų produktų – nuo kabanosų ir energinių gėrimų iki kvepalų, patalynės komplektų ar kitų daiktų.

    Straipsnyje teigiama, kad tokie produktai padeda stiprinti tiesioginį ryšį su gerbėjais, o masinis, lengvai pasiekiamas ir nebrangus hot dogas šiai strategijai tinka ypač gerai.

  • 25-mečio Emilio penkias dienas ieškojo net kariuomenė: kūnas rastas palapinėje miške

    Lenkijoje minimos penktosios 25 metų Emilio S. kūno radimo metinės – jauno vyro mirtis po penkias dienas trukusių, itin plataus masto paieškų sukrėtė Mazoviją ir visą šalį.

    Tragiška istorija prasidėjo 2021 metų lapkričio 1 dieną, per Visų Šventųjų dieną, kai Emilas išėjo iš namų ir seseriai pasakė, kad turi išvykti. Artimiesiems paliktas laiškas rodė, kad jis galėjo planuoti atimti sau gyvybę – šeimai ir tarnyboms prasidėjo lenktynės su laiku.

    Gavus pranešimą apie dingimą, į paieškas įsitraukė didelės pajėgos: policija, savanoriškos ugniagesių pajėgos, kinologai su paieškos šunimis, taip pat ir Teritorinės gynybos pajėgos. Miškai prie Legionovo buvo šukuojami metrą po metro – iš pradžių Chotomuvo apylinkėse, vėliau Orzechovo rajone.

    Vilties paieškoms suteikė viena detalė: Emilio telefonas vis dar jungėsi prie ryšio tinklo, todėl daugelis tikėjo, kad jaunas vyras gali būti gyvas ir pasiekiamas.

    Paieškų pabaiga – tragiška

    Lūžis įvyko penktadienį, lapkričio 5 dieną, prieš pat vidurdienį – tuomet pasiekė žinia, kad Emilio kūnas rastas miške.

    Nurodoma, jog 25-metis buvo pasistatęs palapinę miško gilumoje, o vėliau joje atėmė sau gyvybę. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado kūną.

    Tą pačią dieną paaiškėjo ir, kodėl telefonas taip ilgai buvo aktyvus tinkle: jis buvo prijungtas prie išorinės baterijos (angl. „powerbank“).

    Prokuratūra: mirties priežastis patvirtinta

    Po įvykio kilusias prielaidas netrukus nutraukė prokuratūros tyrimas. Atlikta autopsija patvirtino, kad mirties priežastis – savižudybė pasismaugiant.

    Jei šis pasakojimas kelia jums sunkias mintis ar nerimą, svarbu žinoti, kad pagalba yra pasiekiama. Lietuvoje emocinę paramą teikia „Jaunimo linija“ (tel. 8 800 28888), „Vilties linija“ (tel. 116 123), o skubios pagalbos atveju visada galima skambinti 112.

  • Naujos baudos Lenkijoje: už klaidą geležinkelio pervažoje – teisių netekimas 3 mėnesiams

    Lenkijoje griežtinamos taisyklės vairuotojams geležinkelio pervažose – už vieną pavojingą manevrą gali grėsti privalomas vairuotojo pažymėjimo praradimas.

    Šalies prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Kelių eismo taisyklių pataisas, kurios numato ir skubią, iškart taikomą sankciją – teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams.

    Naujos nuostatos taikomos situacijoms, kai automobilis įvažiuoja į pervažą draudžiamu metu: degant raudonam signalui, kai užtvarai leidžiami arba dar nėra iki galo pakelti, taip pat kai vairuotojas neturi užtikrintumo, kad spės išvažiuoti iš bėgių zonos.

    Pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vairuotojams, vykstantiems į Lenkiją – net ir trumpa kelionė gali baigtis ilgalaikėmis pasekmėmis, jei pervažoje bus padaryta klaida.

