CP v2

Category: Sveikata

  • Vandenį geriate kasdien, bet ar teisingai? Atsakymas, kas geriau – iš krano ar buteliuose

    Vandenį geriate kasdien, bet ar teisingai? Atsakymas, kas geriau – iš krano ar buteliuose

    Kiek saugus vanduo iš čiaupo?

    Vanduo iš čiaupo daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, paprastai yra saugus gerti, nes jam taikomi griežti higienos reikalavimai. Geriamojo vandens kokybė reguliariai tikrinama dėl mikroorganizmų, cheminių medžiagų ir kitų rodiklių, galinčių kelti riziką sveikatai.

    Už priežiūrą atsakingos vandens tiekimo įmonės ir visuomenės sveikatos institucijos, o daugelyje savivaldybių kokybė pastaraisiais metais gerėja dėl modernizuojamos infrastruktūros. Vis dėlto svarbu suprasti, kad skirtingose vietovėse vandens sudėtis ir jutiminės savybės gali skirtis.

    Jei vanduo staiga pakeitė spalvą, atsirado neįprastas kvapas, jis tapo drumstas arba ilgai stovėjo vamzdynuose, pavyzdžiui, po atostogų, verta elgtis atsargiau. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia leisti vandeniui nubėgti ir, jei situacija nesikeičia, kreiptis į vandens tiekėją.

    Kuo skiriasi šaltinio ir mineralinis vanduo?

    Šaltinio vanduo dažniausiai vertinamas dėl švelnesnio skonio ir palyginti nedidelės mineralizacijos, todėl daugeliui žmonių jis tinka kasdieniam vartojimui. Dėl mažesnio mineralų kiekio jis paprastai yra gerai toleruojamas įvairaus amžiaus grupėms.

    Mineralinis vanduo išsiskiria tuo, kad jame natūraliai būna daugiau ištirpusių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ir magnio. Tokia sudėtis gali būti naudinga, kai dėl karščio, intensyvaus fizinio krūvio ar didesnio prakaitavimo netenkama daugiau elektrolitų.

    Vis dėlto mineralinis vanduo nėra universalus sprendimas visiems ir visada. Skirtingų gamintojų vanduo gali ženkliai skirtis sudėtimi, todėl prasminga įvertinti etiketėje nurodytą mineralizaciją ir pasirinkti pagal individualius poreikius.

    Kada „daug mineralų“ gali būti ne privalumas?

    Dažnai manoma, kad kuo daugiau mineralų vandenyje, tuo jis sveikesnis, tačiau tai ne visada tiesa. Kietesnis vanduo, kuriame daugiau kalcio ir magnio, daugeliui žmonių nėra problema, bet kai kuriais atvejais gali būti svarbu atsižvelgti į bendrą mitybą ir sveikatos būklę.

    Jei žmogus laikosi gydytojo paskirtos dietos, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ar jam svarbu riboti konkrečių medžiagų kiekį, vandens sudėtis tampa reikšminga. Tokiu atveju verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, o ne aklai rinktis „stipriausią“ mineralinį vandenį.

    Praktiniu požiūriu vanduo iš čiaupo dažnai yra patogesnis kasdienybėje, o buteliuotas vanduo tampa pasirinkimu kelionėse ar tais atvejais, kai norisi konkrečios sudėties. Svarbiausia taisyklė paprasta: organizmui pirmiausia reikia pakankamo skysčių kiekio, o vandens rūšį verta derinti prie situacijos.

  • Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Naujame ilgalaikiame tyrime mokslininkai nustatė, kad net sėkmingai numetus svorio dalis imuninės sistemos ląstelių kurį laiką išlieka pakitusios tarsi „atsimintų“ nutukimą. Tai gali reikšti, kad su nutukimu siejamos rizikos, pavyzdžiui, 2 tipo diabetas ar kai kurie vėžiai, ne visada sumažėja iš karto.

    Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė pagalbinėms T ląstelėms, kurios koordinuoja imuninį atsaką. Pasak mokslininkų, šiose ląstelėse aptikti pokyčiai gali palaikyti uždegiminę būklę net ir tada, kai kūno masė sumažėja, o žmogus laikosi naujo režimo.

