CP v2

Category: Sveikata

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.

  • Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sudėtingai emocijai, kurią lietuviškai dažnai apibūdiname kaip nuostabą ir susižavėjimą ar net pagarbų „didingumo“ jausmą. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar įvykis atrodo per didelis, kad tilptų į įprastą supratimą, ir trumpam pakeičia tai, kaip vertiname save bei aplinkinį pasaulį.

    Tokią būseną žmonės sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais įvykiais, o astronautai ją aprašo žvelgdami į Žemę iš kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama šios emocijos forma gali būti susijusi su geresne savijauta, mažesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas nėra vienodas visiems.

    Ta pati emocija gali ir raminti, ir gąsdinti

    Specialistai pabrėžia, kad ši emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis dažniau siejama su grožiu, harmonija ir saugumu, kai žmogus jaučia malonų susižavėjimą ir vidinę ramybę, pavyzdžiui, kalnuose ar stebėdamas įspūdingą saulėlydį.

    Tačiau panašus didingumo jausmas gali atsirasti ir grėsmės situacijose, kai kartu kyla baimė ir kontrolės praradimo pojūtis, pavyzdžiui, per stichines nelaimes. Kūno reakcijos abiem atvejais gali būti panašios, tačiau emocinę „etiketę“ dažnai nulemia kontekstas ir tai, ar žmogus jaučiasi saugus.

    Kas vyksta smegenyse

    Neuromoksliniai darbai sieja šią patirtį su dėmesio persitvarkymu: sumažėja aktyvumas smegenų tinkluose, kurie dažnai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. Dėl to žmogus gali jausti, kad jo rūpesčiai trumpam „susitraukia“, o dėmesys persikelia į išorinį pasaulį.

    Skirtingos šios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologiškai. Teigiama patirtis dažniau siejama su organizmo „nuraminimo“ mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba bėk reakciją, ypač jei situacija vertinama kaip pavojinga.

    Kodėl tai gali būti naudinga psichikos sveikatai

    Psichologijos literatūroje ši emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: mažesniu savęs sureikšminimu, didesniu ryšio su kitais žmonėmis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės po tokios patirties būna labiau linkę padėti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo įkyrių minčių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: ne visi patyrimai automatiškai virsta ilgalaike nauda, o neigiama šios emocijos forma gali sustiprinti nerimą. Todėl svarbus saugumo faktorius ir individualūs skirtumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą ar jautrumas stipriems dirgikliams.

    Praktikoje daug dėmesio sulaukia vadinamieji sąmoningi pasivaikščiojimai, kai einama su tikslu pastebėti grožį, mastą ir netikėtumą. Specialistai taip pat mini meną, muziką, mokymąsi ir bendras patirtis kaip paprastesnius būdus sukelti teigiamą nuostabos ir susižavėjimo būseną kasdienybėje.

  • Skauda kaklą prie kompiuterio? Formulės 1 vairuotojų metodai gali padėti greičiau

    Skauda kaklą prie kompiuterio? Formulės 1 vairuotojų metodai gali padėti greičiau

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui baigiasi kaklo, pečių ar viršutinės nugaros dalies skausmu. Sporto medicinos specialistai primena, kad vadinamasis technologijų kaklas dažniausiai susijęs ne su viena staigia trauma, o su nuolatine netaisyklinga laikysena ir per mažu judėjimu.

    Formulės 1 pilotams kaklo tvirtumas yra būtina sąlyga, nes posūkiuose kūną veikia didžiulės apkrovos, o galvą reikia išlaikyti stabilią. Nors kasdienybėje tokio krūvio nėra, jų treniruočių principai gali būti pritaikomi ir biure, jei viskas daroma saugiai ir palaipsniui.

    Kodėl kaklas pradeda skaudėti

    Dirbant prie ekranų galva neretai „pasislenka“ į priekį, o kaklas ilgą laiką išlieka neoptimalioje padėtyje. Toks statinis krūvis didina raumenų įtampą, o vėliau gali atsirasti sustingimas, galvos skausmai ar diskomfortas tarp menčių.

    Sporto medicinos gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vienkartinis tempimas vakare, o įprotis dažnai pasitikrinti laikyseną dienos metu. Jei skausmas aštrus, plinta į ranką, atsiranda tirpimas ar silpnumas, verta kreiptis į gydytoją ir nebandyti problemos „pertreniruoti“.

