CP v2

Category: Sveikata

  • Skyla ir lūžinėja nagai? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti geležies stoką ar skydliaukės bėdas

    Skyla ir lūžinėja nagai? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti geležies stoką ar skydliaukės bėdas

    Skylantys, lūžinėjantys ir sluoksniuojantys nagai dažnai laikomi vien kosmetine problema, tačiau specialistai pabrėžia, kad kartais tai gali būti ir organizmo signalas. Nago plokštelė daugiausia sudaryta iš keratino, o jos būklę veikia ir išoriniai veiksniai, ir bendra sveikata.

    Dažna priežastis yra ilgalaikis kontaktas su vandeniu bei buitiniais plovikliais. Drėgmė ir chemikalai suminkština nago plokštelę, ji tampa trapesnė, o nuolatinis džiūvimas ir šlapimas skatina sluoksniavimąsi.

    Rizika didesnė žmonėms, kurie dažnai plauna rankas, dirba valymo darbus ar reguliariai naudoja nagų lakus ir nuėmimo priemones. Prie to prisideda ir mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, įprotis krapštyti, graužti nagus ar netaisyklingai atliktas manikiūras.

    Ko gali trūkti organizmui?

    Nuolat skyla ir lūžinėja nagai gali būti susiję su mitybos nepakankamumu, ypač jei kartu vargina nuovargis, silpnumas ar odos blyškumas. Dermatologijos apžvalgose nagų trapumas siejamas su geležies stoka ir mažakraujyste, taip pat su cinko ir kai kurių B grupės vitaminų, įskaitant biotiną, trūkumu.

    Cinkas svarbus audinių atsistatymui, todėl jo stoka kartais pasireiškia lėtesniu nagų augimu ir plokštelės silpnėjimu. Biotinas siejamas su keratino gamyba, o daliai žmonių ilgiau vartojant jis gali pagerinti nagų tvirtumą, nors rezultatai paprastai matomi tik po kelių mėnesių.

    Vis dėlto vienas svarbiausių principų išlieka paprastas: nagams reikia statybinių medžiagų. Pakankamas baltymų kiekis, įvairūs vitaminai ir mikroelementai dažniausiai duoda daugiau naudos nei atsitiktinai pasirinkti papildai, jei realaus trūkumo nėra patvirtinta.

    Kada įtarti skydliaukės sutrikimus?

    Nagų trapumas kartais siejamas su hormoniniais pokyčiais, įskaitant skydliaukės veiklos sulėtėjimą. Sumažėjęs hormonų kiekis gali bloginti audinių aprūpinimą ir drėgmės balansą, todėl nagai tampa sausesni, trapesni ir lengviau pažeidžiami.

    Hormoniniai svyravimai galimi ir menopauzės laikotarpiu, kai mažėjantis estrogenų kiekis veikia odos bei nagų elastingumą. Jei kartu atsiranda šalčio netoleravimas, mieguistumas, svorio pokyčiai ar odos sausumas, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju.

    Infekcijos ir odos ligos

    Nagų sluoksniavimąsi gali sustiprinti ir infekcijos, ypač grybelinės, kurios keičia nago struktūrą ir spalvą. Tokiu atveju dažniau matomas gelsvumas, storėjimas, trupėjimas, o kartais atsiranda nemalonus kvapas ar diskomfortas.

    Nagų pokyčiai pasitaiko ir sergant kai kuriomis odos ligomis, pavyzdžiui, psoriaze ar atopiniu dermatitu. Uždegimas gali paveikti nago augimo zoną, todėl ilgainiui keičiasi plokštelės paviršius, atsiranda deformacijų.

    Kartais problemą palaiko ir virškinamojo trakto sutrikimai, kurie blogina maistinių medžiagų įsisavinimą. Jei nagų būklė prastėja kartu su virškinimo simptomais, tai gali būti papildoma užuomina, kad reikalingas platesnis ištyrimas.

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia apsauga nuo vandens ir chemikalų: tvarkant namus verta mūvėti pirštines, o po rankų plovimo naudoti drėkinantį kremą. Dažniausiai rekomenduojami kremai su šlapalu, glicerinu ar kitomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis, o vakare gali padėti aliejai, kurie pagerina elastingumą.