    Kas yra „nutukimo atmintis“?

    Mokslininkai aiškina, kad šis ilgalaikis efektas siejamas su DNR metilinimu. Tai natūralus biologinis procesas, kai prie DNR prisijungusios cheminės grupės pakeičia genų aktyvumą nepakeisdamos pačios DNR sekos, todėl organizmas gali „užfiksuoti“ ankstesnes metabolines būkles.

    Tokie epigenetiniai pokyčiai, kaip teigiama, gali veikti tai, kaip imuninės ląstelės reaguoja į signalus, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Dėl to „nutukimo atmintis“ gali prisidėti tiek prie polinkio atgauti svorį, tiek prie užsitęsusios lėtinių ligų rizikos.

    Kaip tai buvo tiriama?

    Tyrime analizuoti kelių grupių žmonių imuninės sistemos mėginiai, įskaitant nutukimu sergančius asmenis, kurie svorį mažino sportuodami arba vartodami semaglutidą. Taip pat vertinti kontrolinių grupių duomenys, kad būtų galima tiksliau atskirti, kas susiję su pačiu nutukimu, o kas su kitais veiksniais.

    Papildomai mokslininkai tyrė žmones, sergančius reta genetine Alströmo sindromo forma, kuri dažnai susijusi su ankstyvu nutukimu. Mechanizmai tikrinti ir gyvūnų modeliuose, kad būtų įvertinta, kaip ilgai išlieka imuninės sistemos pokyčiai ir su kokiais procesais jie labiausiai susiję.

    „Rezultatai rodo, kad trumpalaikis svorio sumažėjimas nebūtinai iš karto sumažina kai kurių su nutukimu siejamų ligų riziką“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų, imunologas Claudio Mauro.

    „Greičiausiai prireikia kelerių metų nuosekliai išlaikyto sumažėjusio svorio, kad šis poveikis palaipsniui silptų“, – sakė Claudio Mauro.

    Ką tai keičia praktikoje?

    Autorių teigimu, „nutukimo atmintis“ gali nykti lėtai ir tam gali prireikti maždaug 5–10 metų stabilaus svorio palaikymo, nors tai dar turės patvirtinti tolesni tyrimai. Šis laikotarpis svarbus vertinant, kodėl daliai žmonių, net ir pasiekus gerų svorio mažėjimo rezultatų, sveikatos rodikliai normalizuojasi ne taip greitai, kaip tikimasi.

    Tyrėjai taip pat išskyrė du procesus, kurie, jų manymu, yra svarbūs: autofagiją, kai ląstelės pašalina ir perdirba „atliekas“, ir imuninį senėjimą, kai imuninės ląstelės praranda dalį funkcijų. Nutukimo metu susiformavę epigenetiniai pokyčiai gali trikdyti abu šiuos mechanizmus.

    Nors tai nėra tiesioginis gydymo rekomendacijų pakeitimas, tyrimas stiprina požiūrį, kad nutukimas yra lėtinė, linkusi atsinaujinti būklė, kuriai dažnai reikia ilgalaikės strategijos. Mokslininkai kelia prielaidą, kad ateityje gali atsirasti tikslingų priemonių, padedančių greičiau mažinti uždegimą ir atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą.

    Šie rezultatai papildo ankstesnius duomenis, kad organizme po nutukimo gali išlikti ilgalaikių biologinių pėdsakų, susijusių ne tik su riebaliniu audiniu, bet ir su imunitetu. Specialistai pabrėžia, kad dėl individualių aplinkybių svorio mažinimo ir palaikymo planą geriausia aptarti su gydytoju.

  • Mokslininkai perspėja: nematoma chemikalų banga gali smogti žmonių ir gyvūnų vaisingumui

    Mokslininkai perspėja: nematoma chemikalų banga gali smogti žmonių ir gyvūnų vaisingumui

    Mokslininkai perspėja, kad pasaulyje sparčiai daugėjant sintetinių cheminių medžiagų gali ryškėti „tyli“ vaisingumo krizė. Naujoje apžvalgoje teigiama, jog pesticidai, plastikai, tarša ir vadinamosios amžinosios cheminės medžiagos gali veikti tiek žmones, tiek daugelį gyvūnų rūšių.

    Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad cheminių medžiagų poveikis dažnai persidengia su klimato kaitos keliamais veiksniais, tokiais kaip šylanti aplinka ir deguonies stoka vandenyse. Tokia sąveika, jų vertinimu, didina reprodukcinį stresą ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo bei prastesnių sveikatos rodiklių.

    „Ekosistemų ir žmonių sveikata yra glaudžiai susijusios: šylanti temperatūra, hipoksija ir cheminių medžiagų poveikis kartu didina reprodukcinį stresą“, – teigiama apžvalgoje.

    Moksliniame darbe akcentuojama, kad dalis įrodymų šiuo metu yra paremti sąsajomis, todėl kalbama apie rizikas, o ne apie vieną vienintelę priežastį. Vis dėlto pateikiami istoriniai pavyzdžiai rodo, kad kai kurios medžiagos jau buvo sukėlusios apčiuopiamą žalą gyvūnų populiacijoms ir žmonių sveikatai.

    Vienas geriausiai žinomų atvejų yra insekticidas DDT, siejamas su paukščių kiaušinių lukštų plonėjimu ir populiacijų mažėjimu, o kai kuriuose tyrimuose aptarta ir galima neigiama įtaka jūrų žinduolių vaisingumui. Autoriai pažymi, kad kai tokios medžiagos ribojamos ar uždraudžiamos, kai kurių rūšių reprodukciniai rodikliai gali palaipsniui gerėti.

    Apžvalgoje taip pat daug dėmesio skiriama PFAS grupei, vadinamoms amžinosiomis cheminėmis medžiagomis, kurios dėl atsparumo aplinkoje išlieka ilgai. Dalis PFAS junginių siejami su endokrininės sistemos trikdymu, o tai gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai, svarbiai reprodukcijai, nėštumui ir vaisiaus vystymuisi.

    „Žmonių vaisingumo tendencijos atspindi laukinės gamtos reakcijas ir rodo, kad visos gyvos būtybės nevalingai veikiamos cheminių medžiagų, kurių saugumas ne visada pakankamai įvertintas“, – rašo autoriai.

    Dar viena auganti tyrimų kryptis yra mikroplastikai ir nanoplastikai, kurių pėdsakai aptinkami įvairiose aplinkose ir gyvūnų organizmuose. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vis dar trūksta tvirtų atsakymų, kiek šios dalelės gali paveikti lytines ląsteles ar vaisiaus raidą, tačiau įtariama, kad dalis poveikių gali būti susiję su hormonų reguliacijos sutrikimais.

    Autoriai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne viena medžiaga, o jų mišiniai, kurie realiame pasaulyje veikia kartu. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie griežtesnį cheminių medžiagų vertinimą, atsargumo principo taikymą ir tarptautinius susitarimus dėl plastiko taršos mažinimo.

    Ekspertai primena, kad asmeniniai sprendimai gali sumažinti dalį kasdienės rizikos, tačiau esminiai pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir pramonės standartų. Apžvalga iškelia bendrą žinią: žmogaus sveikata ir gamtos būklė yra vienos sistemos dalys, todėl reprodukcinės sveikatos signalai turi būti vertinami plačiame aplinkos kontekste.

  • „Nervų sistemos perkrova“ – mitas ar realybė? Psichologai paaiškino, kas iš tiesų padeda

    „Nervų sistemos perkrova“ – mitas ar realybė? Psichologai paaiškino, kas iš tiesų padeda

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau kalbama apie tariamai „išsiderinusią“ ar „perkrautą“ nervų sistemą ir siūlomas jos „perstatymas“. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra medicininė diagnozė, o dažniausiai paprastesnis būdas įvardyti užsitęsusį stresą.

    Autonominė nervų sistema reguliuoja procesus, kurių sąmoningai nekontroliuojame: širdies ritmą, kvėpavimą, temperatūrą, virškinimą ir emocinį atsaką. Ji turi dvi pagrindines dalis: simpatinę, kuri mobilizuoja kūną grėsmės metu, ir parasimpatinę, kuri padeda grįžti į įprastą būseną.

