CP v2

Category: Sveikata

  • Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Kruizinis laivas – tarsi laikinas miestas

    Kruizai reklamuojami kaip atostogos ant vandens, tačiau visuomenės sveikatos požiūriu tai yra ypač palanki terpė infekcijoms plisti. Kelioms dienoms ar savaitėms tūkstančiai žmonių gyvena toje pačioje, glaudžiai sujungtoje aplinkoje.

    Laive yra restoranai, teatrai, liftai, koridoriai, sporto ir poilsio zonos, o didelė dalis veiklų vyksta uždarose patalpose. Kai infekcija patenka į vidų, ji gali greitai judėti tais pačiais maršrutais, kuriais juda keleiviai ir įgula.

    Kas labiausiai didina protrūkių riziką?

    Didžiausia problema yra nuolatinis artimas kontaktas ir bendri paviršiai: turėklai, liftų mygtukai, savitarnos zonos, bendri tualetai. Ypač greitai plinta žarnyno infekcijos, nes užtenka mažo užterštumo, kad virusas pasiektų kitus žmones per rankas ar maistą.

    Norovirusas yra viena dažniausiai su kruizais siejamų infekcijų, nes jis lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui ir gali išlikti ant paviršių. Savitarnos bufetai, bendri įrankiai ir didelis žmonių srautas sudaro sąlygas užkratui plisti net tada, kai sergantis dar nejaučia ryškių simptomų.

    Riziką didina ir tai, kad įgula gyvena bei dirba toje pačioje erdvėje, neretai dalijasi patalpomis, o tai palengvina infekcijos judėjimą tarp keleivių ir personalo. Kai kuriais atvejais protrūkį suvaldyti sudėtinga vien dėl to, kad laive nuolat vyksta masinis judėjimas ir renginiai.

    Oras, vanduo ir pažeidžiamos grupės

    Kvėpavimo takų virusams palankios vietos yra uždaros, žmonių perpildytos erdvės, kuriose ilgai būnama kartu, pavyzdžiui, restoranai ir pramogų salės. Ventiliacijos kokybė, šviežio oro tiekimas ir filtravimo sprendimai turi didelę reikšmę, nes prastas vėdinimas didina užkrato koncentraciją patalpose.

    Kitas rizikos tipas susijęs ne su tiesioginiu plitimu, o su vandens sistemomis. Legioneliozė gali plisti įkvėpus smulkių vandens lašelių iš užterštų sistemų, pavyzdžiui, dušų ar sūkurinių vonių, todėl kruizuose svarbi nuolatinė vandens sistemų priežiūra ir dezinfekcija.

    Protrūkių pasekmės dažniau būna sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir keleiviams, turintiems lėtinių ligų. Net iš pažiūros paprasta žarnyno infekcija gali baigtis dehidratacija, o kvėpavimo takų infekcijos atvejais padidėja komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybė.

    „Kruizinis laivas patogus keleiviui, bet infekcijai tai taip pat idealios sąlygos: tie patys valgiai, tas pats oras, tie patys paviršiai ir tas pats vanduo“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.

    Kaip sumažinti riziką keliaujant?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš kelionę: pasitikrinti, ar kruizų organizatorius turi aiškias susirgimų registravimo, valymo ir izoliavimo taisykles. Taip pat svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę ir, jei priklausote rizikos grupėms, pasitarti su šeimos gydytoju.

    Laive efektyviausia priemonė nuo žarnyno infekcijų yra rankų plovimas muilu ir vandeniu, nes vien dezinfekantas ne visada pakeičia kruopštų plovimą. Pajutus simptomus rekomenduojama kuo anksčiau pranešti laivo medicinos tarnybai ir vengti bufetų bei perpildytų erdvių, kad užkratas neplistų toliau.