    Pastaruoju metu populiarėja ir naktinė intensyvi priežiūra, kai ant nagų ir odelių tepamas serumas ar kremas, o viršuje užtepamas apsauginis sluoksnis, kad drėgmė ilgiau išliktų. Vis dėlto nagai atsistato lėtai, todėl net ir tinkama rutina dažniausiai duoda rezultatą tik po kelių savaičių.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei nagai keičia spalvą ar formą, atsiranda skausmas, uždegimas, nagas ima atsiskirti nuo nago guolio arba problema kartojasi nepaisant priežiūros. Tokiais atvejais gali prireikti dermatologo apžiūros, grybelio tyrimo ar kraujo tyrimų, įvertinančių geležies atsargas bei skydliaukės funkciją.

  • Aukštas kraujospūdis beveik niekada neateina vienas: ką dar slepia 130/80 riba

    Aukštas kraujospūdis beveik niekada neateina vienas: ką dar slepia 130/80 riba

    Aukštas kraujospūdis dažnai laikomas pavieniu sutrikimu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad realybėje jis neretai yra platesnių medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių problemų dalis. Ilgainiui nevaldoma būklė pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir smegenis, o komplikacijų rizika didėja su kiekvienais metais.

    Medikai hipertenziją dažnai sieja su kitomis lėtinėmis ligomis, kurios viena kitą stiprina. Ypač dažnai kartu nustatomi 2 tipo cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis, taip pat obstrukcinė miego apnėja.

    Kodėl spaudimas kyla ne vien dėl amžiaus?

    Kraujospūdį didina ne tik genetika ar senėjimas, bet ir gyvenimo būdas bei organizmo būklė. Prie rizikos prisideda per didelis druskos kiekis mityboje, mažas fizinis aktyvumas, reguliarus alkoholio vartojimas, lėtinis stresas ir prastas miegas.

    Svarbu tai, kad hipertenzija vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems suaugusiesiems. Dažniausiai tai susiję su didėjančiu antsvorio paplitimu, sėdimu darbu ir ilgalaikiu miego trūkumu, kuris blogina kraujagyslių tonuso ir hormonų reguliaciją.

    Metabolinis sindromas: pavojingas derinys

    Vienas dažniausių scenarijų, kai aukštas kraujospūdis pasireiškia ne vienas, yra metabolinis sindromas. Tai tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių visuma, kuri didina infarkto, insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto tikimybę.

    Metaboliniam sindromui būdingas pilvinis nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, atsparumas insulinui ar diabetas ir sutrikęs riebalų kiekis kraujyje. Pilvo srityje kaupiami riebalai skatina lėtinį uždegimą, hormonų disbalansą, o organizmas linkęs sulaikyti daugiau natrio ir vandens, todėl spaudimas kyla.

    Inkstai ir kraujospūdis sudaro uždarą ratą

    Inkstai yra vienas pagrindinių kraujospūdžio reguliatorių, todėl jų veiklos sutrikimai dažnai lemia spaudimo didėjimą. Kai inkstai prasčiau šalina natrį ir skysčius, didėja kraujo tūris, o kartu kyla ir arterinis spaudimas.

    Veikia ir priešinga kryptis: ilgą laiką padidėjęs kraujospūdis pažeidžia smulkias inkstų kraujagysles, blogina filtraciją ir dar labiau didina hipertenzijos kontrolės sunkumus. Dėl to žmonėms, turintiems padidėjusį spaudimą, gydytojai rekomenduoja periodiškai įvertinti ir inkstų funkciją.

    Nors hipertenzija dažnai vadinama tylia liga, nes ilgai nesukelia ryškių simptomų, tai nereiškia, kad ji nekenkia. Reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose ir profilaktiniai patikrinimai gali laiku atskleisti problemą, o anksti pradėtas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos reikšmingai mažina komplikacijų riziką.

  • Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

    Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

    Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

    Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

    „Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

    Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

    Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

    Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

    „Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

    Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

    Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

    Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

    Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

    Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

    Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.

  • Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Vieniems lengva keltis anksti ir sportuoti dar prieš darbą, kiti geriausiai jaučiasi tik popiet ar vakare. Šį skirtumą lemia chronotipas, kitaip tariant, individualus kūno polinkis tam tikru paros metu būti budresniam, darbingesniam ir aktyvesniam.

