CP v2

Category: Sveikata

  • Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Demencija dažnai siejama su senatve, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad rizikos veiksniai gali pradėti kauptis gerokai anksčiau – nuo nėštumo, kūdikystės ir vaikystės iki jauno suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai pabrėžia, kad dalį šių veiksnių galima keisti, todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anksčiau.

    Naujesniuose darbuose nagrinėjama, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos siejasi su vėlesne smegenų sveikata. Tyrėjai mini, kad kai kurie gimimo ir šeimos planavimo veiksniai, pavyzdžiui, gimdymas vyresniame amžiuje ar mažesni tarpai tarp gimdymų, gali būti susiję su šiek tiek padidėjusia demencijos rizika vėliau, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties.

    Kodėl svarbūs pirmieji gyvenimo metai?

    Mokslininkai vis dažniau remiasi ilgalaikiais stebėjimais, kurie rodo, kad kognityviniai gebėjimai vaikystėje gali būti susiję su kognityvinių funkcijų lygiu vyresniame amžiuje. Kitaip tariant, dalis skirtumų tarp žmonių gali būti matomi dar ankstyvame amžiuje, o ne vien atsirasti dėl spartesnio blogėjimo senstant.

    Pastebima ir tai, kad smegenų vaizdinimo tyrimuose kai kurie pokyčiai, siejami su vėlesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius įpročius. Dėl to vis dažniau kalbama apie demencijos prevenciją kaip apie viso gyvenimo tikslą.

    Rizikos veiksniai jaunystėje: ne vien alkoholis

    Tyrėjai, vertinantys 18–39 metų amžiaus grupę, išskiria ir su gyvenimo būdu susijusias rizikas: žalingą alkoholio vartojimą, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą bei socialinę izoliaciją. Šie veiksniai svarbūs tuo, kad dažnai įsitvirtina būtent jaunystėje ir vėliau tampa sunkiau pakeičiami.

    Kita dalis rizikų susijusi su sveikatos būkle ir aplinka: galvos traumos, oro tarša, prastesnė klausa ar rega, taip pat mažesnis išsilavinimo lygis. Prie riziką didinančių būklių dažnai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.

    Ką siūlo ekspertai ir kas dar tiriama?

    Specialistai pabrėžia, kad vien žinoti rizikas nepakanka, todėl siūloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai reiškia ankstyvą švietimą apie smegenų sveikatą, o bendruomenėse ir valstybiniu mastu – nuoseklias prevencines priemones, kurios padėtų mažinti žalingų įpročių paplitimą ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamumą.

    Kartu akcentuojama, kad dalis galimų rizikos veiksnių dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomenų. Tarp jų minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgas laikas prie ekranų, lėtinis stresas ir mikroplastikų poveikis, tačiau šiose srityse mokslinė bendruomenė dar ieško aiškesnių atsakymų.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kuo anksčiau pradedama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, širdies ir kraujagyslių rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau šansų sumažinti demencijos riziką vėlesniais dešimtmečiais. Tai ypač aktualu jaunimui, nes būtent šiame etape formuojasi įpročiai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.

  • Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Socialiniuose tinkluose menopauzės sprendimų pasiūla tapo milžiniška: nuo miltelių dėl smegenų miglos iki guminukų miegui ar kapsulių, žadančių hormonų pusiausvyrą. Vis dėlto mokslo įrodymai daugeliu atvejų atsilieka nuo rinkodaros, todėl verta atsiremti į tai, kas ištirta geriausiai.

    Perimenopauzės ir menopauzės metu estrogenų lygis svyruoja ir mažėja, o tai siejama su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, miego sutrikimais, nerimu, nuotaikų svyravimais, sąnarių skausmais bei raumenų masės ir kūno sudėties pokyčiais. Daliai moterų veiksmingiausias gydymas išlieka pakaitinė hormonų terapija, tačiau ji tinka ne visoms, o kai kurios jos sąmoningai renkasi vengti.