    Teisių atėmimas ir ilgesni draudimai

    Įstatymo pataisos numato ne tik trijų mėnesių teisių atėmimą už įvažiavimą į pervažą netinkamu momentu, bet ir griežtesnes sankcijas sunkesniais atvejais.

    Jeigu vairuotojas pervažoje sukelia eismo įvykį ar katastrofą, teismas privalės skirti draudimą vairuoti mažiausiai trejiems metams.

    Dar viena kategorija – atvejai, kai sukuriamas tiesioginis katastrofos pavojus. Tokiose situacijose draudimas vairuoti turės būti skiriamas bent vieneriems metams.

    Kodėl nuspręsta griežtinti tvarką

    Sprendimas griežtinti atsakomybę grindžiamas avaringumo statistika. Remiantis Lenkijos policijos duomenimis, kuriuos cituoja infrastruktūros sritį kuruojančios institucijos, geležinkelio pervažos išlieka vienos pavojingiausių vietų keliuose.

    2024 metais pervažose užfiksuoti 39 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 23 žmonės. Nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. atvejų kaltė priskirta vairuotojams.

    2025 metais skaičiai dar išaugo: 51 eismo įvykis, 27 žuvusieji ir 40 sužeistųjų. Tuo metu iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos registruoti 35 įvykiai ir 16 žūčių, o 30 atvejų kaltu laikytas transporto priemonės vairuotojas.

    Kokios baudos galiojo iki pataisų

    Iki pataisų už įvažiavimą į pervažą degant raudonam signalui, užtvarų apvažiavimą ar įvažiavimą neturint galimybės išvažiuoti buvo skiriama 2 000 zlotų bauda ir 15 baudos taškų.

    Pakartotinio pažeidimo (recidyvo) atveju per dvejus metus bauda didėdavo iki 4 000 zlotų. Vis dėlto šios sankcijos paprastai nereiškė tiesioginio teisės vairuoti praradimo.

    Įsigaliojus naujai tvarkai, rizika vairuotojams tampa gerokai didesnė – net ir vienas neatsargus sprendimas pervažoje gali baigtis priverstine pertrauka nuo vairavimo.

  • GUS duomenys: Piekaruose Śląskė per metus dirbančių sumažėjo 13,5 proc. – regione ryškėja krizė

    Lenkijos darbo rinka auga netolygiai: kai kuriose vietovėse darbo vietų daugėja, kitur jų sparčiai mažėja. Naujausi Lenkijos statistikos (GUS) duomenys rodo ypač sudėtingą situaciją dalyje Silezijos (Śląskės) regiono.

    Didžiausias procentinis dirbančiųjų skaičiaus kritimas fiksuotas Piekaruose Śląskė (Piekary Śląskie) – per metus, skaičiuojant iki 2026 metų gegužės, čia dirbančių sumažėjo 13,5 proc.

    Toks nuosmukis reiškia apie 1,9 tūkst. darbo vietų praradimą: mieste liko maždaug 12,2 tūkst. dirbančių žmonių. Praktikoje tai reiškia mažiau pasirinkimo ieškantiems naujo darbo ir didesnę konkurenciją dėl laisvų pozicijų.

    Analizėje pabrėžiama, kad mažesniuose miestuose vieno stambaus darbdavio problemos gali greitai atsiliepti visai vietos ekonomikai – nuo pajamų mažėjimo iki išaugusio neapibrėžtumo šeimoms, kurios priklauso nuo kelių didelių įmonių.

    Piekarai Śląskė – didžiausias kritimas

    Duomenimis paremtoje apžvalgoje Piekarai Śląskė įvardijami kaip šalies „lyderis“ pagal procentinį užimtumo mažėjimą. Viena iš minimų priežasčių – vykstanti kasybos sektoriaus transformacija, kuri Silezijoje tiesiogiai veikia darbo vietų skaičių.

    Taip pat nurodoma, kad statistikai įtakos galėjo turėti dalies darbuotojų persikėlimas dirbti į netolimą Bytomą – ten per tą patį laikotarpį dirbančių padaugėjo 820.