    Chronotipą formuoja cirkadiniai ritmai, kurie maždaug kas 24 valandas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, hormonų svyravimus, kūno temperatūrą bei kitus fiziologinius procesus. Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar treniruočių laikas, pritaikytas chronotipui, gali sustiprinti sporto naudą sveikatai.

    Ką parodė klinikinis tyrimas

    Naujesnis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas nagrinėjo, ar treniruotės, suderintos su žmogaus chronotipu, duoda daugiau naudos nei sportas „prieš natūralų laikrodį“. Tyrime daugiausia dėmesio skirta žmonėms, turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Dalyviai buvo suskirstyti į rytinio ir vakarinio tipo grupes, o chronotipas nustatytas specialiu klausimynu. Rytinio tipo žmonės sportavo ryte, vakarinio tipo – vakare, o dalis dalyvių treniravosi priešingu metu nei jiems įprasta.

    Rezultatai rodė, kad treniruotės, sutapdintos su chronotipu, buvo susijusios su didesniais pagerėjimais, vertinant kraujospūdį, aerobinį pajėgumą, gliukozės kontrolę, cholesterolio rodiklius ir miego kokybę. Vis dėlto ir tie, kurie sportavo „ne savo“ metu, taip pat patyrė aiškią sveikatos naudą.

    Kodėl laikas gali būti svarbus

    Cirkadinė sistema veikia ne tik miegą, bet ir kraujospūdį, širdies ritmą, kraujagyslių tonusą bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimą. Kadangi fizinis aktyvumas daro įtaką tiems patiems mechanizmams, treniruočių laikas gali nulemti, kaip stipriai organizmas į jas sureaguos.

    Tačiau svarbu niuansas: daug ankstesnių įžvalgų rėmėsi stebimaisiais tyrimais, kurie parodo sąsajas, bet ne visada įrodo priežastinį ryšį. Klinikiniai tyrimai suteikia tvirtesnių argumentų, bet vis tiek neatsako į visus klausimus, nes skiriasi dalyvių sveikata, treniruočių pobūdis ir įpročiai.

    Dar viena detalė yra ta, kad didelė dalis suaugusiųjų patenka į tarpinį chronotipą, kai ryškios „pelėdos“ ar „vyturio“ savybės nėra išreikštos. Tokiu atveju treniruotės laiko įtaka gali būti mažesnė, o svarbiausiu faktoriumi tampa pastovumas.

    Ką daryti praktiškai

    Daugelis žmonių chronotipą nujaučia intuityviai, tačiau jį dažnai iškreipia darbas, vaikų priežiūra ir kiti įsipareigojimai. Jei įmanoma, verta paieškoti tokio treniruočių laiko, kai jaučiatės žvaliausi ir lengviausiai „įsivažiuojate“ į krūvį.

    Mokslas taip pat rodo, kad kūno temperatūra dažnai būna aukštesnė popiet, o tai gali pagerinti raumenų funkciją, koordinaciją ir jėgos rodiklius. Kita vertus, įprotis treniruotis tuo pačiu metu ilgainiui gali „priderinti“ organizmą, todėl net rytinės treniruotės vakarinio tipo žmogui gali tapti efektyvesnės.

    Didelę reikšmę turi miegas: prastai išsimiegojus, treniruotė vakare gali jaustis sunkesnė, o intensyvus sportas vėlai gali pabloginti užmigimą ir miego kokybę. Dėl to dažnai rekomenduojama palikti bent kelių valandų tarpą tarp intensyvios treniruotės ir ėjimo miegoti.

    Vieno universaliai geriausio laiko sportui nėra, tačiau bendra taisyklė išlieka paprasta: reguliari fizinė veikla naudinga bet kuriuo paros metu. Jei turite galimybę, treniruotes verta derinti prie savo kūno laikrodžio, bet jei ne, svarbiausia yra judėti nuosekliai ir saugiai.