    Kas veikia Formulėje 1

    F1 sporte kaklas treniruojamas kaip ir kitos kūno dalys: didinant krūvį po truputį ir stiprinant stabilumą. Tam naudojami izometriniai pratimai, pasipriešinimo gumos, o pažengę sportininkai treniruojasi su specialiais diržais ar svoriais, kurie didina apkrovą.

    „Sveiki pagrindai vairuotojui ir paprastam žmogui yra tie patys: pradžia būna identiška, skiriasi tik apkrovos lygis“, – sakė sportininkus treniruojantis fizinio rengimo specialistas Antti Kontsas.

    Vienas paprastesnių principų yra galvos stabilumo treniruotės: išlaikyti neutralią kaklo padėtį ir sąmoningai neleist galvai „kristi“ į priekį. Kitas variantas – gulint ant nugaros taip, kad galva būtų be atramos, ir trumpai išlaikyti ją lygiagrečiai suoleliui, neleidžiant kaklui persitempti.

    Kaip tai pritaikyti prie darbo stalo

    Kasdieniam gyvenimui svarbiausia yra dažnos, trumpos korekcijos, o ne ilgos treniruotės kartą per savaitę. Specialistai pataria kas 30–60 minučių sąmoningai atitraukti smakrą atgal, tarsi „prailginant“ kaklą, ir kelioms sekundėms išlaikyti taisyklingą padėtį.

    „Žmonės gali sėdėti dvi, tris ar keturias valandas ir net nepastebėti, kad galva visą laiką buvo neteisingoje pozicijoje“, – sakė Atlantoje dirbantis sporto medicinos gydytojas Neeru Jayanthi.

    Treniruotėms namuose dažnai pakanka kelių minučių, tačiau būtina laikytis saugumo: vengti staigių judesių, nenaudoti didelio pasipriešinimo nuo pirmos dienos ir nutraukti pratimą, jei atsiranda aštrus skausmas. Jei esate patyrę kaklo traumų arba skausmo priežastis neaiški, prieš pradedant kryptingus pratimus verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Gera žinia ta, kad kaklo stiprinimas nebūtinai užima daug laiko: net profesionalai tokiems pratimams dažnai skiria apie 10–15 minučių per treniruotę, kelis kartus per savaitę. Biure didžiausią efektą neretai duoda nuoseklumas, tinkamas ekrano aukštis, pertraukos ir palaipsniui stiprinami kaklo bei liemens stabilizatoriai.

  • Davidas Attenborough artėja prie 100: mokslas aiškina, kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą

    Davidas Attenborough artėja prie 100: mokslas aiškina, kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą

    Britų gamtininkas ir televizijos veidas Davidas Attenborough netrukus minės 100 metų jubiliejų – amžių, kurį pasiekia tik labai maža dalis žmonių. Pats jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ilgo gyvenimo „paslaptis“ jam pirmiausia yra sėkmė, o ne vien disciplina ar išskirtinės dorybės.

    Tokį požiūrį vis dažniau paremia ir mokslas: ilgaamžiškumą lemia ne vienas veiksnys, o genetinių savybių, aplinkos ir gyvenimo būdo kombinacija. Tyrėjai pabrėžia, kad net ir labai sveikai gyvenant, starto pozicijos skiriasi, nes paveldimumas turi didelę įtaką.

    „Priežastis, kodėl dar esu darbingas, nėra kokia nors dorybė – greičiau sėkmė“, – yra sakęs Davidas Attenborough.

    Genai svarbūs, bet ne viskas

    Ilgaamžių tyrimuose dažnai kartojama mintis, kad iki garbaus amžiaus nuveda ne vien paveldimumas. Kai kurių mokslininkų vertinimu, sulaukti 90 metų gali padėti ir gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip mityba, judėjimas, rūkymo atsisakymas, miego kokybė ar streso kontrolė.

    Vis dėlto kuo amžius didesnis, tuo stipriau išryškėja genetinis „filtras“. Tyrėjai, analizuojantys superilgaamžius, kelia prielaidą, kad sulaukti 110 metų dažniausiai pavyksta tik tiems, kurių genetinis rinkinys ypač palankus.

    Gyvenimo trukmė per šimtmetį pasikeitė

    Attenborough gimimo laikais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje buvo gerokai trumpesnė nei šiandien. Pastaraisiais dešimtmečiais ilgaamžiškumą sustiprino medicinos pažanga, vakcinacija, geresnė infekcijų kontrolė, saugesnės darbo sąlygos ir išaugęs sveikatos raštingumas.