    Magnis: realiausia nauda miegui

    Magnis dalyvauja šimtuose organizmo procesų, susijusių su nervų signalais, raumenų atsipalaidavimu ir kraujospūdžio reguliavimu. Dėl to jis dažnai minimas kaip papildas, galintis prisidėti prie savijautos pokyčių, kurie perimenopauzėje pasireiškia ypač dažnai.

    Klinikiniai tyrimai su suaugusiaisiais, įskaitant vyresnio amžiaus grupes, rodo, kad magnio papildai kai kuriems žmonėms gali pagerinti užmigimą ir sumažinti nemigos simptomų intensyvumą. Tai svarbu, nes miego fragmentacija ir ankstyvas prabudimas yra vieni dažniausių nusiskundimų menopauzės laikotarpiu.

    Duomenų apžvalgos taip pat rodo, kad magnis gali nedaug sumažinti nerimo simptomus, ypač kai organizme jo trūksta. Tačiau svarbu pažymėti, kad nemaža dalis šių tyrimų atlikta ne būtent su menopauzę išgyvenančiomis moterimis, todėl rezultatai nebūtinai tiesiogiai perkeliami į šią grupę.

    Kita svarbi kryptis yra kaulų sveikata: mažėjant estrogenams didėja osteoporozės rizika, nes kaulų irimas gali vykti greičiau nei jų atsinaujinimas. Magnis siejamas su kaulų mineralų apykaita ir kaulinio audinio formavimosi procesais, tad moterims, kurioms nustatomas jo trūkumas, papildymas gali būti prasmingas kaip bendros strategijos dalis.

    Vis dėlto magnis nėra stebuklingas sprendimas visiems simptomams: įrodymai nerodo aiškios naudos karščio bangoms, svorio pokyčiams ar pažintiniams sunkumams. Praktikoje svarbi ir forma, nes citratas ar glicinatas dažnai įvardijami kaip geriau pasisavinami nei oksidas, o didesnės dozės gali sukelti viduriavimą.

    Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, papildų vartojimas be gydytojo priežiūros gali būti nesaugus. Taip pat verta įvertinti, ar magnis nesidubliuoja su kitais vartojamais papildais ar vaistais, nes per didelis kiekis nebūtinai reiškia didesnę naudą.

    Kreatinas: dėmesys raumenims ir energijai

    Kreatinas ilgą laiką buvo siejamas su sportu ir tyrinėtas daugiausia vyrų grupėse, tačiau naujesni darbai vis dažniau apima ir moteris, ypač perimenopauzėje. Šiuo laikotarpiu didėja sarkopenijos rizika, o raumenų jėgos ir masės mažėjimas gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir medžiagų apykaitą, laikyseną bei kasdienį funkcionalumą.

    Tyrimuose su perimenopauzę išgyvenančiomis moterimis kreatino vartojimas buvo siejamas su apčiuopiamu apatinės kūno dalies jėgos didėjimu, o kai kuriais atvejais fiksuotas ir miego kokybės pagerėjimas. Tai ypač aktualu, nes menopauzės metu fizinis nuovargis ir prastesnis miegas dažnai sustiprina vienas kitą.

    Po menopauzės rezultatai nėra tokie vienareikšmiai: apžvalgose minima, kad trumpalaikė nauda gali būti nedidelė, o ilgalaikis poveikis raumenų ar kaulų rodikliams ne visada reikšmingas. Tačiau kreatinas išlieka vienu labiausiai ištirtų sporto mitybos papildų, o jo saugumas sveikiems žmonėms vertinamas palankiai, laikantis rekomenduojamų dozių.

    Taip pat daugėja darbų apie galimą kreatino naudą smegenų funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui, nuotaikai ar kognityviniam nuovargiui, ypač esant hormonų svyravimams. Vis dėlto šioje srityje dar trūksta didelių, gerai suprojektuotų tyrimų, atliktų būtent su menopauzės amžiaus moterimis.

    Kaip ir su magniu, pagrindinė atsargumo grupė yra žmonės, turintys inkstų veiklos sutrikimų ar kitų rimtų sveikatos problemų. Prieš pradedant vartoti kreatiną kartu su vaistais ar esant lėtinėms ligoms, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Ką verta žinoti prieš perkant

    Rinkoje gausu produktų, kurie menopauzės laikotarpiu reklamuojami kaip būtinybė, pavyzdžiui, liūto karčių grybas ar kolagenas. Tačiau įrodymai dažnai yra mišrūs: liūto karčių atveju daug žadančių rezultatų gaunama su gyvūnais, o žmonių tyrimai maži ir ne visada atlikti su menopauzės grupėmis, todėl tvirtų išvadų daryti anksti.