    Nors kruizų bendrovės per pastaruosius metus sustiprino higienos protokolus ir reagavimo į protrūkius procedūras, pati kruizo struktūra išlieka iššūkis. Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ir organizatoriams, ir keleiviams, ypač ankstyvai atpažįstant ligos požymius.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kūno judėjimas gali suaktyvinti mechanizmą, padedantį smegenims judinti ir „praplauti“ skysčius. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas siejamas su geresne smegenų sveikata.

    Tyrimą atlikę Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir naudojo kompiuterinius modelius. Jie nustatė, kad pilvo raumenų susitraukimai gali sukelti slėgio pokyčius, kurie per venų tinklą perduodami link nugaros smegenų ir galiausiai veikia smegenų padėtį kaukolėje.

    Kas vyksta judant?

    Stebėdami peles bėgimo takelyje, mokslininkai fiksavo, kad smegenys pasislenka iškart po pilvo raumenų įsitempimo, kuris įvyksta prieš žingsnį. Papildomai jie patikrino, kad būtent spaudimas pilvo srityje yra svarbus šio efekto šaltinis.

    „Mūsų tyrimas paaiškina, kaip vien judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė neuro mokslininkas Patrickas Drew.

    Naudodami mikrokompiuterinę tomografiją tyrėjai sudarė venų tinklo, jungiančio pilvo ertmę, stuburo kanalą ir galvos sritį, žemėlapį. Ši sistema, jų vertinimu, gali veikti tarsi hidraulinis siurblys, sukeliantis labai mažus, bet reikšmingus slėgio ir skysčių judėjimo pokyčius.

    Ryšys su smegenų skysčiu

    Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad net subtilūs smegenų poslinkiai gali paveikti galvos ir nugaros smegenų skysčio tekėjimą. Šis skystis laikomas svarbiu pašalinant medžiagų apykaitos atliekas, kurios gali kauptis budrumo metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad miego metu skysčių judėjimo kryptys ir režimai gali skirtis, o tyrimas pateikia vieną galimą paaiškinimą, kodėl budrumo metu skysčių apykaita gali būti susieta su judėjimu. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tiesioginių išvadų apie žmones dar daryti negalima.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimas atliktas su pelėmis, jo rezultatai papildo augantį įrodymų lauką, kad net nedidelis, bet reguliarus judėjimas gali turėti neurologinės naudos. Tyrėjų teigimu, pilvo raumenys įsijungia daugelyje kasdienių veiklų, nuo ėjimo iki atsistojimo ar pasilenkimo.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Neuroscience, o mokslininkai ragina tęsti darbus su žmonėmis, kad būtų tiksliau įvertinta, kaip judėjimo sukelti slėgio pokyčiai veikia smegenų skysčių apytaką ir ilgalaikę smegenų sveikatą.

  • Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

    Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

    Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

    2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

    Kaip veikė procedūra

    2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

    Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

    Kodėl tai svarbu berniukams

    Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

    Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

    Kokie klausimai dar lieka

    Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

    Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.

  • Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Daugelis po darbo dienos jaučiasi ne tik pavargę, bet ir tarsi nuolat įsitempę: mintys sukasi, kūnas nerimsta, o net ramybės akimirkos nepadeda atsipalaiduoti. Neurologai pabrėžia, kad toks užsitęsęs sužadinimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių, tarp jų ir dažnesnius galvos skausmus.

    Specialistų teigimu, trumpalaikis stresas pats savaime nėra blogis: jis gali padėti susikaupti, greičiau priimti sprendimus ar mobilizuoti jėgas. Problema prasideda tada, kai įtampa tampa lėtine, o organizmas negauna pakankamai atsigavimo, todėl nervų sistema ilgai išlieka budrumo režime.

    Kaip stresas didina skausmo jautrumą?

    Ilgalaikio streso metu organizme dažniau palaikomas padidėjęs streso hormonų lygis, greitėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, o kūnas linkęs veikti kovok arba bėk režimu. Toks fonas gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl dirgikliai, kurie anksčiau nekėlė problemų, ima būti jaučiami stipriau.