  • Mokslininkai nustatė: žiovulys „užkrečia“ dar įsčiose – kūdikis jį pagauna iš mamos

    Mokslininkai nustatė: žiovulys „užkrečia“ dar įsčiose – kūdikis jį pagauna iš mamos

    Žiovulys laikomas vienu labiausiai „užkrečiamų“ žmogaus elgesio reiškinių: neretai pakanka pamatyti žiovaujantį žmogų ar net apie tai paskaityti, kad noras žiovauti atsirastų ir pačiam. Naujas tyrimas rodo, kad šis efektas gali prasidėti dar iki gimimo – kai kūdikis yra mamos įsčiose.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Parmos universiteto Italijoje, nustatė, jog trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiai dažniau žiovauja po to, kai žiovauja jų mamos. Tokia reakcija fiksuota ne neutraliose situacijose ar panašiuose veido judesiuose, o būtent po tikro žiovulio.

    Kaip vyko eksperimentas

    Tyrime dalyvavo 38 moterys, kurių amžius siekė nuo 18 iki 45 metų, o nėštumas buvo vienvaisis ir be komplikacijų. Stebėjimai atlikti maždaug 28–32 nėštumo savaitę, kai vaisiaus elgesį galima gana patikimai fiksuoti ultragarsu.

    Eksperimento metu mamos sėdėjo ramioje patalpoje ir žiūrėjo vaizdo įrašus ekrane, o jų veidai buvo filmuojami. Tuo pat metu vaisiai buvo stebimi ultragarsu, siekiant užfiksuoti žiovulio judesių sekas.

    Pirmiausia dalyvėms buvo rodomas trumpas neutralus peizažų vaizdo įrašas, kad būtų nustatytas ramybės fonas. Vėliau moterys žiūrėjo tris skirtingus maždaug 6 minučių trukmės įrašus: su žiovaujančiais žmonėmis, su į žiovulį panašiais burnos judesiais ir su neutraliais veidais.

    Ką parodė rezultatai

    Analizuojant įrašus kadrų tikslumu buvo siekiama išvengti šališkumo: vertintojai nežinojo, kokį vaizdo įrašą tuo metu žiūrėjo mama. Tyrėjai pastebėjo, kad dauguma mamų bent kartą žiovavo būtent žiovulio vaizdo įrašo metu.

    Dar svarbiau, kad daliai mamų žiovaujant, žiovulys netrukus pasikartodavo ir vaisiui. Tyrimo duomenys rodo teigiamą ryšį: mamos, kurios žiovavo dažniau, dažniau turėjo ir žiovaujantį vaisių.

    „Vaisiaus žiovulys ryškiai padidėja po mamos žiovulio, bet ne kontrolinėmis sąlygomis“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Autoriai pabrėžia, kad kontroliniuose įrašuose, kuriuose nebuvo „užkrečiamo“ stimulo, dažniausiai nežiovavo nei mama, nei vaisius. Tai sustiprina prielaidą, kad stebėtas reiškinys nėra atsitiktinis vaisiaus aktyvumo svyravimas.

    Ką tai gali reikšti ir ko dar nežinome

    Mokslininkai atkreipia dėmesį į ribotumus: imtis nėra didelė, o visos dalyvės buvo stebėtos vienoje gydymo įstaigoje, be to, tirta gana siaura nėštumo trukmės atkarpa. Dėl to dar neaišku, kada tiksliai nėštumo metu toks „susiderinimas“ prasideda ir kiek jis būdingas skirtingoms populiacijoms.

    Taip pat neatsakyta, koks fiziologinis kelias sieja mamos žiovulį su vaisiaus reakcija. Tyrime keliama hipotezė, kad svarbi gali būti ne vien regimoji „mėgdžiojimo“ grandinė, o vidiniai kūno signalai, susiję su mamos kvėpavimo, kraujotakos ar bendro suaktyvėjimo pokyčiais.

    Žiovulio funkcija iki šiol nėra galutinai paaiškinta, tačiau viena dažnai minima versija – tai būdas reguliuoti smegenų būseną, pavyzdžiui, prisidedant prie jų „atvėsinimo“ ir budrumo kaitos. Naujas darbas šią diskusiją papildo dar vienu aspektu: socialinė žiovulio „infekcija“ gali turėti gilesnes, ankstyvoje raidoje atsirandančias šaknis.

    Tyrimo autoriai ragina atlikti platesnius, įvairesnių grupių tyrimus, kurie padėtų patikrinti, ar efektas kartojasi skirtingomis sąlygomis ir ar jis pasireiškia anksčiau nei trečiajame trimestre. Jie taip pat siūlo ieškoti biologinių mechanizmų, kurie galėtų paaiškinti, kaip mamos veiksmas per gana trumpą laiką „persiduoda“ vaisiaus elgesiui.