    Kolagenas teoriškai svarbus odai, sąnariams ir kaulams, o kai kuriuose tyrimuose po menopauzės fiksuoti nedideli kaulų mineralinio tankio pokyčiai. Vis dėlto skirtingi kolageno tipai ir gamybos būdai lemia nevienodą pasisavinimą, todėl vienu vardu vadinamų produktų poveikis gali skirtis, o bendras įrodymų vaizdas išlieka nevienodas.

    Praktinis kriterijus išlieka paprastas: papildai gali būti pagalbinė priemonė, tačiau menopauzės savijautą dažnai labiausiai keičia baziniai dalykai. Reguliarus judėjimas, ypač jėgos treniruotės, miego higiena, subalansuota mityba, alkoholio ribojimas ir streso valdymas yra tie veiksniai, kurių nauda ilgalaikei širdies, kaulų ir raumenų sveikatai pagrįsta stipriausiais įrodymais.

    Jei simptomai ryškūs arba trukdo kasdienybei, svarbu neapsiriboti vien papildais ir aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Tai padeda įvertinti ir galimas gydymo alternatyvas, ir individualias rizikas, įskaitant kaulų tankio mažėjimą ar nuotaikos sutrikimų paūmėjimą.

  • Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje finišavo svorių gigantais: penki finalai, penki čempionai

    Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje finišavo svorių gigantais: penki finalai, penki čempionai

    Dušanbėje, Tadžikistano sostinėje, pasibaigė 2026 metų dziudo „Grand Slam“ turnyras, kurio paskutinę dieną dėmesys krypo į sunkiausias svorio kategorijas. Pilnutėlė arena ir aukšto tempo kovos tapo ryškiu finišu vienam svarbiausių Tarptautinės dziudo federacijos pasaulio turo etapų regione.

    Paskutinę varžybų dieną aukso medalius iškovojo Mansuras Lorsanovas, Jelyzaveta Lytvynenko, Fuchunas Huangas, Asya Tavano ir Jakubas Sordylas. Finalai atskleidė skirtingas pergalių formules: nuo pratęsimo ir aktyvumo iki vieno tikslaus metimo, nulėmusio dvikovos baigtį.

    Dramatiškas sprendimas pratęsime

    Svorio kategorijos iki 90 kilogramų finale Mansuras Lorsanovas susitiko su olimpiniu prizininku Theodorosu Tselidiu. Kova buvo itin lygi ir persikėlė į pratęsimą, kuriame nugalėtoją lėmė vertinimas už aktyvumą.

    Šis finalas tapo vienu iš tų, kuriuose ypač svarbus ne tik technikos arsenalas, bet ir taktika bei ištvermė. Tokiose dvikovose dažnai laimi sportininkas, gebantis išlaikyti iniciatyvą, spaudimą ir priversti varžovą klysti.

    Metimas, kuris užbaigė finalą

    Svorio kategorijoje iki 78 kilogramų Jelyzaveta Lytvynenko finale pademonstravo pranašumą patirtimi ir situacijos kontrole. Lemiamu momentu ji atliko įspūdingą o-goši metimą, už kurį skirta ipon, ir taip užtikrintai uždarė kovą.

    Sportininkė po pergalės išskyrė atmosferą, kuri, anot jos, išsiskiria šio regiono varžybose.

    „Man labai patinka ši atmosfera Dušanbėje, kaip ir Uzbekistane. Žmonės čia sukuria ypatingą nuotaiką“, – sakė Jelyzaveta Lytvynenko.

    Kinijos dziudo laukta pergalė

    Svorio kategorijos iki 100 kilogramų finale Fuchunas Huangas susikovė su Adamu Sangarijevu ir laimėjo atlikęs tikslų o-uči gari metimą. Šis triumfas išsiskyrė tuo, kad, pagal turnyro organizatorių ir federacijos pateiktą kontekstą, tai buvo pirmasis Kinijos vyro iškovotas pasaulio turo auksas per devynerius metus.