    Galvos skausmų kontekste tai reiškia, kad priepuoliai gali prasidėti lengviau ir užsitęsti ilgiau. Žmonėms, turintiems polinkį į migreną, nuolatinė įtampa neretai veikia kaip priepuolius provokuojantis ir juos sunkinantis veiksnys, ypač kai kartu sutrinka miegas, mitybos režimas ar dienotvarkė.

    Ne mažiau svarbi ir raumenų įtampa kaklo, pečių bei galvos srityje. Ilgas sėdėjimas, įsitempusi laikysena ir monotoniškas darbas prie ekrano gali prisidėti prie įtampos tipo galvos skausmų, kurie dažnai sustiprėja antroje dienos pusėje.

    Miegas: užburtas ratas

    Nuolatinis sužadinimas vakare dažnai reiškia, kad užmigti sunkiau, miegas tampa fragmentiškas, o poilsis nebeatkuria jėgų. Miego stoka savo ruožtu didina organizmo jautrumą stresui, silpnina emocinį atsparumą ir gali padidinti galvos skausmų tikimybę kitą dieną.

    Ilgainiui susiformuoja užburtas ratas: prastas miegas didina įtampą, įtampa didina skausmo jautrumą, o skausmas dar labiau trikdo kasdienę veiklą ir poilsį. Specialistai pabrėžia, kad šis derinys gali paveikti ir kognityvines funkcijas, tampa sunkiau susikaupti, daugėja klaidų, kyla irzlumas.

    Ką galima padaryti kasdien?

    Gydytojai akcentuoja, kad streso visiškai išvengti nepavyks, tačiau galima susikurti aiškias atsigavimo rutinas. Naudingos net trumpos 5–10 minučių pertraukos pereinant iš vienos veiklos į kitą, kai sąmoningai sulėtinamas tempas, atliekami tempimo pratimai ar kelias minutes ramiai pakvėpuojama.

    Fizinis aktyvumas taip pat laikomas viena patikimiausių priemonių nervų sistemai reguliuoti, ypač jei jis reguliarus ir pritaikytas žmogaus būklei. Be to, praktikoje dažnai pasiteisina ergonomikos korekcijos: tinkamas ekrano aukštis, dažnesnis atsistojimas, sąmoningas pečių ir žandikaulio atpalaidavimas.

    Jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja, pradeda trukdyti darbui ar miegui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Įvertinus situaciją, gali būti rekomenduojamas gydymas, kineziterapija ar kitos priemonės, padedančios mažinti tiek skausmo, tiek jį palaikančios įtampos poveikį.

    „Kai organizmas ilgai lieka budrumo būsenoje, skausmo signalai gali būti sustiprinti, o galvos skausmams atsirasti tampa lengviau“, – teigia neurologijos srities specialistai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.

  • Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) klinikinio sprendimų priėmimo užduotyse, susijusiose su skubiąja pagalba, daugeliu atvejų pasirodė ne prasčiau nei gydytojai. Mokslininkai vertino, kaip DI siūlo diagnozes ir kitus veiksmus, kai informacijos apie pacientą dar trūksta.

    Tyrimą atlikę Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro mokslininkai lygino didžiuosius kalbos modelius su gydytojų sprendimais skirtinguose klinikinio mąstymo etapuose. Buvo analizuojami tiek publikuoti klinikinių atvejų aptarimai, tiek realūs skubiosios pagalbos skyriaus įrašai.

    DI modeliams pateiktos situacijos apėmė kelią nuo pirminės atrankos iki sprendimo dėl paciento stacionarizavimo. Kiekviename etape modelis gaudavo tik tuo metu įprastai prieinamą informaciją ir turėdavo nurodyti tikėtiniausias diagnozes bei rekomenduoti tolesnius veiksmus.

    Didžiausias skirtumas tarp DI ir gydytojų išryškėjo ankstyvoje triage fazėje, kai duomenų apie paciento būklę yra mažiausiai. Tyrėjai pastebėjo, kad ir DI, ir gydytojai linkę tiksliau nustatyti diagnozes, kai atsiranda daugiau informacijos, tačiau DI pranašumas dažniau matėsi sprendžiant, ką daryti toliau.