    Demografinės tendencijos rodo, kad šimtamečių daugėja daugelyje išsivysčiusių šalių, nors jų dalis populiacijoje išlieka maža. Taip pat fiksuojama, kad vyrai, nors ir rečiau pasiekia 100 metų ribą nei moterys, pastaraisiais dešimtmečiais šį atotrūkį mažina.

    Veikia ir „nematomi“ veiksniai

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad geresnius senėjimo rodiklius gali lydėti socialinis aktyvumas ir aiškus gyvenimo tikslas. Vyresniame amžiuje tai siejama su mažesne kai kurių ligų rizika, lėtesniu funkcijų prastėjimu ir geresne psichologine savijauta.

    Attenborough atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys žmogaus, kuris išlaikė aktyvų darbo ritmą, nuolatinį smalsumą ir stiprų ryšį su savo veikla. Nors tai nėra garantija, tokie veiksniai gali būti svarbi bendro ilgaamžiškumo paveikslo dalis kartu su genetika ir atsitiktinumais.

    „Sveikas senėjimas nėra vien ligų išvengimas – svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi savo gyvenime“, – yra teigusi ilgaamžiškumo tyrimų autorė Paola Sebastiani.

    Ekspertai pabrėžia, kad nėra vienos formulės, kaip sulaukti itin garbaus amžiaus, tačiau daugeliui žmonių realiausia nauda slypi kasdienėse, ilgalaikėse praktikose. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, socialiniai ryšiai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir žalingų įpročių atsisakymas statistiškai didina šansus senėti sveikiau, net jei genetika ne visada palanki.

  • Mokslininkai nustebino: viena psilocibino dozė gali keisti smegenis ir savijautą ištisą mėnesį

    Mokslininkai nustebino: viena psilocibino dozė gali keisti smegenis ir savijautą ištisą mėnesį

    Naujas tyrimas rodo, kad vienkartinė psilocibino dozė gali sukelti ne tik trumpalaikę psichodelinę patirtį, bet ir ilgiau išliekančius smegenų veiklos bei savijautos pokyčius. Mokslininkai teigia, kad daliai žmonių šie efektai gali būti juntami maždaug mėnesį.

    Psilocibinas yra psichoaktyvus junginys, natūraliai randamas kai kuriuose grybuose. Pastaraisiais metais jis vis dažniau tiriamas kaip potenciali priemonė gydant depresiją, nerimą ar priklausomybes, tačiau šįkart dėmesys sutelktas į sveikus, anksčiau jo nevartojusius dalyvius.

    Kaip vyko eksperimentas

    Tyrime dalyvavo 28 sveiki savanoriai, kurie psilocibino iki tol nebuvo bandę. Jie dalyvavo dviejose sesijose: pirmoje gavo 1 miligramą, kuris dažnai laikomas placebo doze, o po mėnesio antroje sesijoje gavo 25 miligramus, galinčius sukelti ryškią psichodelinę patirtį.

    Dalyviai pildė psichologinius testus, kuriais vertintas kognityvinis lankstumas, savijauta ir patirties metu gautos įžvalgos. Be to, buvo fiksuojami smegenų veiklos rodikliai, pasitelkiant EEG, funkcinį magnetinį rezonansą ir difuzijos tenzorinį vaizdinimą.

    EEG matavimai atlikti prieš sesiją ir praėjus 1, 2 bei 4,5 valandos po dozės, o magnetinio rezonanso tyrimai kartoti prieš psilocibino sesiją ir praėjus mėnesiui. Tyrėjai pažymi, kad dėl akivaizdaus patirties skirtumo daliai dalyvių buvo lengva atspėti, kurioje sesijoje gauta didesnė dozė.

    Ką parodė smegenų duomenys

    Analizuodami duomenis mokslininkai išskyrė ryšį tarp laikinai padidėjusios smegenų entropijos ir kitą dieną fiksuotų psichologinių įžvalgų. Entropija šiame kontekste apibūdina, kiek įvairiai ir plačiai svyruoja smegenų aktyvumo modeliai.

    Tyrėjų teigimu, didesnė entropija psilocibino poveikio metu ir stipresnės įžvalgos kitą dieną buvo susijusios su didesniu savijautos pagerėjimu po mėnesio. Kitaip tariant, ne vien pati medžiaga, bet ir patirties „turinys“ bei subjektyvus prasmingumas gali būti svarbi ilgalaikio efekto dalis.