    Pats sportininkas pabrėžė, jog prieš metus Dušanbėje tenkinosi bronza, o šįkart atvyko su aiškiu tikslu žengti dar vienu laipteliu aukščiau.

    „Praėjusiais metais čia buvau trečias, o šiemet jaučiau, kad iki sidabro ir aukso trūksta visai nedaug. Šįkart pavyko tai padaryti“, – sakė Fuchunas Huangas.

    Moterų svorio kategorijoje virš 78 kilogramų Asya Tavano finale įveikė Jinesinuer Ayiman ir apgynė pernai iškovotą titulą. Lemiamu tapo dar vienas o-uči gari, pademonstravęs, kad aukščiausiame lygyje dažnai laimi ne triukų gausa, o laiku pritaikyta klasika.

    Vyrų svorio kategorijos virš 100 kilogramų finale 22 metų Jakubas Sordylas iškovojo pirmąjį savo pasaulio turo auksą. Jis įveikė Bislana Katamardovą, pergalingai užbaigdamas veiksmą perėjimu į laikymą ir išlaikydamas kontrolę iki dvikovos pabaigos.

    Turnyro organizatoriai pabrėžė elektrizuojančią atmosferą ir šeimininkų sėkmę: Tadžikistano sportininkai šiame „Grand Slam“ iškovojo tris aukso medalius. Kitas pasaulio turo sustojimas numatytas Astanoje, kur sportininkai tęs kovą dėl reitingo taškų ir pozicijų prieš svarbiausius sezono čempionatus.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.

  • Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Ką parodė šimtamečių šeimų duomenys

    Šimtamečių vaikų mityba, kaip rodo naujas JAV mokslininkų darbas, vidutiniškai yra kiek palankesnė sveikatai nei daugumos bendraamžių. Vis dėlto net ir šioje grupėje aiškiai matyti spragos: kai kurių rekomenduojamų produktų valgoma per mažai.

    Tyrimą atlikę Bostono universiteto mokslininkai analizavo 2005 metais užpildytas mitybos anketas iš Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo. Į analizę pateko 457 vyresnio amžiaus žmonės, dauguma jų buvo šimtamečių suaugę vaikai.

    Anketas pildžiusių dalyvių amžius svyravo nuo maždaug keturiasdešimties vidurio iki devyniasdešimties pradžios, o vidurkis buvo apie septyniasdešimt penkerius metus. Tyrėjai siekė praktiško atsakymo: kuo iš tiesų minta šeimos, kuriose pasitaiko išskirtinai ilgaamžių žmonių.

    Kas jų mityboje buvo stipriausia

    Vertinant pagal kelis plačiai taikomus mitybos kokybės indeksus, šimtamečių vaikai surinko vidutinius, tačiau palyginti geresnius balus nei panašaus amžiaus žmonių grupės JAV. Tai reiškia, kad bendra mitybos kryptis buvo palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai, lėtinių ligų prevencijai bei kai kuriems kognityvinės sveikatos rodikliams.

    Ryškiausios stiprybės siejosi su dažnesniu vaisių, daržovių, žalumynų ir ankštinių vartojimu, taip pat su jūrų gėrybėmis. Tyrėjai taip pat fiksavo palankesnius pasirinkimus baltymų šaltinių kokybės požiūriu, kai dažniau renkamasi mažiau perdirbta mėsa ar žuvis.

    Kitas pozityvus aspektas buvo saikingesnis natrio, pridėtinio cukraus ir rafinuotų grūdų vartojimas. Šie mitybos komponentai daugelyje gairių siejami su didesne hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kai jų suvartojama per daug.

    Ko vis tiek trūko ir kodėl tai svarbu

    Nors bendras vaizdas buvo palankesnis, tyrimas parodė, kad šimtamečių vaikai nepasiekė rekomenduojamų kiekių kelioms svarbioms produktų grupėms. Tarp jų minimi pilno grūdo produktai, ankštiniai, sojų produktai ir riešutai.