    Racibórzo apylinkėse – tūkstančiais mažiau dirbančių

    Problemos palietė ir Racibórzą bei aplinkines savivaldybes. Visame Racibórzo paviete per metus dirbančių sumažėjo apie 2,1 tūkst., arba 5,1 proc.

    Prie to prisidėjo sukrėtimai stambiuose gamybos objektuose: minimi „Rafako“ bankrotas ir „Henkel“ gamyklos uždarymas, su planuotais atleidimais, kurie iš viso siekė apie 850 žmonių. Darbo vietų mažėjimas neaplenkė ir restruktūrizuojamos „Odlewnia Rafamet“ Kuźnia Raciborskoje.

    Vis dėlto tekste įvardijama ir galima pozityvi kryptis: „Jelcz“, priklausanti Lenkijos gynybos pramonės grupei (PGZ), paskelbė apie maždaug 470 mln. zlotų investiciją buvusiose „Rafako“ patalpose, kuri turėtų sukurti 200 naujų darbo vietų.

    Visos Śląskės balansas ir augantys miestai

    Apžvalgoje pažymima, kad visa Śląskės vaivadija per metus neteko 0,9 proc. dirbančiųjų – regiono mastu tai sudaro apie 15 tūkst. etatų mažiau.

    Tuo pat metu didžiuosiuose miestuose matomi priešingi procesai: Varšuvoje dirbančių padaugėjo 29,9 tūkst., Gdanske – 9,5 tūkst. Procentiniu augimu išsiskyrė Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) Grodzisko pavietas, kur dirbančių padaugėjo 12,8 proc.

  • Niujorke vykęs „Bieg o Uśmiech Dziecka“ bėgimas surinko rekordinę paramą vaikams – per 16 tūkst. dolerių

    Niujorke, Forest Park, surengtas labdaros bėgimas „Bieg o Uśmiech Dziecka“ šiemet pasiekė istorinį rezultatą – vaikams surinkta daugiau nei 16 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia suma per visą šio renginio istoriją.

    Dešimtasis bėgimas subūrė apie 180–200 žmonių: dalis jų bėgo, kiti atvyko palaikyti artimųjų ir prisidėti prie paramos. Renginys skirtas Children’s Smile Foundation globojamiems sergantiems ir pagalbos stokojantiems vaikams.

    Jubiliejinė bėgimo diena vyko spalio 25-ąją Kvynse. Iš pradžių renginį planuota surengti rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl audros „Nor’easter“ ir paskelbtos nepaprastosios padėties organizatoriai datą pakeitė.

    Šis sprendimas, panašu, pasiteisino – saulėtas rudeniškas oras pritraukė ir bėgikus, ir šeimas su vaikais. Dalyvių amžiaus amplitudė taip pat išskirtinė: jauniausiai dalyvei buvo 4 metai, vyriausiam bėgikui – 76.

    Vaikų ir suaugusiųjų varžybos

    Prieš startą renginio dalyvius pasveikino Children’s Smile Foundation vykdomasis direktorius Wojciechas Maślanka, dėkojęs už ilgalaikį bendruomenės įsitraukimą. Renginio ištakas priminė ir vienas jo iniciatorių, buvęs fondo prezidentas Mariuszas Śniarowskis.

    Po apšilimo pirmieji į maždaug 1 km trasą išbėgo vaikai. Berniukų grupėje nugalėjo Adam Tarnawski, antras buvo Tomasz Rusin, trečias – Liam Sarmiento, o mergaičių varžybose greičiausia buvo Sophie Boczon.

    Pagrindiniame 5 000 metrų bėgime (nuo 13 metų ir suaugusieji) tarp vyrų triumfavo Artur Tyszuk (20:40). Antroje vietoje finišavo Vyacheslav Tsyganets (21:11), trečias – Alex Ryndak (22:16).