    „Jau žinojome, kad psilocibinas gali būti naudingas gydant psichikos sutrikimus, tačiau dabar geriau suprantame, kaip tai gali veikti“, – sakė neurologas Robinas Carhartas-Harrisas.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribotumai

    Rezultatai papildo augantį mokslinių darbų lauką, kuriame psichodelikai vertinami ne kaip pramoginės medžiagos, o kaip galimos terapijos priemonės griežtai kontroliuojamoje klinikinėje aplinkoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateityje daugiau dėmesio gali būti skiriama ne tik dozei, bet ir vadinamajam set ir setting, tai yra žmogaus psichologinei būsenai bei aplinkai.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nedidelės apimties tyrimas, atliktas su sveikais dalyviais, todėl išvadų negalima tiesiogiai perkelti į klinikinį depresijos ar priklausomybių gydymą. Be to, entropijos idėja kaip universalaus psichodelinės būsenos žymens sulaukia kritikos, o patys autoriai pripažįsta, kad gali būti dar neatrasti pakankamai jautrūs būdai tiksliai fiksuoti ilgalaikius funkcinius smegenų pokyčius.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“. Specialistai pabrėžia, kad psilocibino vartojimas be medicininės priežiūros gali kelti rizikų, ypač žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus.

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Naujas pritaikymas senam vaistui

    Panikos priepuoliai gali užklupti staiga ir sukelti stiprų dusulio, mirties baimės, širdies permušimų ar nekontroliuojamo nerimo jausmą. Nors gydymui taikoma psichoterapija ir vaistai, daliai žmonių poveikis būna nepakankamas arba vargina šalutiniai reiškiniai.

    Naujas tyrimas rodo, kad vienas seniai žinomas antibiotikas minociklinas galėtų būti pritaikytas panikos priepuolių intensyvumui mažinti. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra naujas standartinis gydymas, tačiau rezultatai laikomi perspektyviais.

    Kas sieja anglies dioksidą ir paniką?

    Mokslininkai jau anksčiau nustatė, kad padidėjusi anglies dioksido koncentracija gali išprovokuoti panikos reakciją: smegenys tai interpretuoja kaip galimą uždusimo grėsmę. Dėl to įsijungia staigi organizmo pavojaus sistema, kuri kai kuriems žmonėms sukelia panikos priepuolį.

    Naujajame darbe daug dėmesio skirta mikroglijai, tai yra smegenų imuninėms ląstelėms, kurios gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir nervų sistemos jautrumo. Hipotezė paprasta: jei sumažinamas neurouždegimas, panikos reakcija gali susilpnėti.

    Tyrimas su pelėmis ir pacientais

    Tyrėjai Brazilijoje testavo minocikliną tiek su pelėmis, tiek su 49 žmonėmis, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas. Dalyvių panikos reakcija buvo vertinama po provokacijos įkvepiant anglies dioksido, o gyvūnams buvo taikomas analogiškas eksperimentinis modelis.

    Minociklinas buvo lyginamas su klonazepamu, vienu dažniau skiriamų vaistų panikos simptomams mažinti. Po 14 dienų abiejose grupėse fiksuotas panikos reakcijos sumažėjimas, o minociklinu gydytų pelių kvėpavimo reakcijos kai kuriais aspektais atrodė ramesnės.

    „Žiūrint į mūsų modelį, pelės, gavusios minocikliną 14 dienų iki eksperimento, turėjo silpnesnę vieną iš panikos reakcijų“, – sakė biologė Beatriz de Oliveira.

    „Žmonėms gydymas sumažino anglies dioksido įkvėpimo sukeltų panikos priepuolių intensyvumą“, – pridūrė ji.

    Kodėl minociklinas galėtų veikti?

    Tyrėjų teigimu, minociklinas įdomus tuo, kad mažomis dozėmis gali veikti kaip priešuždegiminė priemonė ir slopinti mikroglijos aktyvumą. Gyvūnų tyrimuose anglies dioksidas aktyvino mikrogliją smegenų kamieno srityje, kuri svarbi kvėpavimo kontrolei ir anglies dioksido pokyčių „aptikimui“, o minociklinas šią reakciją slopino.