    Tokie produktai paprastai siejami su didesniu skaidulų, augalinių baltymų ir nesočiųjų riebalų kiekiu, o tai svarbu tiek žarnyno sveikatai, tiek cholesterolio kontrolei. Pasaulio sveikatos organizacija sveikos mitybos rekomendacijose pabrėžia visavertės, įvairesnės mitybos naudą lėtinių ligų rizikos mažinimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai neįrodo priežastinio ryšio: vien iš šių duomenų negalima teigti, jog būtent mityba nulėmė ilgesnį gyvenimą šeimose. Analizė buvo stebėjimo pobūdžio ir rėmėsi vienu laiko tašku, o ne ilgalaikiu valgymo įpročių sekimu.

    Taip pat svarbus apribojimas yra dalyvių sudėtis: grupė buvo labiau išsilavinusi ir daugiausia baltaodžiai žmonės, todėl išvadų negalima automatiškai perkelti visoms visuomenės grupėms. Vis dėlto tyrimas suteikia užuominų, kokie kasdieniai pasirinkimai dažniau sutampa su ilgaamžių šeimų profiliu.

    Vienas aiškiausių veiksnių, siejusiųsi su aukštesne mitybos kokybe, buvo išsilavinimas. Pasak mokslininkų, tai rodo poreikį stiprinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos raštingumą, įskaitant etikečių skaitymą ir praktinius maisto gaminimo įgūdžius, taip pat taikyti labiau tikslines priemones skirtingoms grupėms.

    Autoriai taip pat akcentuoja, kad viešoji politika gali turėti reikšmės: jei pilno grūdo produktai ar ankštiniai yra sunkiau prieinami ar brangūs, net ir motyvuoti žmonės dažniau renkasi mažiau palankias alternatyvas. Todėl kalbama apie prieinamumo ir įperkamumo gerinimą, ypač vyresnio amžiaus gyventojams.

    Platesniame kontekste ilgaamžiškumo rodikliai Europoje išlieka aukšti: pagal Eurostato skelbiamus išankstinius 2024 metų duomenis, tikėtina gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje siekė 81,7 metų. Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli, o mityba laikoma vienu svarbių, nors ir ne vieninteliu, sveiko senėjimo veiksnių.

  • Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje, netoli miesto įsikūrusioje Fondation Beyeler, gegužės 1 dieną lankytojai buvo pakviesti į Paulo Cezanne parodą neįprastu būdu: atvykti su maudymosi kostiumėliais. Tą vienos dienos akciją pasirinkusieji sutaupė įprastą įėjimo mokestį ir į parodą pateko nemokamai.

    Muziejus skelbė, kad standartinis bilietas tądien kainavo 25 Šveicarijos frankus, tai yra apie 27 eurus. Dalis svečių pasirodė su papildomais atributais, pavyzdžiui, maudymosi kepurėlėmis, kai kurie vaikščiojo basi ir, esant geram orui, leido laiką muziejaus sode.

    „Iš pradžių man tai atrodė gana absurdiška, bet idėja patiko, ir man pasirodė drąsu, kad muziejus ryžtasi tokiam sumanymui. Pagalvojau: gerai, įsitrauksiu ir ateisiu“, – sakė parodos lankytojas Julien Rondez.

    Idėja susieta su Cezanne kūriniais

    Vienos dienos renginys pavadintas Mauduolių diena, o jo koncepciją pasiūlė italų menininkas Maurizio Cattelan. Organizatorių sumanymas buvo ne tik sukurti šventišką nuotaiką, bet ir paskatinti žiūrovą kitaip pajusti parodos temą.

    Parodoje daug dėmesio skiriama Cezanne kūrinių serijai Mauduoliai, kurioje vaizduojamos nuogos figūros, įkomponuotos gamtoje, o kūnas ir peizažas tarsi susilieja. Muziejus akcentuoja, kad maudymosi apranga simboliškai priartina lankytoją prie šio motyvo ir padeda patirti kūrinius ne vien pro tradicinio etiketo prizmę.