    Moterų varžybose greičiausia buvo 14-metė Lena Olk, finišavusi per 26:18. Ji aplenkė Agnieszką Pawlikowską (26:31) ir Mayą Bałdygą (27:10).

    Rekordinė suma – svarbiausias rezultatas

    Organizatoriai pabrėžė, kad didžiausia pergalė šiemet – labdaros rezultatas: surinkta daugiau nei 16 tūkst. dolerių. Šios lėšos bus skirtos fondo globojamiems sergantiems ir pagalbos reikalingiems vaikams.

    Renginyje dalyvavo ir Lenkijos generalinio konsulo Niujorke atstovai, o prieš startą dalyviai sulaukė dvasininko palaiminimo. Akcentuota, kad šiame bėgime „pralaimėjusių nėra“, nes kiekvienas žingsnis virsta realia pagalba vaikams.

    Finiše geriausius bėgikus pasitiko medaliai ir apdovanojimai, o visi dalyviai gavo atminimo marškinėlius bei jubiliejinius medalius. Dalis bėgikų jau dabar sako planuojantys sugrįžti ir kitais metais.

  • Vokietijoje kalėdinės mugės startavo rekordiškai anksti – dar prieš Heloviną

    Kol dalis europiečių dar ruošėsi Helovinui ir Visų Šventųjų minėjimui, kai kuriuose Vokietijos miestuose jau skambėjo kalėdinės dainos ir veikė šventinės mugės.

    Šių metų sezonas prasidėjo neįprastai anksti: pirmasis kalėdinis miestelis duris atvėrė jau spalio viduryje. Lankytojai čia galėjo vaikščioti tarp medinių prekystalių, ragauti užkandžių ir mėgautis karštais gėrimais.

    Ryškiausias pavyzdys – Bavarijos Bayreuthe spalio 15 dieną pradėjęs veikti tradicinis „Bayreuther Winterdorf“. Renginys mieste vyko jau 22-ą kartą, o organizatoriai siūlė žiemos dekoracijas, regioninius skanėstus ir daugiau nei 16 rūšių karšto vyno.

    Toks ankstyvas startas rodo, kad riba tarp rudens ir kalėdinio laikotarpio vis labiau nyksta – daliai žmonių šventinė nuotaika prasideda gerokai anksčiau nei Adventas.

    Šventinė nuotaika – jau spalį

    Spalio mėnesį kalėdinį sezoną pajuto ne tik Bayreuthas. Šventinės erdvės pradėjo veikti ir kituose miestuose – pavyzdžiui, Hamburge lankytojus nuo spalio 21 dienos kvietė „Winterdeck“ Spielbudenplatz aikštėje.

    Netrukus startavo ir daugiau renginių, tarp jų – jubiliejinė mugė Esene, kuri, pasak Vokietijos dienraščio „Bild“, sutraukė dideles minias.

    Berlynas siūlo ne tik mugę

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir Berlyno pasiūlymai. Sostinėje spalio pabaigoje atidaryta „Lichtenberger Winterzeit“, kur šalia karšto vyno ir šventinių užkandžių lankytojų laukė atrakcionai.

    Tarp pramogų minima ir apžvalgos ratas bei amerikietiški kalneliai – tai rodo, kad kai kurios mugės tampa ne vien prekybos ar maisto erdve, bet ir pilnaverčiu pramogų parku.

    Minos ir išgraibstyti bilietai

    Kai kur susidomėjimas buvo toks didelis, kad organizatoriams teko tvarkytis su tikru antplūdžiu. Esene atidarymo metu susirinko tūkstančiai svečių, o bilietai į dalį populiarių kalėdinių renginių buvo išpirkti labai greitai.

    Panaši situacija fiksuota ir kitose vietose, kur bilietai į kai kuriuos kalėdinius renginius dingo per kelias valandas.