    Simpatinė sistema suaktyvina vadinamąsias kovos, bėgimo ar sustingimo reakcijas, kurios evoliuciškai skirtos trumpalaikėms grėsmėms. Tačiau šiuolaikiniai stresoriai dažnai yra lėtiniai: dideli darbo krūviai, finansinis nesaugumas, nuolatinis informacijos srautas ir miego stoka.

    Tuomet žmogus gali ir toliau funkcionuoti kasdienybėje, bet jaustis dirglesnis, jautresnis, prasčiau susikaupiantis ir greičiau išsenkantis. Tokia būsena nereiškia, kad nervų sistemą galima „nuresetinti“ kaip įrenginį, veikiau tai signalas, kad organizmas per ilgai veikia įtampos režimu.

    „Kalbėjimas apie nervų sistemos perkrovą dažnai yra bandymas suprantamiau įvardyti patiriamą perdegimą ar chronišką stresą, tačiau terminas gali klaidinti, jei žadama greita ir universali išeitis“, – sako psichologai.

    Dar vienas populiarus terminas yra „nervinis suirimas“, tačiau ir jis neturi aiškaus medicininio apibrėžimo. Istoriškai taip būdavo apibūdinamas staigus psichologinės savijautos pablogėjimas, kai žmogus nebegali atlikti įprastų vaidmenų, bet šiandien dažniau vartojami tikslesni terminai.

    Pastaraisiais metais „nervų sistemos reguliavimo“ tema išpopuliarėjo ir dėl didesnio dėmesio emocijų biologijai bei traumų psichologijai. Vis dėlto dalis socialiniuose tinkluose plintančių aiškinimų remiasi supaprastinimais, o kai kurios plačiai cituojamos teorijos sulaukia kritikos dėl pernelyg drąsių išvadų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į riziką, kai kasdieniai sunkumai pradeda būti suvokiami kaip sutrikimas, kurį būtina „gydyti“ brangiomis programomis. Tokia nuostata gali sustiprinti bejėgiškumo jausmą ir sukurti įspūdį, kad kūne „kažkas rimtai sugedo“, nors natūralūs savijautos svyravimai yra normalūs.

    Vietoje pažadų apie greitą „perkrovimą“ specialistai siūlo kalbėti apie įrodymais grįstą streso mažinimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba siejami su mažesniais lėtinio streso rodikliais ir geresne emocine savijauta.

    Dėmesingumo praktikos, meditacija ir kvėpavimo pratimai kai kuriems žmonėms padeda sumažinti įtampos pojūtį ir streso hormonų svyravimus. Ne mažiau svarbus ir laikas gamtoje, kuris siejamas su mažesniu kraujospūdžiu bei geresniu subjektyviu savijautos vertinimu.

    Streso prevencijoje reikšminga ir prasminga veikla: kūryba, muzika, šokis ar kitos meninės praktikos gali veikti kaip emocijų reguliavimo priemonė. Tačiau esant ryškiems simptomams, trunkantiems savaites ar trukdantiems kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

    Psichologai primena, kad ilgalaikiai pokyčiai paprastai nevyksta per vieną seansą ar savaitgalio programą. Tvaresnė strategija dažniausiai yra nuoseklus krūvio mažinimas, ribų stiprinimas, miego ir judėjimo įpročių korekcijos bei laiku suteikta profesionali pagalba.

  • Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Omega-3 maisto papildai daugelio siejami su širdies ir smegenų sveikata, tačiau naujesni duomenys verčia šį įsitikinimą vertinti atsargiau. Mokslininkai perspėja, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių, turinčių genetinę Alzheimerio ligos riziką, šie papildai gali būti susiję su spartesniu pažinimo funkcijų prastėjimu.

    Nauja analizė, paremta Alzheimerio ligos neurovizualizacijos iniciatyvos duomenimis, apėmė daugiau nei 800 vyresnio amžiaus dalyvių. Tyrėjai lygino žmones, vartojusius omega-3 kapsules, su nevartojusiais ir stebėjo atminties, dėmesio bei kalbos gebėjimų pokyčius per laiką.