    Muziejai ieško naujų auditorijų

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir galerijos Europoje ieško būdų pritraukti platesnę publiką ir paskatinti žmones sugrįžti į kultūros erdves. Pastaraisiais metais daugėja teminių vakarų, interaktyvių ekskursijų, bendruomeninių renginių ir akcijų, kurios mažina psichologinį barjerą tiems, kurie muziejų vis dar laiko pernelyg formalia vieta.

    Fondation Beyeler atstovai pabrėžė dialogo tarp meno ir žiūrovo svarbą, o renginį pristatė kaip žaismingą kvietimą išeiti iš komforto zonos, išlaikant pagarbą kūriniams. Cezanne paroda Baselyje veiks iki 2026 metų gegužės 25 dienos.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.

  • Moliūgų sėklos ar anakardžiai užkandžiui: kuo skiriasi riebalai, mineralai ir kaloringumas

    Abu produktai suteikia baltymų, nesočiųjų riebalų ir svarbių mikroelementų, todėl dažnai rekomenduojami kaip sotesnė alternatyva saldumynams. Vis dėlto renkantis verta įvertinti tikslą: ar norite daugiau mineralų, ar ieškote švelnesnio, lengviau užkandamo riešuto kasdienai.

    Moliūgų sėklos paprastai išsiskiria mineralų gausa, ypač magnio, kalio ir kitų medžiagų, svarbių nervų sistemai, raumenų funkcijai ir bendrai savijautai. Anakardžiai taip pat turi mineralų, tačiau jų profilis dažniau siejamas su energijos suteikiančiu, „minkštesniu“ užkandžiu, kurį patogu valgyti ir be papildomo paruošimo.

    Ir moliūgų sėklose, ir anakardžiuose didžiąją riebalų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, siejamos su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Tuo pat metu sotieji riebalai šiuose produktuose paprastai sudaro mažesnę dalį, todėl jie dažnai tinka subalansuotai mitybai.

    Jei prioritetas yra augalinės omega-3 riebalų rūgštys, nei moliūgų sėklos, nei anakardžiai nėra jų „čempionai“: jų kiekiai paprastai nedideli. Tokiu atveju dažnai minimi kiti pasirinkimai, pavyzdžiui, graikiniai riešutai ar linų sėmenys, tačiau tai jau kita užkandžių kategorija.

    Nesočiųjų riebalų turintys produktai, vartojami vietoje dažnų sočiųjų riebalų šaltinių, gali padėti palaikyti palankesnį cholesterolio balansą. Be to, riebalai prisideda prie riebaluose tirpių maistinių medžiagų įsisavinimo ir suteikia ilgiau trunkantį sotumą.

    Praktiškai didžiausias „spąstas“ dažnai yra ne pati sėkla ar riešutas, o pridėtinė druska ir suvalgomas kiekis. Sūdyti variantai reikšmingai padidina natrio kiekį racione, todėl verta dažniau rinktis nesūdytus arba atidžiai skaityti etiketes.

    Taip pat svarbus porcijų dydis: riešutai ir sėklos yra kaloringi, tad net ir sveikas užkandis gali greitai „sukaupti“ daug energijos, jei valgoma iš didelio pakelio. Patogus sprendimas kasdienai yra iš anksto atsisverti nedidelę porciją ir ją turėti kaip suplanuotą užkandį.

    Dar vienas aspektas yra alergijos. Anakardžiai priskiriami medžių riešutams, todėl žmonėms, turintiems alergiją riešutams, jų reikėtų vengti, o dėl alternatyvų pasitarti su gydytoju. Alergija moliūgų sėkloms pasitaiko rečiau, bet ji taip pat įmanoma.

    Jei norite užkandžio, kuris prisideda prie mineralų, ypač magnio, gavimo, dažnai palankiau atrodo moliūgų sėklos. Jos taip pat lengvai pritaikomos patiekalams: tinka barstyti ant salotų, sriubų ar košių, kai norisi papildomo traškumo.

    Jei ieškote švelnesnio skonio ir lengvai suvalgomo varianto kelionėje ar darbe, dažnas pasirinkimas būna anakardžiai. Svarbiausia taisyklė abiem atvejais išlieka ta pati: rinkitės kuo mažiau apdorotus, nesūdytus produktus ir laikykitės saikingo kiekio.