    Šimtmečius skaičiuojanti tradicija

    Kalėdinės mugės Vokietijoje yra sena tradicija, siekianti vėlyvuosius viduramžius. Tuomet prieš šventes organizuoti turgūs gyventojams padėdavo apsirūpinti maistu ir reikalingomis prekėmis žiemai.

    Ilgainiui jie virto šventiniais festivaliais su iliuminacijomis, muzika, rankdarbiais ir regionine virtuve. Šiandien mugės pritraukia lankytojus iš visos Europos, o vien Berlyne kasmet rengiama kelios dešimtys skirtingų tokių renginių.

    Nors vieniems toks ankstyvas startas atrodo perdėtas, kitiems tai – proga šventinę nuotaiką pradėti kur kas anksčiau. Akivaizdu, kad šiemet kalėdinis sezonas dalyje Vokietijos prasidėjo rekordiniu tempu.

  • Lenkijoje nurašys senas ZUS skolas: prezidentas pasirašė įstatymą dėl 315 mln. zlotų

    Lenkijoje prezidentas Karol Nawrocki pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas senų įsiskolinimų „ZUS“ (valstybinei socialinio draudimo įstaigai) nurašymas. Iš viso ketinama panaikinti maždaug 315 mln. zlotų vertės skolas.

    Įstatymas taikomas įsipareigojimams, susidariusiems iki 1999 metų sausio 1 dienos, jeigu jie nebuvo užtikrinti hipoteka. Skelbiama, kad pokytis palies daugiau nei 7 tūkst. skolininkų – žmonių ir įmonių.

    Svarbi detalė – skolos bus nurašomos automatiškai, be prašymų ar papildomų procedūrų. Tai reiškia, kad daugeliui žmonių nereikės pildyti dokumentų ar vykti į institucijas.

    Pasak įstatymo rengėjų, sprendimą lėmė paprastas ekonominis skaičiavimas: tokių senų skolų išieškojimas dažnai kainuoja brangiau nei duoda realios naudos, nes didelė jų dalis per laiką tampa sunkiai išieškoma.

    Kam taikomas skolos nurašymas

    Nurašymas numatytas toms „ZUS“ skoloms, kurios atsirado iki 1999 metų sausio 1 dienos. Esminė sąlyga – įsiskolinimai negali būti užtikrinti hipoteka.

    Įstatymas skirtas užbaigti ilgai besitęsiančių, sunkiai išieškomų įsiskolinimų problemą. Nurodoma, kad pokytis apima apie 7 100 įmokų mokėtojų, o bendra nurašomų skolų vertė siekia apie 315 mln. zlotų.

    Kodėl nuspręsta nurašyti skolas

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad tokio senumo skolos dažnai yra praktiškai nebeatgaunamos. Laikas, pasikeitę duomenys ir realios skolininkų galimybės reiškia, kad ilgalaikės išieškojimo procedūros ne visada turi prasmę.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais įplaukos iš tokių „ZUS“ skolų išieškojimo siekė apie 4 mln. zlotų per metus, o bandant išieškoti ir toliau, per ateinančius 10 metų tai galėtų kainuoti apie 135 mln. zlotų. Tuo pat metu planuojamos įplaukos būtų apie 13,9 mln. zlotų.

    Ar reikės teikti prašymą ir kas yra išimtis

    Įstatyme numatyta, kad skolos nurašomos „pagal įstatymą“, todėl papildomi prašymai ar formos nereikalingi – „ZUS“ tai turės atlikti automatiškai.

    Taip pat įtvirtinta galimybė nurašymo atsisakyti – tokiu atveju skolininkas gali pateikti atitinkamą valios pareiškimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai numatyta išskirtiniams atvejams.

    Įstatymas netaikomas skoloms, kurios buvo užtikrintos hipoteka. Tokie įsipareigojimai, kaip aiškinama, paliekami todėl, kad hipoteka suteikia realią galimybę lėšas atgauti iš skolininko turto.

    Minima, kad hipotekos išimtis gali paliesti apie 3,8 tūkst. asmenų ir įmonių, kurių skolos tokiu būdu nurašomos nebus.