    Didžiausias skirtumas išryškėjo tarp asmenų, turinčių APOE ε4 genotipo variantą, siejamą su didesne demencijos rizika. Šioje grupėje omega-3 papildus vartoję dalyviai vidutiniškai greičiau prarado balus Mini protinės būklės tyrime, kuris plačiai taikomas kognityvinių funkcijų pokyčiams vertinti.

    „Mūsų rezultatai meta iššūkį nuomonei, kad omega-3 yra vienodai naudingas visiems, ir rodo, kad reikia atsargesnio vertinimo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Be to, dalyvių populiacija turėjo savitų bruožų, todėl išvadas reikia taikyti apdairiai ir patvirtinti kitais, griežtesnio dizaino tyrimais.

    Įdomu tai, kad spartesnis pažinimo prastėjimas nebuvo aiškiai susietas su tipiniais Alzheimerio ligos biologiniais žymenimis, tokiais kaip amiloido sankaupos ar kiti struktūriniai pokyčiai. Tyrėjai kelia hipotezę, kad reikšmę gali turėti subtilūs nervinių jungčių, vadinamosios sinapsinės funkcijos, pokyčiai.

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau akcentuojama, kad omega-3 poveikis gali priklausyti nuo dozės, vartojimo trukmės, pradinio mitybos raciono ir individualios rizikos profilio. Kai kurių apžvalginių darbų išvados rodo, kad mažesnės dozės gali būti siejamos su nauda, o didesnės, pavyzdžiui, viršijančios 1 500 miligramų per dieną, kai kuriems asmenims gali nebebūti palankios.

    Specialistai pabrėžia ir praktinį aspektą: jei tikslas yra didinti omega-3 suvartojimą, dažnai pirmiau rekomenduojama koreguoti mitybą, o ne aklai remtis kapsulėmis. Riebi žuvis, kai kurios sėklos ir riešutai omega-3 suteikia kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, o perteklių pasiekti paprastai sunkiau nei vartojant koncentruotus papildus.

    Gydytojai primena, kad maisto papildai nėra neutralūs ir gali sąveikauti su vaistais ar netikti tam tikroms būklėms. Jei šeimoje yra Alzheimerio ligos atvejų, žinoma genetinė rizika ar jau juntami atminties sutrikimai, prieš pradedant vartoti omega-3 tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu ir aptarti dozę bei tikslą.

    Tyrėjai ragina ateityje atlikti daugiau atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau nustatyti, kam omega-3 gali būti naudingas, o kam reikėtų atsargumo. Kol kas bendras signalas aiškus: kalbant apie smegenų sveikatą, universalių sprendimų nėra, o papildų vartojimas turėtų būti individualizuotas.

  • Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Virusas, kuris lieka visam gyvenimui

    Epstein-Barr virusas (EBV) yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų: manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų. Daugeliui infekcija praeina nepastebimai, tačiau virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą ir kartais suaktyvėti.

    EBV dažniausiai siejamas su infekcine mononukleoze, dar vadinama liaukine karštine, kai pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir padidėję limfmazgiai. Vis dėlto didžiausia problema yra ne trumpalaikiai simptomai, o ilgalaikės rizikos, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Naujas taikinys: kaip antikūnas blokuoja užkrėtimą

    JAV Fred Hutchinson vėžio centro ir Vašingtono universiteto mokslininkų komanda pranešė sukūrusi antikūnus, nukreiptus į du EBV paviršiaus baltymus gp350 ir gp42. Šie baltymai virusui padeda patekti į B limfocitus, kurie yra svarbi imuninės sistemos dalis.

    Idėja paprasta: jei antikūnai užblokuoja šiuos baltymus, virusui tampa sunkiau prisitvirtinti prie ląstelių ir pradėti infekciją. Tyrėjai taip pat svarsto, kad toks blokavimas galėtų mažinti ir vėlesnio viruso atsinaujinimo tikimybę.

    „Rasti žmogaus antikūnų, galinčių sustabdyti Epstein-Barr viruso patekimą į imuninės sistemos ląsteles, itin sunku, nes virusas geba prisijungti prie beveik kiekvienos B ląstelės“, – sakė biochemikas Andrew McGuire.

    Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis žmogui artimą imuninę sistemą, vienas iš sukurtų antikūnų apsaugojo nuo EBV infekcijos. Laboratorijoje iš viso buvo išskirta 10 naujų antikūnų: du taikėsi į gp350, o aštuoni į gp42.