  • Mokslininkai įvardijo produktą: kaip česnakas gali padėti natūraliai stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad česnakas gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Dalis tyrimų sieja tai su biologiškai aktyviais sieros junginiais, ypač alicinu, kuris susidaro sutraiškius arba susmulkinus česnaką.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias mechanizmas gali būti poveikis kasos beta ląstelėms, kurios gamina insuliną. Kai šių ląstelių funkcija išsaugoma geriau, organizmas gali efektyviau reaguoti į padidėjusį gliukozės kiekį po valgio.

    „Iš mechaninės pusės česnakas gali prisidėti prie mažesnės beta ląstelių žūties, todėl kasa gali efektyviau išskirti insuliną, kai cukraus kiekis kraujyje kyla“, – teigiama apžvalgose, kuriose aptariami eksperimentiniai duomenys.

    Nemaža dalis įrodymų kol kas ateina iš gyvūnų ir laboratorinių tyrimų, tačiau jų rezultatai sudaro pagrindą tolesnėms klinikinėms studijoms su žmonėmis. Kai kuriose metaanalizėse taip pat nagrinėta, ar česnako papildai gali turėti apčiuopiamą poveikį glikemijos rodikliams, tačiau išvados priklauso nuo tyrimų trukmės, formos ir dozių.

    Kaip tai gali veikti?

    Vienas galimų paaiškinimų susijęs su tuo, kad česnako junginiai gali padėti gerinti insulino sekreciją ir jautrumą insulinui. Jei ląstelės geriau „priima“ insuliną, gliukozė greičiau pernešama iš kraujo į audinius, kur ji panaudojama energijai.

    Kitas aptariamas kelias yra poveikis virškinimui: kai kurios medžiagos gali slopinti fermentus, dalyvaujančius krakmolo skaidyme. Lėtesnis angliavandenių skaidymas reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje po valgio kyla tolygiau, o ne staigiai.

    Taip pat svarstoma, kad česnakas gali prisidėti prie lėtesnio gliukozės pasisavinimo žarnyne. Toks efektas primena mitybos principus, kurie taikomi renkantis mažesnio glikeminio indekso produktus, siekiant išvengti didelių glikemijos šuolių.

    Antioksidantai, uždegimas ir mikrobioma

    Mokslininkai diabeto riziką dažnai sieja su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu, kurie gali silpninti insulino veikimą ir pažeisti kasos ląsteles. Česnake esantys sieros junginiai tiriami dėl antioksidacinių savybių, galinčių mažinti laisvųjų radikalų žalą.

    Kai kuriuose darbuose minima, kad česnako veikliosios medžiagos gali turėti įtakos uždegiminių žymenų aktyvumui. Sumažėjus uždegimui, organizmo atsakas į insuliną gali gerėti, o gliukozės kontrolė tapti stabilesnė, ypač žmonėms, turintiems metabolinio sindromo požymių.

    Dar viena kryptis, kuri pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio, yra žarnyno mikrobiomos vaidmuo. Tyrėjai analizuoja, ar česnako junginiai gali daryti įtaką žarnyno bakterijų sudėčiai ir su tuo susijusiems hormonams, pavyzdžiui, GLP-1, kuris svarbus gliukozės apykaitai po valgio.

    Ką svarbu prisiminti?

    Specialistai akcentuoja, kad česnakas nėra vaistas ir negali pakeisti diabeto gydymo ar gydytojo paskirtų vaistų. Jei žmogus jau vartoja gliukozę mažinančius preparatus, didesni mitybos pokyčiai ar papildai turėtų būti derinami su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų išvengta per žemo cukraus kiekio epizodų.

    Praktiniu požiūriu česnakas dažniausiai vertinamas kaip sveikatai palankios mitybos dalis, o ne atskiras sprendimas. Geriausi rezultatai paprastai siejami su visuma: subalansuota mityba, kūno svorio kontrole, pakankamu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir reguliariais sveikatos patikrinimais.