  • Lenkijoje dėl dujų nuotėkio iš žlopio ir darželio evakuota daugiau nei 100 vaikų

    Lenkijoje, Izbicos Kujavskos miestelyje, trečiadienį kilus įtarimams dėl dujų nuotėkio iš darželio ir lopšelio buvo skubiai evakuota daugiau nei 100 vaikų.

    Pavojingas kvapas, kaip nurodoma pradiniame pranešime, pirmiausia buvo juntamas įstaigų aplinkoje, o jį pastebėjo patys vaikai.

    Į situaciją sureagavo įstaigų administracija – buvo nedelsiant nuspręsta išvesti vaikus į lauką ir užtikrinti jų saugumą, kol bus įvertinta galima rizika.

    Į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Kol kas pateikiama informacija apsiriboja evakuacijos faktu ir iškvietimu dėl įtariamo dujų nuotėkio.

  • Vėžys, kuris paliečia ir nerūkančius: kodėl plaučių vėžio potipis lemia gydymo galimybes

    Lapkritis – plaučių vėžio sąmoningumo mėnuo, primenantis, kad „plaučių vėžys“ nėra viena liga. Skirtingi jo potipiai gali reikšti visai kitokias gydymo galimybes, todėl tikslus potipio nustatymas tampa esminiu žingsniu.

    Dažnas įsivaizduoja, kad plaučių vėžys – beveik visada rūkymo pasekmė. Iš tiesų rūkymas išlieka pagrindinė priežastis daugumoje atvejų, tačiau ši diagnozė pasitaiko ir žmonėms, kurie niekada nerūkė.

    Apie tai plačiau kalbama ir Lenkijoje, kur kasmet nustatoma apie 23 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, o mirčių skaičius beveik toks pat. Didžiąją dalį – apie 85 proc. – sudaro nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys.

    Šio tipo vėžio grupėje dažniausiai diagnozuojama adenokarcinoma, kuri, kaip nurodoma, sudaro apie 45 proc. nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio atvejų. Būtent čia ypač svarbi tampa molekulinė diagnostika, padedanti parinkti tinkamiausią gydymą.

    EGFR mutacija ir kas patenka į rizikos grupę

    Adenokarcinoma dažnai siejama su EGFR geno mutacijomis. Jos nustatomos maždaug 10–15 proc. sergančiųjų plaučių adenokarcinoma.

    Tekste pabrėžiama, kad ši mutacija neretai aptinkama jaunesniems žmonėms, kurie gyveno sveikai ir nerūkė, be to, ji dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Tai viena priežasčių, kodėl plaučių vėžys nebėra tik „rūkaliaus liga“.

    Keičiasi gydymo strategijos

    Pastaraisiais metais diagnostikoje ir gydyme įvyko reikšmingų pokyčių – ekspertai juos vertina kaip savotišką revoliuciją. Atsiranda naujų terapijos variantų, kurie kai kuriems pacientams suteikia galimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau.

    Klinikinė onkologė dr. hab. Magdalena Knetki‑Wróblewska iš Nacionalinio onkologijos instituto Varšuvoje aiškina, kad identifikavus aktyvinančią EGFR mutaciją, ilgą laiką pirmo pasirinkimo gydymu buvo geriami vaistai (monoterapija). Vėliau atsirado ir kitų galimybių – kombinuotas gydymas, kai geriamas vaistas derinamas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu.

    Pasak jos, toks gydymo intensyvinimas gali būti ypač reikšmingas pacientams, kuriems yra didesnė greitos ligos progresijos rizika, pavyzdžiui, esant metastazėms smegenyse.

    Bispecifiniai antikūnai – naujas gydymo etapas

    Bispecifiniai (dviejų taikinių) antikūnai apibūdinami kaip vaistai, turintys dvigubą veikimo mechanizmą. Nesmulkųjų ląstelių plaučių vėžio atveju, kai nustatyta EGFR mutacija, jų principas – vienu metu veikti prieš du taikinius: EGFR ir MET receptorius, taip didinant terapijos veiksmingumą.