    Darbas publikuotas mokslo žurnale „Current Biology“.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Miego trukmė ir senėjimas: tyrimas rodo, kada rizika didėja miegant mažiau nei 6 ar daugiau nei 8 val.

    Miego trukmė ir senėjimas: tyrimas rodo, kada rizika didėja miegant mažiau nei 6 ar daugiau nei 8 val.

    Kiek miego siejama su sveikesniu senėjimu?

    Naujas tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas rodo aiškią sąsają tarp miego trukmės ir biologinio senėjimo tempo. Analizuojant beveik 500 000 JK Biobanko dalyvių duomenis, didesnė rizika fiksuota tiems, kurie įprastai miega mažiau nei 6 valandas arba ilgiau nei 8 valandas.

    Tyrime matyta vadinamoji U formos kreivė: geriausi sveikatos rodikliai dažniau nustatyti viduriniame intervale, o abiejose „kraštinėse“ biologinio senėjimo požymiai ryškėjo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog pats miegas vienas sukelia ligas, tačiau ryšys kartojosi skirtinguose vertinimuose.

    Kaip vertintas biologinis amžius?

    Mokslininkai naudojo biologinio senėjimo laikrodžius, kurie leidžia įvertinti, ar organizmas „sensta“ greičiau ar lėčiau nei žmogaus kalendorinis amžius. Šie modeliai buvo paremti dideliais biologinių duomenų kiekiais, įskaitant smegenų vaizdinius tyrimus, kraujo baltymus bei cheminius žymenis.

    Tokiu būdu buvo vertinami ne tik bendri sveikatos rodikliai, bet ir skirtingų organų bei sistemų „amžius“. Tyrėjų teigimu, miego trukmės sąsajos atsispindėjo keliuose organizmo lygmenyse, o ne viename atskirame organe.

    Kokios sveikatos problemos siejamos su per trumpu ir per ilgu miegu?

    Duomenyse ryšys buvo matomas įvairiose srityse: nuo smegenų ir imuninės sistemos iki metabolizmo, odos, kepenų bei plaučių. Trumpas miegas ypač siejosi su smegenų sveikatos sutrikimais, įskaitant didesnę depresijos ir nerimo sutrikimų tikimybę, kas atitinka ir ankstesnių tyrimų kryptį.

    Be to, mažesnė miego trukmė buvo susijusi su didesne širdies ligų, 2 tipo diabeto, nutukimo, kvėpavimo sutrikimų, įskaitant astmą, bei virškinimo problemų, pavyzdžiui, refliukso, rizika. Tyrėjai akcentuoja, kad šios sąsajos greičiausiai atspindi sudėtingą miego, streso, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos sąveiką.

    Ilgesnis miegas taip pat sietas su nepalankesniais rodikliais, tačiau autoriai pažymi svarbią detalę: daliai žmonių ilgas miegas gali būti ne priežastis, o požymis, jog organizme jau vyksta kiti sveikatos procesai. Kitaip tariant, kai kuriais atvejais žmonės gali miegoti ilgiau dėl nediagnozuotų ar lėtinių būklių.

    „Platus smegenų ir kūno ryšys svarbus, nes rodo, kad miego trukmė yra giliai įsišaknijusi visoje mūsų fiziologijoje ir turi toli siekiančių pasekmių visam organizmui“, – sakė vienas tyrimo autorių Junhao Wen.

    Autoriai taip pat įspėja dėl ribojimų: didelė dalis miego duomenų buvo surinkta iš pačių dalyvių įsivertinimų, o tokie atsakymai ne visada tiksliai atspindi realų miego laiką ar kokybę. Todėl ateities tyrimuose raginama plačiau taikyti tikslesnius matavimus ir įtraukti įvairesnes populiacijas, kad būtų geriau suprasta, ar prastas miegas spartina senėjimą tiesiogiai, ar dažniau signalizuoja apie kitas sveikatos problemas.

  • Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Didelė policijos operacija Londone

    Šeštadienį Londone sutelktos gausios Metropoliteno policijos pajėgos, miestui prižiūrint dvi priešingas demonstracijas ir tuo pat metu vykstant FA taurės finalui. Policija teigė, kad tikslas buvo užkirsti kelią susidūrimams ir užtikrinti viešąją tvarką intensyviausiose centrinėse zonose.