  • 5 naudingiausi riešutai sveikatai: dietologai išskyrė favoritus ir paaiškino, kuo jie ypatingi

    Riešutai dažnai vadinami vienu patogiausių užkandžių, nes nedidelėje porcijoje telpa daug baltymų, skaidulų, vitaminų ir nesočiųjų riebalų. Vis dėlto skirtingų rūšių riešutų maistinė vertė ir poveikis sveikatai nėra vienodi, todėl dietologai dažniausiai akcentuoja kelis aiškius favoritus.

    Specialistai primena, kad riešutai yra kaloringi, tad svarbus saikas: daugumai žmonių tinkama porcija dažnai siejama su maždaug viena sauja per dieną. Toks kiekis gali papildyti mitybą vertingomis medžiagomis, bet kartu padeda neperžengti dienos energijos normos.

    Graikiniai riešutai

    Dietologai graikinius riešutus dažnai išskiria dėl jų riebalų rūgščių profilio ir galimos naudos širdžiai bei smegenų funkcijoms. Jie laikomi vienu reikšmingesnių augalinių alfa linoleno rūgšties šaltinių, kuri priklauso omega-3 riebalų rūgščių grupei.

    Praktiškai tai reiškia, kad graikiniai riešutai dažnai rekomenduojami kaip paprastas būdas mityboje padidinti nesočiųjų riebalų dalį, ypač jei racione mažiau riebios žuvies. Juos patogu berti į košes, jogurtą ar dėti į salotas.

    Fistacijos

    Fistacijos vertinamos dėl palyginti subalansuotos sudėties: jose yra baltymų, skaidulų, taip pat nemažai kalio ir antioksidantų. Dietologai atkreipia dėmesį, kad šie riešutai dažnai valgomi su kevalu, o tai natūraliai pristabdo valgymo tempą ir gali padėti kontroliuoti porcijos dydį.

    Be to, fistacijos neretai minimos kaip geras pasirinkimas žmonėms, kurie ieško sotesnio užkandžio. Dėl baltymų ir skaidulų derinio jos gali ilgiau išlaikyti sotumą tarp valgymų.

    Migdolai

    Migdolai dažnai rekomenduojami tiems, kurie nori daugiau skaidulų ir vitamino E, o taip pat siekia palankesnio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Dietologai pabrėžia, kad migdoluose esantis skaidulų, magnio ir nesočiųjų riebalų derinys gali būti naudingas gliukozės kontrolei.

    „Migdolai yra vienas paprasčiausių būdų kasdien papildyti racioną skaidulomis ir vitaminu E, o kartu išlaikyti sotumo jausmą“, – sakė dietologė.

    Braziliškieji riešutai

    Braziliškieji riešutai išsiskiria ypač dideliu seleno kiekiu, todėl dažniausiai minimi kalbant apie skydliaukės veiklą ir antioksidacinę apsaugą. Dėl didelės koncentracijos dietologai ragina laikytis saiko ir jų nevalgyti dideliais kiekiais.

    Dažnai akcentuojama paprasta taisyklė: kai kuriems žmonėms pakanka vos vieno braziliškojo riešuto per dieną, kad būtų reikšmingai papildytos seleno atsargos. Jei vartojami papildai su selenu, mitybą verta derinti atsargiau.

    Arachidai

    Nors arachidai botaniškai yra ankštiniai, mityboje jie dažniausiai priskiriami riešutams ir vertinami dėl geros kainos bei maistinės vertės. Juose yra baltymų, taip pat magnio ir cinko, kurie svarbūs energijos apykaitai, imuninei sistemai ir bendrai organizmo funkcijai.

    Renkantis arachidus ar žemės riešutų sviestą, specialistai pataria atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo mažiau pridėtinės druskos, cukraus ir aliejų, tuo geriau. Kasdieniam užkandžiui labiausiai tinka natūralūs, minimaliai apdoroti variantai.

    Dietologai pabrėžia, kad naudingiausias pasirinkimas dažniausiai yra įvairių riešutų kaitaliojimas, o ne vienos rūšies vartojimas nuolat. Jei žmogus turi alergijų, virškinimo sutrikimų ar laikosi specifinės dietos, riešutus verta rinktis individualiai ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar dietologu.