    Pateikiama, kad registracinių tyrimų rezultatai rodo: intensyvesnis gydymo režimas, įtraukiant bispecifinį antikūną, gali pagerinti gydymo efektyvumą. Kartu pabrėžiama ir praktinė pusė – toks kelias reikalauja didesnio paciento įsitraukimo bei glaudaus bendradarbiavimo su gydytoju.

    Nurodoma, kad anti‑EGFR ir anti‑MET bispecifinio antikūno schema gali būti taikoma ir pirmoje, ir antroje gydymo linijoje. Antroje linijoje ji vertinama kaip veiksminga pacientams, kuriems anksčiau taikyta EGFR inhibitorių monoterapija, tačiau liga progresavo.

    Ką rodo Lenkijos pavyzdys dėl prieinamumo

    Tekste teigiama, kad nuo 2026 metų balandžio bispecifinių antikūnų gydymas pacientams su EGFR mutacija Lenkijoje yra prieinamas, tačiau tik dviem indikacijoms ir gana siaurai apibrėžtai pacientų grupei.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijoje dar laukiama sprendimų dėl gydymo pacientams, kuriems liga progresavo po trečios kartos geriamų vaistų nesėkmės. Europos gairėse tokiais atvejais minima chemoterapijos ir bispecifinio antikūno kombinacija, tačiau, kaip pabrėžiama, šis modelis ten dar nėra kompensuojamas.

    Gyvenimas po diagnozės

    Pasak dr. hab. M. Knetki‑Wróblewskos, šiandien nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys net ir pažengusiose stadijose, įskaitant metastazes, gali būti sėkmingai gydomas. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais ryškiau išryškėjo kombinuoto gydymo nauda – tikslinių vaistų derinimas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu gali pagerinti rezultatus.

    Taip pat teigiama, kad daug pacientų gana greitai po gydymo pradžios pajunta palengvėjimą: mažėja simptomai, gerėja savijauta, žmonės grįžta į kasdienę veiklą, darbą, keliones. Kai kuriais atvejais šiuolaikinių vaistų poveikis gali išlikti ir kelerius metus.

    Ši istorija primena vieną svarbiausių dalykų: tikslus plaučių vėžio potipio ir genetinių ypatumų nustatymas gali atverti daugiau gydymo kelių, o ne vien patvirtinti diagnozę.

  • „Ferrytyno veidas“ – madingas terminas, bet geležies trūkumą patvirtina tik kraujo tyrimai

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo terminas „ferrytyno veidas“ – taip vadinamas išblyškęs, pavargęs veidas, patamsėję paakiai, išsausėjusios lūpos, o kartais ir praretėję, išsausėję plaukai.

    Žmonės dalijasi nuotraukomis „prieš“ ir „po“, teigdami, kad papildžius geležies atsargas pasikeitė ir išvaizda. Tačiau svarbu suprasti: tai nėra medicininė diagnozė.

    Gydytojai pabrėžia, kad vieno konkretaus veido bruožų rinkinio, pagal kurį būtų galima patikimai nustatyti žemą ferritino lygį, nėra. Panašūs požymiai gali atsirasti dėl miego trūkumo, streso, dehidratacijos, hormoninių pokyčių ar genetinių ypatybių.

    Todėl spręsti apie geležies trūkumą vien iš išvaizdos – rizikinga. Trūkumas turėtų būti patvirtintas laboratoriniais tyrimais ir aptartas su gydytoju, o ne „pasitikrinamas“ pagal interneto tendencijas.

    Kas yra ferritinas ir kuo svarbus geležies trūkumas

    Ferritinas yra baltymas, padedantis organizmui kaupti geležį, todėl jo koncentracijos kraujyje tyrimas leidžia įvertinti geležies atsargas. Tai aktualu, nes geležis būtina hemoglobino gamybai – būtent hemoglobinas perneša deguonį į audinius.