    Operacijoje dalyvavo apie 4 000 pareigūnų, taip pat panaudoti policijos žirgai, tarnybiniai šunys, dronai ir sraigtasparniai. Pareigūnai iš anksto įspėjo, kad budriai stebės galimus atskilusių grupių bandymus susitikti maršrutų susikirtimo taškuose.

    Dvi priešingos demonstracijos

    Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Tommy Robinsono inicijuotame renginyje, o dar keli tūkstančiai susirinko į pro palestiniečius orientuotą mitingą, skirtą Nakbos dienai paminėti. Nakba siejama su 1948 metais vykusiais masiniais palestiniečių iškeldinimais, kurie, istorikų vertinimu, palietė apie 700 000 žmonių.

    Vienas iš renginių prasidėjo Vakarų Londone ir baigėsi kalbomis netoli Pikadilio, o miesto centre tuo pat metu vyko ir antifašistinė eisena. Metropoliteno policija nurodė įvedusi sąlygas dėl maršrutų bei laikų, kad skirtingų grupių dalyviai kuo mažiau susidurtų akis į akį.

    Areštai, kaštai ir politinis fonas

    Iki popietės policija pranešė sulaikiusi 31 asmenį dėl įvairių pažeidimų, tačiau pabrėžė, kad abu mitingai iš esmės vyko be didesnių incidentų. Pareigūnai taip pat akcentavo, kad masinių renginių dinamika gali pasikeisti staiga, ypač jei į minias įsilieja mažesnės, agresyviau nusiteikusios grupės.

    Operacijos sąnaudos įvertintos maždaug 5 100 000 eurų, o policija deklaravo taikysianti nulinės tolerancijos principą smurtui, neapykantos kurstymui ir tvarkos pažeidimams. Pranešta, kad šį kartą organizatoriams numatyta didesnė teisinė atsakomybė už tai, kad pakviesti kalbėtojai nepažeistų neapykantos kalbos draudimų.

    Situacija vyko įkaitus politinėms nuotaikoms Jungtinėje Karalystėje, kur pastaruoju metu matomas didesnis radikalių pažiūrų jėgų aktyvumas. Policija papildomai įspėjo, kad futbolo sirgalių srautai dėl FA taurės finalo gali didinti riziką, todėl pajėgos buvo planuojamos taip, kad galėtų reaguoti keliuose miesto taškuose vienu metu.

    „Tie, kurie siekia kelti chaosą mūsų gatvėse, gąsdinti ar grasinti žmonėms, susidurs su visa įstatymo galia“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybė taip pat pranešė uždraudusi atvykti į šalį daliai užsienio piliečių, kuriuos vertino kaip galinčius kurstyti neapykantą ar smurtą. Pasak pareigūnų, tokie sprendimai siejami su pastangomis sumažinti provokacijų riziką ir išlaikyti protestus teisėtų, taikių susirinkimų rėmuose.

  • Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Šiaurės Italijos Modenos miesto centre automobilis įvažiavo į pėsčiuosius ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, keturių jų būklė įvardijama kaip sunki. Apie tai Italijos žiniasklaidai pranešė Modenos meras Massimo Mezzetti, o vairuotojas buvo sulaikytas.

    Pasak mero, dalis nukentėjusiųjų patyrė itin rimtas traumas, o vienai moteriai, prispaustai prie parduotuvės vitrinos, gali prireikti abiejų kojų amputacijos. Du sunkiai sužeisti asmenys išgabenti į Maggiore ligoninę Bolonijoje, dar du – į Modenos ligoninę.

    Sulaikytas vairuotojas – 31 metų Italijos pilietis, kilęs iš Maroko, gyvenantis Modenos provincijoje, anksčiau neteistas. Teisėsauga aiškinasi, ar jis galėjo būti apsvaigęs nuo medžiagų, ar veiksmai buvo tyčiniai.

    Pirminiai liudininkų pasakojimai rodo, kad automobilis nukrypo į šaligatvį, kliudė dviratį, o vėliau trenkėsi į moterį ir nuslydo į parduotuvės vitriną. Meras teigė, kad žmonės taip pat pranešė matę vairuotojo rankoje ginklą, tačiau jis, anot turimos informacijos, nespėjo nieko subadyti.