    Kodėl tai ypač svarbu transplantacijų pacientams

    Mokslininkai pabrėžia galimą praktinę kryptį transplantacijų medicinoje, kur imunitetą slopinantys vaistai didina EBV komplikacijų riziką. Kasmet atliekama daug organų ir kaulų čiulpų transplantacijų, o po jų pacientai tampa pažeidžiamesni virusų suaktyvėjimui.

    Viena rimčiausių su EBV susijusių būklių po transplantacijų yra potransplantaciniai limfoproliferaciniai sutrikimai, kai B limfocitai ima nekontroliuojamai daugintis ir gali išsivystyti gyvybei pavojingi limfomos tipo susirgimai. Prevencija čia ypač svarbi, nes gydymas dažnai reikalauja sudėtingų sprendimų, įskaitant imunosupresijos koregavimą.

    „EBV viruso kiekio kraujyje prevencija turi didelį potencialą mažinti potransplantacinių limfoproliferacinių sutrikimų dažnį ir sumažinti poreikį silpninti imunosupresiją“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Rachel Bender Ignacio.

    Tyrėjai akcentuoja, kad iki realaus gydymo dar laukia ilgas kelias: būtini papildomi saugumo tyrimai ir klinikiniai bandymai su žmonėmis. Lygiagrečiai pasaulyje vyksta ir EBV vakcinų kūrimo darbai, todėl ši kryptis gali tapti svarbia platesnės prevencijos strategijos dalimi.

  • Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Didžiosios Britanijos gyventojas Andy Spray, gyvenantis Tunbridž Velse netoli Londono, į 2026 metų Londono maratoną pateko ne per įprastą loteriją, į kurią šiemet pretendavo daugiau nei 1 000 000 žmonių. Vietą jis gavo per labdaros organizaciją, kai jau buvo įveikęs vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.

    2024 metais vyrui, turinčiam Krono ligą, planuota operacija iš pradžių atrodė susijusi su abscesu. Gydytojams rekomendavus atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo kita diagnozė: trečios stadijos storosios žarnos vėžys, netipiškai išplitęs sėdmenų srityje.

    Gydymas ir bėgimas

    Po diagnozės sekė intensyvus gydymo planas: stomos suformavimas, kelių mėnesių chemoterapija ir penkių savaičių radioterapija. Nepaisant šalutinių poveikių, vyras teigia stengęsis išlaikyti judėjimą kaip kasdienę rutiną.

    „Chemoterapiją gaudavau kas dvi savaites. Trečiadienį ją atlikdavo, penktadienį jausdavausi visiškai prastai, bet po kelių dienų tai atlėgdavo ir vėl išeidavau pabėgioti“, – sakė Andy Spray.

    Savo patirtimi jis dalijosi socialiniuose tinkluose, pripažindamas ir sunkesnes dienas, tačiau išlaikydamas optimizmą. Vyro teigimu, žmonių palaikymas internete tik dar labiau priminė, kiek svarbi yra artimųjų parama.

    Sunkiausia operacija ir grįžimas

    Prieš maždaug 11 mėnesių Andy Spray buvo atlikta didelė operacija, kurios metu pašalintos storosios žarnos ir tiesiosios žarnos dalys bei aplinkiniai audiniai, o vėliau atlikta rekonstrukcinė operacija. Pirmosiomis savaitėmis po jos jam buvo sudėtinga net normaliai vaikščioti.

    Vis dėlto per tris ar keturis mėnesius jis vėl apsiavė bėgimo batelius, pradėjo treniruotes ir pasirengė dviem pusmaratoniams bei Londono maratonui. 2026 metais jis finišavo pirmajame savo maratone per 3 valandas 25 minutes.

    Kodėl tai svarbu jaunesniems

    Vyras teigia norėjęs kvestionuoti vis dar gajus stereotipus, kad vėžys neišvengiamai reiškia blogą baigtį. Jo žinutė paprasta: gydymas pažengė į priekį, o ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas sveikimo procese gali turėti didelę reikšmę.