    Geležies atsargoms senkant, organizmas gali pradėti funkcionuoti prasčiau net ir tada, kai dar nėra išsivysčiusi mažakraujystė (anemija). Tai svarbus skirtumas: geležies trūkumas ir anemija nėra tas pats.

    Trūkumas gali būti ankstyva stadija, kai hemoglobinas dar „laikosi“ normos ribose, tačiau atsargos jau mažėja. Jei problema gilėja, gali išsivystyti mažakraujystė, o tuomet deguonis audinius pasiekia prasčiau.

    Tai gali pasireikšti bendru silpnumu, prastesne fizinio krūvio tolerancija, dusuliu net po nedidelės veiklos. Vis dėlto šie simptomai nėra specifiniai vien geležies trūkumui.

    Kam rizika didesnė ir kada verta tirtis

    Geležies trūkumo rizika nėra vienoda visiems. Dažniau su juo susiduria gausiai menstruuojančios moterys – reguliari kraujo netektis gali pamažu mažinti geležies atsargas, ypač jei mityba nepadengia poreikio.

    Didesnio dėmesio reikia ir nėštumo metu, kai organizmo geležies poreikis išauga. Taip pat rizika didesnė žmonėms, kurie su maistu gauna mažiau geležies turinčių produktų, įskaitant dalį vegetarų ir veganų.

    Svarbūs ir virškinamojo trakto sutrikimai, kurie blogina maistinių medžiagų pasisavinimą, taip pat lėtinė kraujo netektis. Kai kuriais atvejais geležies atsargų mažėjimą gali lemti ir kraujavimas iš virškinamojo trakto, todėl svarbu ieškoti priežasties, o ne tik savarankiškai vartoti papildus.

    Jei nuovargis nepraeina pailsėjus, plaukai akivaizdžiai retėja, vargina galvos svaigimas ar dusulys nuo nedidelio krūvio, reikėtų nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Įvertinęs situaciją, jis gali paskirti reikalingus kraujo tyrimus.

    Kokie tyrimai padeda ir kodėl nereikėtų vartoti geležies „profilaktiškai“

    Vertinant galimą geležies trūkumą dažniausiai svarbiausi yra kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (morfologija), parodantis hemoglobino kiekį ir kitus raudonųjų kraujo kūnelių rodiklius, bei ferritino tyrimas, padedantis įvertinti geležies atsargas.

    Ferritino rezultatas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę, nes jo koncentraciją gali veikti ir, pavyzdžiui, uždegiminiai procesai. Dėl to vien žiūrėti į vieną skaičių ir daryti išvadas savarankiškai – prasta idėja.

    Įtariant trūkumą, verta peržiūrėti mitybą, tačiau nepamiršti, kad pirmiausia svarbi gydytojo konsultacija. Geležies yra mėsoje ir žuvyje, taip pat ankštinėse daržovėse, lęšiuose, avinžirniuose, tofu, žalialapėse daržovėse, avižose ir praturtintuose produktuose.

    Geležis iš gyvūninės kilmės produktų paprastai pasisavinama geriau nei iš augalinių. Augalinės geležies pasisavinimą gali pagerinti derinimas su vitamino C turinčiais produktais, pavyzdžiui, paprika ar citrusais.

    Tuo metu arbata ir kava, geriamos valgant, gali mažinti geležies pasisavinimą. Tai nereiškia, kad jų reikia atsisakyti, bet verta atkreipti dėmesį į laiką, kada jos vartojamos.

    Jei tyrimai patvirtina trūkumą, gydytojas gali rekomenduoti geležies preparatus. Tačiau jų nereikėtų vartoti vien todėl, kad veidas atrodo pavargęs ar paakiai patamsėję: geležies perteklius gali būti žalingas, o savarankiška suplementacija gali uždelsti tikrosios trūkumo priežasties nustatymą.