    Vyriausybė seka situaciją

    Italijos vyriausybė, remiantis parlamento šaltiniais, atidžiai stebi įvykius Modenoje. Skelbiama, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni palaiko ryšį su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi ir už šalies saugumą atsakingais pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie apklausą ir tyrimo eigą.

    „Tai, kas šiandien įvyko Modenoje, yra itin rimta. Reiškiu solidarumą sužeistiesiems ir jų artimiesiems, dėkoju žmonėms, kurie įsikišo, ir pareigūnams už veiksmus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Modenos meras padėkojo gyventojams, kurie, jo žodžiais, parodė drąsą ir pilietiškumą, ir pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Kol kas pareigūnai nekomentuoja, ar incidentas laikomas tyčine ataka, ar nelaimingu atsitikimu, tačiau pabrėžia, kad vertinamos visos versijos.

  • 2–4 puodeliai kavos per dieną: mitai griūva, o gydytojai įspėja, kada ji tampa problema

    2–4 puodeliai kavos per dieną: mitai griūva, o gydytojai įspėja, kada ji tampa problema

    Kava ilgus metus lydima mito, kad ji visada kelia kraujospūdį ir kenkia širdžiai. Iš tiesų išgėrus stiprios kavos kraujospūdis gali trumpam šoktelėti, ypač retai kavą geriant ar kofeinui jautriems žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad kasdienė kava automatiškai didina ilgalaikę hipertenzijos riziką.

    Pastarųjų metų stebimieji tyrimai ir jų apžvalgos dažnai rodo, kad reguliariai kavą geriančių žmonių organizmas dalinai prisitaiko prie kofeino. Dėl to saikingas vartojimas, dažniausiai įvardijamas kaip 2–4 puodeliai per dieną, daugeliui suaugusiųjų nebūtinai siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio rizika.

    Svarbu suprasti, kad kava nėra vien kofeinas. Joje yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to mokslininkai vis dažniau vertina kavą kaip mitybos dalį, o ne vien stimuliuojantį įprotį.

    Kai kuriose analizėse reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto rizika ir palankesne gliukozės apykaita. Vis dėlto didelę reikšmę turi tai, kas dedama į puodelį: kava su dideliais cukraus kiekiais, sirupais ar riebiomis putomis sveikatai prilygsta desertui, o ne neutraliam gėrimui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir galimam kavos ryšiui su kepenų sveikata. Mokslinėje literatūroje aptariamos sąsajos tarp reguliaraus kavos vartojimo ir mažesnės kepenų fibrozės rizikos, taip pat galimai palankesnių rodiklių žmonėms, turintiems nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Tai nėra gydymas, bet gali būti vienas iš gyvenimo būdo elementų.

    Visgi kava tinka ne visiems ir ne visada. Žmonėms, kurių kraujospūdis prastai kontroliuojamas, kurie jaučia širdies permušimus, turi nerimo sutrikimų, gastroezofaginį refliuksą ar ryškų jautrumą kofeinui, verta stebėti savijautą ir kavos kiekį aptarti su gydytoju.

    Dažnai įvardijama, kad sveikiems suaugusiesiems saugi bendra kofeino riba gali siekti iki 400 miligramų per dieną, tačiau tolerancija labai individuali. Vienam žmogui trys kavos puodeliai gali nesukelti jokių nusiskundimų, kitam ir vienas puodelis gali lemti nerimą, rankų drebėjimą ar prastą miegą.

    Nėštumo metu rekomendacijos griežtesnės: dažniausiai nurodoma neviršyti 200 miligramų kofeino per dieną iš visų šaltinių, ne tik kavos. Kofeino yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose bei šokolade, todėl bendras kiekis gali susidėti nepastebimai.

    Kavos rūšis taip pat turi reikšmės, bet ne visada taip, kaip įprasta manyti. Tirpioji kava nėra automatiškai prastesnė ar bevertė, tai tiesiog kitaip apdorota kava, kurios sudėtis ir skonis gali skirtis. O kavos be kofeino pasirinkimas gali būti praktiškas tiems, kurie mėgsta skonį, bet jautriai reaguoja į stimuliuojantį poveikį.