    „Vis dar yra didelė stigma apie vėžį ir mirtį, nes anksčiau tai dažnai buvo mirties nuosprendis. Tačiau taip neturėtų būti“, – sakė Andy Spray.

    Pasak jo, grįžti į gyvenimo ritmą padėjo ne tik fizinis aktyvumas, bet ir ryšys su žmonėmis, patiriančiais panašius išbandymus. Per organizaciją „Trekstock“ jis prisijungė prie bendraamžių bendruomenės, kuri sportuoti skatino net ir tada, kai dalis užsiėmimų vyko nuotoliu.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį, Andy Spray ragina nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip kraujas išmatose, pilvo ar dubens skausmas, pakitę tuštinimosi įpročiai. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, ankstyvas ištyrimas dažnai lemia gydymo sėkmę.

    Vyras pabrėžia, kad sveikimas po didelių operacijų gali užtrukti iki 18 mėnesių, o kelias nebūna tiesus. Tačiau po maratono finišo jis sako jaučiantis, kad yra beveik sugrįžęs į įprastą gyvenimą.

    „Jaučiu, kad iš esmės jau esu beveik ten“, – sakė Andy Spray.

  • Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje: Tadžikistano sportininkai antrą dieną iškovojo du auksus

    Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje: Tadžikistano sportininkai antrą dieną iškovojo du auksus

    By&nbspEuronews&nbspwith&nbspIJF
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Share
    Close Button













    Copy/paste the article video embed link below:

    Copy to clipboard


    Copied

    Day 2 of the Dushanbe Grand Slam 2026 brought more joy for the home crowd, with Muhiddin Asadulloev and Somon Makhmadbekov both taking gold. Gankhaich Bold and Aleksandra Kowalewska also topped the podium in a packed and vibrant arena.

    On day 2 of the judo grand slam in Tajikistan, the arena was once again full to the brim with keen fans waiting to witness more world class judo.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The event was declared open by President of the Tajikistan Judo Federation, Mr. Ismoil Mahmadzoir. While Ms Louisa AGIUS GALEA International Judo Federation Logistics Director, also welcomed the Judo Family to Dushanbe.

    A spectacular cultural performance followed consisting of traditional song and dance.

    On the tatami, it was an all Mongolian affair in the final of -63 kg between Gankhaich BOLD and Enkhriilen LKHAGVATOGOO.

    With the contest heading into golden score, one false attack too many from LKHAGVATOGOO meant victory was BOLDs.

    Tajikistan Labour, Migration and Employment Minister, Ms Soleha KHOLMAHMADZODA was on hand to award the medals.

    In the -73kg final rising Tajik star Muhiddin ASADULLOEV lived up to his number one seeding, facing Karen GALSTIAN in the final he countered early on for an ippon that sent the fans wild.

    Already a second gold medal of the event for the home nation.

    The screaming fans give us their energy, and their support makes all of us stronger!

    Muhiddin ASADULLOEV (TJK)

    He was awarded his medal by Mr Ismoil MAHMADZOIR, Tajikistan Judo Federation President.

    At -70kg, Michaela POLLERES took on Aleksandra KOWALEWSKA.

    A brilliant reaching ko-uchi-gari from the young Polish athlete stunned Polleres, and earned her a first Grand Slam gold.

    I saw the opening ceremony, and that was big, and the crowd were loud, so i heard everyone.<br><br>

    Aleksandra KOWALEWSKA (POL)

    She was awarded her medal by IJF Referee Director, Mr Raul CAMACHO PEREZ.

    The last fight of the day had the crowd on their feet!

    Olympic bronze medalist Somon MAKHMADBEKOV faced Austria’s Bernd FASCHING.

    An early yuko from the Tajik athlete was enough to earn him -81kg gold!

    The medals were awarded by Dushanbe First Deputy Mayor, Mr Bakhtiyor SHARIFI.

    It was another amazing day for Tajikistan… whose athletes once again showed their skills!

    The final day tomorrow sees the heavyweights take to the tatami, don’t miss it!

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Gold for Tajikistan on Day 1 in Dushanbe


    Georgia Shows Its Heavyweight Power on Day 3 in Tbilisi


    Thrilling Finishes Light Up Day 2 in Tbilisi

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.