    „Išbandėme DI modelį praktiškai su visais etalonais, ir jis aplenkė ankstesnius modelius bei mūsų gydytojų bazinius rezultatus“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Arjun Manrai.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad geresni rezultatai testuose savaime nereiškia geresnės pacientų priežiūros kasdienėje praktikoje. Pasak jų, dar per mažai ištirta, kuriose situacijose ir kokiu būdu DI turėtų būti diegiamas, todėl būtini prospektyvūs klinikiniai tyrimai realiose gydymo įstaigose.

    Vienas svarbiausių aspektų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra sauga ir sprendimų „kaina“. Net jei modelis teisingai įvardija labiausiai tikėtiną diagnozę, jis gali siūlyti perteklinius tyrimus ar intervencijas, kurios didina riziką pacientui ir apkrauna sistemą.

    „Modelis gali teisingai parinkti svarbiausią diagnozę, bet kartu pasiūlyti nereikalingų tyrimų, kurie pacientui gali pakenkti“, – sakė bendraautoris Peter Brodeur.

    Tyrime vertintas konkretaus modelio peržiūros variantas, o autoriai pripažįsta, kad technologijos sparčiai keičiasi ir rinkoje jau atsirado naujesnių versijų. Dėl to jie ragina tirti ne tik pavienių modelių „rekordus“, bet ir tai, kaip skirtingi DI įrankiai veikia realius gydytojų sprendimus, darbo krūvį, klaidų riziką ir pacientų baigtis.

    Ekspertų teigimu, DI įrankių plėtra sveikatos apsaugoje vis labiau tolsta nuo paprastų testų, kuriuose pakanka pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Praktikoje svarbiausia tampa gebėjimas dirbti su neišsamiais duomenimis, aiškiai pagrįsti rekomendacijas ir padėti gydytojui priimti sprendimą, o ne jį pakeisti.

  • Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Ryšys tarp mitybos ir elgesio

    Norvegijos Agderio universiteto mokslininkai nustatė, kad dažniau vaisius ir daržoves valgantys keturmečiai rečiau patiria vadinamąsias vidines elgesio problemas, tokias kaip nerimas, prislėgtumas ar užsidarymas savyje. Tuo metu saldūs ir sūrūs užkandžiai siejami su didesniais išoriniais sunkumais, pavyzdžiui, impulsyvumu ar agresyvesnėmis reakcijomis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nutrients“. Autoriai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikata ankstyvame amžiuje turi įtakos ne tik savijautai, bet ir vėlesniems mokymosi pasiekimams, socialiniams įgūdžiams bei ilgalaikėms gyvenimo galimybėms.

    Kaip atliktas tyrimas

    Mokslininkai analizavo 363 ketverių metų vaikų ir jų mamų duomenis iš Norvegijoje vykdyto projekto, kuriuo siekta gerinti kūdikių mitybą nuo maždaug 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Vertinta, kaip dažnai vaikai valgo skirtingas maisto grupes, ir kaip tai siejasi su elgesio bei emociniais sunkumais.

    Ryšiai išliko reikšmingi net įvertinus dažnus šeimos konteksto veiksnius, pavyzdžiui, mamos išsilavinimą, finansinius sunkumus ar mamos nerimo ir depresijos simptomus. Tai leidžia manyti, kad mityba gali būti savarankiškai svarbus veiksnys, susijęs su vaiko emocine savijauta.

    Kodėl tai svarbu šeimoms

    Išoriniai elgesio sunkumai, tokie kaip priešiškumas, agresyvumas ar dėmesio problemos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimos kreipiasi į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie sunkumai dažnai prasideda dar iki penkerių metų ir gali tęstis mokykliniame amžiuje.