    Žmonių grupėje taip pat fiksuota baltymų pokyčių, siejamų su mažesniu uždegimu, nors tyrėjai pabrėžia, kad mechanizmas gali būti sudėtingesnis. Be to, kai kurios biologinės sąsajos tarp žmonių ir pelių rezultatų nesutapo, todėl būtina papildoma analizė.

    „Manoma, kad pagerėjimas greičiausiai susijęs su uždegimo mažinimu, o tai skiriasi nuo klonazepamo veikimo mechanizmo“, – sakė biologė Luciane Gargaglioni.

    Ką tai keistų praktikoje?

    Minociklinas jau yra registruotas kaip antibiotikas, todėl, teoriškai, jo pritaikymas kitai indikacijai galėtų būti greitesnis nei visiškai naujo vaisto kūrimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vaistas automatiškai taps panikos sutrikimo gydymo pasirinkimu, kol nebus atlikti didesni, griežčiau kontroliuojami klinikiniai tyrimai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad antibiotikų vartojimas „ne pagal paskirtį“ turi rizikų, įskaitant nepageidaujamus poveikius ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Tyrime naudotos mažesnės dozės, kurios, kaip teigiama, gali mažinti šią riziką, tačiau savarankiškai vartoti minocikliną panikos simptomams gydyti nerekomenduojama.

    Tyrėjų išvada aiški: minociklinas gali tapti alternatyva ar papildoma kryptimi, ypač jei patvirtinama neurouždegimo reikšmė panikos priepuolių mechanizmui. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Translational Psychiatry“.

  • Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje antradienį sulaikyta dar 15 policijos pareigūnų, įtariamų kankinimais ir piktnaudžiavimu tarnyba prieš pažeidžiamus žmones. Taip plečiamas tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lisabonoje, kur, kaip įtariama, dalis veikų vyko policijos nuovadose.

    Portugalijos policija pranešė, kad iš viso šiuo metu tiriami 24 pareigūnai. Jie įtariami sunkiais nusikaltimais, tarp jų sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais kankinimais, išžaginimu, piktnaudžiavimu valdžia ir sunkiu fiziniu smurtu.

    Tyrėjai tą pačią dieną atliko apie 30 kratų, įskaitant dvi policijos nuovadas Portugalijos sostinėje. Portugalijos žiniasklaida skelbia, kad galimos aukos dažniausiai buvo dokumentų neturintys užsieniečiai, benamiai ar narkotikų vartotojai.

    Policijos vadovas Luís Carrilho, komentuodamas tyrimą, pabrėžė nulinės tolerancijos principą pareigūnų nusižengimams. Jo teigimu, gyventojai gali ir toliau pasitikėti policija, o institucija siekia, kad galimi pažeidimai būtų ištirti iki galo.

    Kas žinoma apie ankstesnius sulaikymus?

    Dar 2026 metų kovą teismas leido suimti septynis pareigūnus, įtariamus panašiais nusikaltimais, susijusiais su įvykiais vienoje Lisabonos policijos nuovadoje. Tuomet teismas argumentavo, kad būtina užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų tęsimui, viešosios tvarkos trikdymui ir įrodymų naikinimui.

    Portugalijos Viešojo saugumo policijos (PSP) Lisabonos metropoliteno vadovybė viešai pasmerkė bet kokį elgesį, kuris akivaizdžiai prieštarauja pareigūnų veiklos principams. PSP taip pat nurodė, kad apie galimus pažeidimus buvo informuota prokuratūra.

    Pažeidžiamų žmonių apsauga ir pasitikėjimas institucijomis

    Žmogaus teisių organizacijos Europoje ne kartą akcentavo, kad dokumentų neturintys migrantai, benamiai ir priklausomybių turintys asmenys rečiau kreipiasi pagalbos, nes bijo sulaikymo, stigmos ar keršto. Dėl to tokios grupės laikomos ypač pažeidžiamos, o bet kokie įtarimai dėl pareigūnų smurto paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose svarbiausia yra nepriklausomas tyrimas, aiškus įrodymų rinkimas ir veiksmingos vidinės kontrolės procedūros. Nuo šių elementų priklauso ne tik galimos atsakomybės klausimas, bet ir ilgalaikis pasitikėjimas teisėsauga.

    Tyrimas Portugalijoje tęsiamas, o institucijos kol kas neatskleidžia, kiek dar pareigūnų gali sulaukti įtarimų. Portugalijos žiniasklaida yra skelbusi, kad tyrimo apimtis gali būti platesnė ir apimti kelias policijos nuovadas, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.