    Tyrime cituojama išvada, kad ankstyvas rizikos veiksnių atpažinimas gali turėti didžiausią poveikį būtent mažiems vaikams. Kitaip tariant, kasdieniai sprendimai virtuvėje gali būti viena iš prevencijos krypčių, greta miego, fizinio aktyvumo, šeimos rutinos ir emocinės aplinkos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatyta sąsaja nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę kiekvienu atveju. Vaikų elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau mitybos kokybės gerinimas laikomas viena realistiškiausių, šeimoms prieinamų ir ilgalaikę naudą galinčių turėti priemonių.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.

  • Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    PM2,5: ką rodo naujausi duomenys

    Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokybės matavimo stočių Europoje fiksuoja taršą, viršijančią šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus. Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, galinčios prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką.

    PM2,5 susidaro ne tik dėl kelių transporto. Prie taršos prisideda pramonės objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, iškastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir miškų gaisrų dūmai.

    EAA duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu didžiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti pietų Italijoje. Kai kuriose vietovėse rodikliai smarkiai viršijo Europos Sąjungos metinę ribą, siekiančią 25 mikrogramus kubiniame metre.

    Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siekė apie 117 ir 113 mikrogramų kubiniame metre. Tokie skaičiai rodo ne pavienius trumpalaikius šuolius, o ilgalaikę problemą, tiesiogiai susijusią su sveikatos rizikomis.

    Kodėl kai kur tarša tokia didelė

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli PM2,5 šuoliai pietų Italijoje žiemą dažnai siejami su biomasės deginimu, ypač kūrenimu židiniuose ir krosnyse. Šaltuoju sezonu prie taršos prisideda ir meteorologinės sąlygos, kai atmosfera prasčiau išsklaido teršalus.

    „Tokius šuolius daugiausia lemia biomasės deginimas žiemą, dažniausiai židiniuose“, – sakė Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.

    Pasak jo, tarša sustiprėja ir dėl sumažėjusios atmosferos gebos išsklaidyti daleles tam tikru metų laiku. Tai siejama su žemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti teršalų „išsisklaidymą“ virš gyvenamųjų teritorijų.

    Ryškus taršos „židinys“ matomas ir šiaurės Italijoje, kur koncentruota pramonė ir intensyvus transportas. Čia nemažai vietovių metiniai kietųjų dalelių rodikliai balansuoja ties 25 mikrogramų kubiniame metre riba, todėl net nedideli pokyčiai gali lemti jos viršijimą.

    2024–2025 metų laikotarpiu, be Italijos, ribą viršijančios reikšmės fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse išsiskiria ir vienas Kopenhagos matavimo taškas, kuriame užfiksuotas apie 95 mikrogramų kubiniame metre metinis vidurkis.

    Sveikatos pasekmės ir kiti teršalai

    EAA vertinimu, didžiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų tenka Balkanų ir Rytų Europos šalims. Tarp dažniausiai minimų valstybių yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur taršos našta sveikatai laikoma ypač didelė.

    Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat išsiskiria aukštesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei panašaus dydžio šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ar Vokietija. Mažiausios reikšmės dažniau fiksuojamos Šiaurės Europoje, įskaitant Islandiją, Suomiją, Švediją, Estiją ir Norvegiją.

    Nors ilgalaikė tendencija daugelyje šalių gerėjanti, sveikatos rizika išlieka didelė, ypač vertinant pagal griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metinė PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, todėl dauguma europiečių pagal šį kriterijų vis dar kvėpuoja nesaugiu oru.

    Be PM2,5, specialistai išskiria ir kitus teršalus: PM10 daleles, pažemio ozoną bei benzo(a)pireną. Pažemio ozonas susidaro saulės šviesai veikiant teršalų mišinius, susijusius su transporto ir pramonės emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su dūmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais šaltiniais.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Ekspertai pabrėžia, kad asmeninė apsauga prasideda nuo paprastų sprendimų, ypač miestuose. Rekomenduojama vėdinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesnės taršos dienomis riboti intensyvią fizinę veiklą lauke.

    Praktiškai gali padėti ir patalpų oro valytuvas, nors jis nepakeičia taršos mažinimo priemonių „prie šaltinio“. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kurą dienomis, kai tarša linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokybės informaciją programėlėse.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Iš kruizinio laivo MV Hondius, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, medicininiu lėktuvu į Nyderlandus evakuojami visi užsikrėtę ar įtariami pacientai. Tarptautinės institucijos skelbia, kad situacija valdoma, o bendras pavojus visuomenei šiuo metu vertinamas kaip mažas.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pranešė, kad pacientai jau pakeliui, ir pabrėžė, jog rizika visuomenės sveikatai išlieka nedidelė. Evakuacija vykdoma koordinuojant veiksmus su Europos ir nacionalinėmis sveikatos institucijomis.

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tarp evakuojamų asmenų yra ir laivo gydytojas. Anksčiau svarstyta jį skraidinti į Kanarų salas, tačiau pagerėjus būklei nuspręsta gabenti tiesiai į Nyderlandus.

    MV Hondius, išvykęs iš Argentinos, Atlanto kirtimo metu nukreiptas į Žaliojo Kyšulio vandenis, kai laive pradėjo ryškėti infekcijos požymiai. PSO iki gegužės 6 dienos buvo identifikavusi aštuonis su laivu siejamus atvejus, tarp jų pranešta apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir kelis lengvesnius simptomus patiriančius žmones.

    PSO duomenimis, pirmieji simptomai pasireiškė balandžio 6–28 dienomis, dažniausiai prasidėdami karščiavimu ir virškinamojo trakto sutrikimais. Kai kuriais atvejais liga sparčiai progresavo iki plaučių uždegimo, ūmaus kvėpavimo distreso sindromo ir šoko, todėl prireikė skubios intensyviosios pagalbos.

    Kas laukia kitų keleivių?

    Likę keleiviai, kuriems simptomų nenustatyta, turėtų išsilaipinti šeštadienį Tenerifėje, kur planuojama aktyvuoti Europos evakuacijos ir repatriacijos mechanizmą. Laivas turėtų švartuotis Granadiljos de Abonos uoste, iš kur keliautojai būtų grąžinami į savo šalis, o 14 Ispanijos piliečių perkelti į Madridą.

    Atvykus į Kanarų salas, keleiviai ir įgula bus tikrinami pagal bendrą protokolą, parengtą kartu su PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru. Ispanijos institucijos teigia, kad procedūros numato atskirus sveikatos patikros ir transporto srautus, siekiant išvengti kontakto su vietos gyventojais ir apsaugoti medicinos personalą.

    Stebimas ir galimas kontaktų tinklas

    PSO taip pat pranešė atliekanti daugiau kaip 80 keleivių kontaktų paiešką po skrydžio į Johanesburgą, kuriuo keliavo vėliau nuo hantaviruso mirusi Nyderlandų pilietė. Skelbiama, kad 69 metų moteris anksčiau buvo evakuota iš Šv. Elenos salos, kai jai pasireiškė simptomai.

    Agentūros duomenimis, balandžio 25 dieną ji skrido bendrovės „Airlink“ reisu, kuriuo keliavo 82 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Moteris kitą dieną mirė ligoninėje, o infekcija hantavirusu patvirtinta vėliau, jau įvertinus tyrimų rezultatus.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai, o žmonės užsikrečia įkvėpę dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Rizika padidėja valant ar judinant užterštas vietas, kai smulkios dalelės pakyla į orą, taip pat galimas užsikrėtimas tiesioginio kontakto su užkrėstu gyvūnu metu.

    Infekcija gali sukelti hantaviruso plaučių sindromą, kuris iš pradžių pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, šaltkrėčiu, svaigimu ir virškinimo sutrikimais. Vėliau galimi sunkūs kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas, todėl sunkios formos atvejais būtina skubi medicinos pagalba.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 2–4 savaites, tačiau gali svyruoti nuo vienos iki aštuonių savaičių. Specifinio gydymo nėra, o žmogaus užkrečiamumas žmogui laikomas labai retu ir paprastai siejamas tik su itin artimu bei ilgalaikiu kontaktu.